Data: 2020.12.06 00:47
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Konferencijoje kalbėta apie sveikatos reformą, rezidentūrą ir slaugos studijas

2012-03-15 20:11:01

Šiandien Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vykusioje  tarptautinėje mokslinėje konferencijoje "Šiuolaikinė universitetinė ligoninė: valdymo ir funkcionavimo principai" kalbėta  apie sveikatos reformos sėkmes ir nesėkmes, analizuojamos sveikatos vadybos problemos, lyginamos rezidentūros studijos Lietuvoje ir kitose Europos šalyse, prisiminta slaugos istorija.

Klaipėdos universitetinis centras - neišvengiamas

Sveikindamas konferencijos dalyvius uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas pabrėžė, kad Klaipėda jau seniai „pribrendo“ įsteigti trečiąjį universitetinį centrą Lietuvoje. „Sprendimas, kad Klaipėda privalo turėti universitetinį mokslo centrą – neišvengiamas. Klausimas kyla tik dėl laiko. O prarastas laikas – prarastos galimybės, - kalbėjo uostamiesčio vadovas. – Ir tam įgyvendinti ministerija neturi sudaryti dirbtinių kliūčių“.

„Sveikatos apsaugos reforma Klaipėdoje vyksta, bet labai nevykusiai, - pastebėjo iš Jungtinės Karalystės į konferenciją atvykęs dr. Audrius Šimaitis. – Tačiau yra galimybė reformą vykdyti kitaip. Klaipėda gali tapti pavyzdžiu, kaip tvarkyti sveikatos paslaugų sistemą, ne tik šiam regionui, bet ir visai Lietuvai“.

Pareiga – teikti pasiūlymus reformai

Mykolo Romerio universiteto profesorė dr. Danguolė Jankauskienė savo pranešime analizavo pastarųjų dvidešimties metų sveikatos apsaugos sistemos raidą ir pacientų akimis, ir remdamasi finansiniais rodikliais bei gyventojų sveikatos būklės pokyčiais. „Įdomu, kad gyventojai labai skeptiškai vertina sveikatos apsaugos sistemą, bet tuo pat metu labai aukštai vertina konkrečias įstaigas ir gydytojus“, - kalbėjo pranešėja.

Apibendrindama savo pranešimą D. Jankauskienė pasidžiaugė pastaraisiais metais pailgėjusia vidutine gyvenimo trukme mūsų šalyje, sumažėjusiu kūdikių mirtingumu, susirgimų tuberkulioze sumažėjimu: nors jis ir labai aukštas, lyginant su kitomis Europos šalimis, bet jau nebesiekia epideminio lygio. Daktarė atkreipė dėmesį, kad dalies užsibrėžtų tikslų, pavyzdžiui, ženkliau sumažėjusio vyrų mirtingumo nuo plaučių vėžio, nepavyko įgyvendinti, nors iki siekto rezultato pritrūko ir labai nedaug. O vienos iš didžiausių problemų iki šiol išlieka savižudybių mastai, moterų sergamumas gimdos kaklelio ir krūties vėžiu.

Baigdama pranešimą  D. Jankauskienė ragino kolegas analizuoti naująją Lietuvos sveikatos programą ir teikti savus pasiūlymus ir pastabas. „Tai mūsų teisė ir pareiga“, - sakė daktarė.

Rezidentūros analizė

Kalbėdamas apie sveikatos vadybą Lietuvoje Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas prof. Vinsas Janušonis vardijo pagrindines jos problemas: profesionalios vadybos, žmogiškųjų išteklių ir profesionalumo stokos, pacientų saugumo, viešojo ir privataus sektoriaus santykio, finansinių išteklių paskirstymo bei kitas.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. dr. Algirdas Utkus priminė seniausio mūsų šalies universiteto  istoriją, jame dirbusius pirmuosius, garsius visoje Europoje  gydytojus, išaiškino, kaip kito rezidentų statusas Lietuvoje ir kokie šiandien įgyvendinami pokyčiai rezidentūroje.

Iš Vokietijos atvykęs gydytojas  Jonas Korsakas palygino Lietuvos rezidentūrą su Belgijos, Vokietijos, Norvegijos bei kitomis šalimis. Daktaras akcentavo, kokią reikšmę Europos šalyse rezidentūrai turi universitetinės ligoninės, kas organizuoja rezidentūros egzaminus, netgi palygino rezidentų pajamas.  J. Korsako apskaičiavimais, Lietuvoje jos siekia apie 10 tūkst. eurų per metus, Vokietijoje – nuo 35 iki 70 tūkst. eurų, Armėnijoje – 400-600 eurų.

Į rezidentūrą žvilgsnį „iš vidaus“ atskleidė Europos jaunųjų gydytojų atstovė, vaikų ligų gydytoja Indrė Būtienė. Gydytoja pasidžiaugė, kad nuo pernai Vilniaus ir Lietuvos mokslų universitetai parengė bendrą priėmimą į rezidentūrą (išsamiai tai savo pranešime atskleidė dr. A. Utkus), bet pabrėžė, kad tebesama šios sistemos trūkumų. „Būtų gerai ne tik bendras priėmimas, bet ir bendras egzaminas“, - pastebėjo I. Būtienė.  

Dr. Natalja Istomina pristatė slaugos mokslo raidos istoriją pasaulyje ir mūsų šalyje, KUL  vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai  Ona Mitalienė moteriškai jausmingai priminė tai, kas skvarbiusia slaugoje: protas, jautrumas žmogui ir sugebėjimas jį jausti širdimi, sąžiningumas, atsakomybė.

Konferencijoje dalyvavo ir svečių iš Suomijos.

Daugiau nuotraukų - fotogalerijoje

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt