Data: 2020.08.07 16:03
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Dabar gyvename karo sąlygomis – laikykimės visų taisyklių

Ligita Sinušienė | Šaltinis: Švyturio laikraštis | 2020-04-06 14:52:02

Dabar gyvename karo sąlygomis ir valdžios nurodymus turime vykdyti. Taip kalba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, sveikatos mokslų daktarė Natalja Fatkulina, buvusi Švietimo ir mokslo viceministrė, ir dalinasi profesionaliais patarimais, kaip gyventi koronaviruso grėsmėje, kaip teisingai naudoti apsaugos priemones, kad jos mus iš tiesų saugotų.

Natalja Fatkulina. Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbiausia – kad kaukė gerai priglustų

– Šiuo metu turbūt visos Lietuvos siuvėjos ir siuvėjai ir netgi tie, kas iki šiol galbūt tik sagą teįsisiūdavo, siuva apsaugines veido kaukes. Kaip tokią kaukių siuvimo akciją vertinate jūs?

– Tai, kad atsidūrėme tokioje padėtyje, kai tenka patiems siūti kaukes, man yra kažkokia mistika. Juk visur visada jų buvo, bet nuo vasario pradžios pradėjo trūkti visame pasaulyje. Tuo metu buvau Rio de Žaneire – užsukau į vaistinę jų nusipirkti. Jau tada jų nebuvo. Ir universitete, dirbdami su studentais, simuliacijų metu naudodavome kaukes, bet staiga jos visos dingo. Kadangi kaukių nebėra, žmonės ir pradėjo jas siūti.

Būtina atkreipti dėmesį, kad pačių pasiūtos daugkartinės kaukės neįneštų dar daugiau infekcijos. Kinijoje veido kaukės apskritai yra labai populiarios ir tapo nebe tik apsaugos priemone, bet aksesuaru. Prieš metus teko viešėti šioje šalyje, buvau apsistojusi dviejuose viešbučiuose ir kiekvienoje spintoje radau po 100 vienkartinių kaukių. Kinai kaukes nešioja net ir nuo šalčio. Taip pat – ir dėl kitų, su sveikata visai nesusijusių priežasčių.

Pavyzdžiui, vyrai tingi skustis – užsideda kaukę. Mergina turi problemišką odą – paslepia ją po gražia kauke. Kaip pas mus nešiojami akiniai nuo saulės, taip Kinijoje – kaukės. Kiekvienos kinės spintoje yra bent kelios ypatingai stilingos kaukės – pas juos tai įprasta. Galbūt dėl koronaviruso ir mūsų šalyje paplis šis įprotis? Praėjusį savaitgalį mūsų socialiniai tinklai lūžo nuo vaikystės fotografijų, dabar visi dalijasi nuotraukomis su kaukėmis.

– Kokia „namudinė“ kaukė turi būti, kad ji teiktų apsaugą, o ne taptų tik aprangos detale?

– Visų pirma kaukė privalo labai gerai priglusti prie veido. Taip pat būtinai reikalingi teisingi įgūdžiai jai užsidėti. Daugkartinę kaukę taip pat reikia reguliariai keisti, o dabar teko matyti net vizualiai nešvarias kaukes dėvinčius žmones. Iš tiesų matau tokį akibrokštą – valdžia liepė gyventojams nešioti kaukes, bet neišmokė, kaip tai daryti. Respiratoriai yra taip pagaminti, kad tikrai nelieka jokio tarpelio, bet ir siuvant kaukes būtina į tai atkreipti dėmesį – tai labai svarbu saugumui užtikrinti.

Veido kaukės dažniausiai turi dvi paskirtis: ją dėvinčiajam pačiam apsisaugoti arba apsaugoti kitus. Pavyzdžiui, chirurgai operacinėse kaukes dėvi dėl paciento saugumo.

Taip pat, jeigu žmogus kosti, sloguoja ir išeina į viešumą, jis irgi privalo nešioti kaukę kitiems apsaugoti. Žinoma, po dviejų valandų kaukę – tiek vienkartinę, tiek daugkartinę – reikia keisti.

Kaukes galima ir užšaldyti

– Paaiškinkite, kas kiek laiko reikia keisti daugkartines kaukes, kaip jas tinkamai dezinfekuoti?

– Daugkartines kaukes, kaip ir vienkartines, reikia keisti kas dvi valandas. Skalbti būtina aukštoje temperatūroje, manau, kad reiktų ir 100 laipsnių. Dauguma virusų žūva ir 60 laipsnių temperatūroje, bet dar geriau skalbti aukštesnėje. Išskalbus ir išdžiovinus, išlyginti. Dar galima jas dezinfekuoti dezinfekantais, išpurkšti ar patepti 60 laipsnių spiritu.

O jeigu dezinfekantų neturite, lieka virimas arba šaldymas – virusai žūva labai aukštoje arba labai žemoje temperatūroje. Išskalbtą kaukę galima dėti į plastikinį maišelį ir parai uždaryti šaldymo kameroje. Po tokios procedūros kaukės nebūtina ir lyginti.

Kai kaukę užsidedame, negalime jos liesti, ypač – vidinės jos pusės. Kadangi žmonės nėra įpratę prie kaukių, su jomis nepatogu, tad pradeda jas taisytis. To daryti negalima! Jei jau kaukę užsidėjote, ir pradėjo niežėti nosį, turi kentėti, nesikasyti.

– Daugybę metų mokote medicinos studentus, kaip taisyklingai nuo rankų nusiimti vienkartines pirštines, bet šiandien ši informacija reikalinga kiekvienam, nepriklausomai nuo profesijos ir nuo amžiaus. Pasidalinkite patarimais.

– Pirštinę reikia nusiimti tokiu būdu, kad išorinė jos dalis maunant liktų viduje. Tokiu būdu nusimaunant pirštinę ji susivynioja į rutuliuką, o to rutuliuko viduje turi likti išorinė pirštinių dalis. Idealiu atveju tuos pirštinių rutuliukus dar reiktų dezinfektuoti ir tik tada išmesti, bet neturint galimybės dezinfektuoti, bent jau iš karto jas išmeskite.

– Teko girdėti patarimų, kad nosies gleivinei apsaugoti tinka ją praplauti vandeniu su ūkišku muilu. Ar tikrai?

– Yra ir toks metodas, bet galbūt ne visiems jis priimtinas. Galima nosį praplauti ir vandeniu su druska. Aš esu labiau linkusi stiprinti imunitetą. Svarbiausia – prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Šiuo metu padaugėjo psichozių, nes įtampa labiausiai veikia nervų sistemą. O nervų sistemos susirgimai iššaukia ir kitas ligas. Todėl laikykimės higienos, miego ir poilsio režimo. Dabar pasivaikščiojimai yra ribojami, bet jeigu yra galimybė nuvykti į nuošalią vietą, reikia įkvėpti ir gryno oro.

Viruso vartai – veidas

– Papasakokite daugiau apie šitą viso pasaulio priešą – COVID-19.

– Koronovirusas gali ilgai laukti savo šeimininko, kaip rodo tyrimai, turėdamas tam tinkamą terpę – drėgmėje ir šilumoje jis gali lūkuriuoti ne vieną dieną. Tačiau įprastai virusas žūva per dvi paras. Ypač svarbu nuo viruso saugoti burną, nosį ir akis, nes virusui išgyventi reikalinga patekti į gleivinę. Jeigu virusas „atsisės“ ant kojos, nieko nenutiks. Bet jeigu tą koją pasikasysite ir paskui paliesite savo veidą, galite užsikrėsti.

Koronaviruso patekimo į žmogaus organizmą vartai yra veidas, todėl medikai ir sveikatos specialistai ne be reikalo nuolat kartojame, kaip svarbu nuolat plauti rankas. Net būdami namuose plaukite rankas kas 30 minučių.

Koronavirusas aplinkoje išlieka dvi valandas, tad net jeigu įeisite į tuščią patalpą, kurioje neseniai lankėsi užsikrėtęs žmogus, virusas gali patekti ir į jūsų organizmą. O jeigu kontaktuojate su užsikrėtusiu žmogumi, neįmanoma neužsikrėsti. Nuo užsikrėtusio žmogaus apsisaugoti praktiškai neįmanoma, nebent dėvint specialų, sandarų skafandrą. Tokius apsauginius kostiumus iki šiol mokėjo naudoti tik specializuotų ligų specialistai, bet dabar apmokyti yra visi, bet kad skafandrų trūksta. Kai kurios šalies ligoninės respiratorių turi tik kas trečiam darbuotojui, tad ką jau bekalbėti apie skafandrus. Kiti du medikai naudoja kaukes – kažkieno pasiūtas ar padovanotas.

– Pati dar visai neseniai dirbote Vyriausybėje. Kaip vertinate dabartinės šalies valdžios priimamus sprendimus?

– Lietuvoje dabar yra paskelbtas karantinas – tam, kad suvaldytume padėtį. Kolegė Ispanijoje pasakojo, kad vienoje ligoninėje 70 procentų viso personalo yra užsikrėtę. Taigi, dirba tik trečdalis darbuotojų. Tai yra visos sveikatos priežiūros krizė. Turime padaryti viską, kad tokia krizė neateitų į Lietuvą.

Dabar gyvename karo sąlygomis, o kare reikia paklusti nurodymams. Karantino sprendimai yra geri. Jie mums padeda tempti laiką, kad mūsų neištiktų Italijos ar Ispanijos atvejai. Juk Italijoje pas vyresnį nei 65 metų žmogų greitoji medicinos pagalba net nebevažiuoja. Jeigu ligoninėje tenka rinktis, kam prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą, pasirenkamas jaunesnis pacientas.

Mes karantino pradėjome laikytis pakankamai anksti, tad belieka tikėtis, kad tokios sveikatos priežiūros krizės išvengsime.

– Turite omeny, kad mums nereikia naujo Ekstremaliosios padėties valstybės operacijų vado?

– Visi, kas rašo, kalba, bando priešintis, kelia sumaištį, kurios dabar tikrai nereikia. Jeigu pasakyta – nešioti kaukes, tad ir turime nešioti. Jei pasakyta – sėdėti namie, tad ir turime sėdėti. Jeigu neiti pas tėvus, tad ir pakentėti, neiti. Dabar neturime diskutuoti, ar valdžia gera, ar bloga.

Nesakau, kad visi sprendimai yra teisingi. Dėl karantinavimo viešbučiuose kyla kai kurių etinių klausimų, bet, kita vertus, turime suvokti – dabar yra karo sąlygos. Karas, kurį turime laimėti. O tai reiškia, kad privalome patirti kuo mažiau aukų. Stebiu ir kitų šalių statistiką. Kinijoje bendras mirtingumas nuo koronaviruso yra mažas, o Italijoje – labai didelis. Daugelis sako, kad taip yra todėl, kad Italija – senų žmonių šalis. Bet argi Kinijoje nėra senukų?

Vokietija irgi puikiai kontroliuoja padėtį. Kodėl Vokietijos neištiko tokia krizė, kaip Italijoje? Manau, kad tam didelės reikšmės turi paklusnumo faktorius. Vokiečiai yra disciplinuota tauta, jie vykdo valdžios nurodymus. O italai? Jie net ir dabar dainuoja, jei šilta – eina pasivaikščioti. Anglijoje irgi yra kita tvarka. Ten po 24 valandos jeigu išeisi į gatvę, gausi didžiulę baudą.

Jeigu Lietuvoje prasidės masiniai susirgimai, pritrūksime dirbtinių plaučių aparatų. Sirgimai išaugti gali balandžio viduryje, bet ar pakaks personalo? Pasaulis žavisi, kad Kinija suvaldė koronavirusą. Tačiau Kinijoje nesilaikantiems karantino sąlygų gresia nuo 10 metų kalėjimo iki mirties bausmės!

Todėl visame šitame pasauliniame kontekste man labai skaudu, kad žmonės politikuoja. Tiesa, kai kurie vadinami sveikatos specialistai, įprastai labai daug kur garsiai reiškęsi, dabar nutilo. Gal ir gerai, kad tyli, kai neturi ką pasakyti. Tačiau kiti, įžūlesni, nori pasinaudoti koronavirusu.

Aurelijus Veryga tikrai dirba, stengiasi visa jo komanda. Pavyzdžiui, jeigu jis iš karto būtų pripirkęs reagentų, opozicija būtų jį suvalgiusi.

Tiesa, kai kurie gydytojai – Saulius Čaplinskas, Vytautas Kasiulevičius – jau sausio viduryje kalbėjo, kad padėtis yra labai rimta, nors didžioji dalis medikų tik svarstėme, ar tai liks tik Kinijoje, ar atslinks ir iki mūsų.

– Kokią žinią norėtumėte perduoti žmonėms?

– Tokios tragedijos pasaulis nematė šimtą metų, bet prašau žmonių neskleisti išgalvotų mitų, kad virusą sukūrė Jungtinės Amerikos Valstijos ar Rusija, ar Kinija, ar dar kažkas. Vienintelis patvirtintas faktas yra, kad pirminis koronaviruso nešiotojas yra šikšnosparnis, kad į žmogaus organizmą patekęs virusas mutavosi. Tai yra patvirtinti faktai.

Ir raginu dezinfekuoti, plauti rankas, jokiu būdu neliesti veido, į parduotuves eiti tik su kaukėmis.

Ir atgauti ramybę – atsipalaiduoti. Į karantiną žiūrėti kaip į gerą laiką praleisti su šeima, atrasti save. Dabar yra tinkamas metas paskaityti gerą knygą, pažiūrėti kino filmą, pasilepinti karštoje vonioje. Mums tai yra poilsis prieš naują pradžią. Ir tai nėra pasaulio pabaiga.

Slaugos mokslų daktarės Nataljos Fatkulinos patarimai:

Rankas plauti kas 30 minučių – net ir būnant namuose.

Ir vienkartinę, ir daugkartinę kaukę keisti kas 2 valandas.

Daugkartinę kaukę dezinfekuoti aukštoje temperatūroje arba, įdėtą į plastikinį maišelį, parai užšaldyti šaldymo kameroje.

Atkreipti dėmesį, kad kaukė būtų labai gerai prigludusi prie veido.

Užsidėjus kaukę jos nečiupinėti ir nebandyti pasitaisyti.

Neskleisti dezinformacijos ir sąmokslo teorijų.

Laikytis visų karantino reikalavimų.

Šioje sumaištyje rasti būdų atsipalaiduoti ir palepinti save.