Data: 2020.10.20 07:04
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Kodėl sukas galva ir pinasi kojos?

Genovaitė Privedienė | Šaltinis: Valstiečių laikraštis | 2020-03-05 11:46:19

„Kai einu, ypač prietemoje, kartais pasijuntu kaip girta, susipina kojos, kartais jaučiu galvos svaigimą. Vieni gydytojai sako, kad tai nuo kraujagyslių sklerozės, kiti – kad nuo mažo kraujospūdžio, treti ieško rimtų ligų, įtaria vidinės ausies funkcijos sutrikimą. Nebežinau, ką ir galvoti“, - „Valstiečių laikraščiui“ rašo 63 metų Rima. Išsiaiškinti, kas gali sukelti pusiausvyros sutrikimus, padėjo Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja neurologė dr. Lina Malcienė.

© Pixabay.com

Kas tai yra

Pusiausvyros sutrikimo pojūtį, - pasakoja dr. L. Malcienė, - pacientai dažniausiai apibūdina kaip galvos svaigimą, viso kūno silpnumą, sukimosi, nestabilumo jausmą, kartais vaikščiodami jie svirduliuoja arba net pargriūna.

„Į pusiausvyrą reguliuojančią struktūrą įeina dauguma kūno sistemų: raumenys, kaulai, sąnariai, regėjimo, pusiausvyros organai. Jie visi turi veikti normaliai, kad išlaikytų balansą. Kam nors sutrikus sutrinka ir pusiausvyra“, - paaiškina ji.

Galvos svaigimas ir pusiausvyros sutrikimas – dažniausiai susiję simptomai. Kai ima svaigti galva, sutrinka ir pusiausvyra. Žmogus gali jausti neryškų vaizdą, sumišimą, mirgėjimą prieš akis. Kartais galva svaigsta net sėdint ar gulint.

Priežastis gali būti vidinėje ausyje

Galvos svaigimo ir pusiausvyros priežasčių,- pasakoja dr. L. Malcienė, - yra nemažai. Dažniausia jų – vidinės ausies funkcijos sutrikimas. Vidinėje ausyje yra pusiausvyros aparatai. Kai tam tikri ten esantys kristalai ima judėti, jie išbalansuoja už pusiausvyrą atsakingą dalį, todėl žmogus jaučia svaigimą.

„Smulkios kraujagyslės, aprūpinančios vidinę ausį krauju, linkusios sklerozuoti, todėl gali ją pažeisti. Jei pažeidžia, kraujotaka sutrinka, ir tada bet koks kryptelėjimas tampa galvos svaigimu ir pusiausvyros sutrikimu“, - kalba gydytoja dr. L. Malcienė.

Dr. Lina Malcienė © VLMEDICINA.LT (A.Kubaičio)

Gerybinis paroksizminis pozicinis vertigo - tai užeinantis ir praeinantis nuo kūno padėties priklausantis galvos svaigimas dėl vidinės ausies funkcijos sutrikimo.

Esant Menjero ligai, būna pažeistas ir klausos nervas. Pacientai, be galvos svaigimo ir pusiausvyros sutrikimo, kartais jaučia ausyje ūžimą, cypimą, skambėjimą, jiems sutrinka klausa. Tai daugiau jaunesnių, apie 20-40 metų amžiaus, žmonių liga. Jos išsivystymo priežastis nėra galutinai aiški.

Kitos priežastys

Kokios kitos priežastys lemia nemalonius sveikatos sutrikimus? Jei žmogus serga vestibiuline migrena, jis, be skausmo, jaučia ir galvos svaigimą, pusiausvyros sutrikimą, - pasakoja gydytoja.

Tarp priežasčių paminėtinas ir gerybinis auglys - klausos akustinė neuroma, pasireiškianti tais pačiais simptomais.

Kita dažniausia priežastis - uždegiminė liga vestibiulinis neuronitas. Tai vestibiulinio aparato uždegimas dėl vidinės ausies pakitimų. Bet koks kūno judesys sukelia svaigimą, žmogus negali žiūrėti - jis būna užsimerkęs arba žiūri į vieną tašką. Negali dėl to atsikelti iš lovos, nes praranda pusiausvyrą. Ši liga dažnai lydima vėmimo, pykinimo. Paprastai vestibiulinis neuritas praeina per kelias dienas.

Galvos svaigimas bei pusiausvyros sutrikimas gali pasireikšti ir po smegenų sukrėtimo, traumos.

Be to, yra žmonių, kurių pusiausvyros aparatas nepakelia skraidymo, plaukimo laivu, važiavimo.

Priklauso ir nuo kraujotakos

Dar yra priežasčių, sąlygotų ne pusiausvyros aparate ar galvos smegenyse esančių struktūrų, bet kitų ligų. Pvz., yra tokia ortostatinė hipotenzija, t. y. arterinio kraujospūdžio kritimas sėdantis ar stojantis. Kol žmogus guli, jo galva pakankamai aprūpinama krauju, bet staiga atsistojus kraujas nuteka žemyn ir žmogus pajunta svaigimą, silpnumą, pusiausvyros sutrikimą, gali apalpti.

Šiuos simptomus gali sukelti ir tam tikros širdies ir kraujagyslių ligos: širdies aritmija, širdies raumens patologija, kraujotakos nepakankamumas ir kt. „Galva jautriai reaguoja, jei netinkamu ritmu gauna kraują į smegenis. Tuomet žmogus svirduliuoja, jam aptemsta akyse, gali net nualpti ir pan.“, - paaiškina gydytoja.

Galvos svaigimą ir pusiausvyros sutrikimą gali sukelti ir periferinių nervų neuropatija, raumenų nusilpimas, raiščių pažeidimai, stuburo, regos problemos, tam tikrų raminamųjų bei kraujagyslių sistemą veikiančių, kraujospūdį mažinančių vaistų vartojimas, kai kurios neurologinės ligos, pvz., Parkinsono liga. Žmogus nestabilumą junta ir dėl insulto, paralyžiaus, auglių, depresijos.

Kartais, - teigia dr. L. Malcienė, - galvos svaigimą bei pusiausvyros sutrikimus gali išprovokuoti ir hiperventiliacija, kai būnant gryname ore ar atliekant kvėpavimo pratimus įkvepiama daugiau deguonies.

Kur kreiptis?

„Jei žmogus eidamas svirduliuoja, ramsto sienas, jam svaigsta galva, nebūtina tuoj eiti pas gydytoją neurologą. Pirmiausia reikia išsiaiškinti galimas pagrindines priežastis, sukeliančias šiuos simptomus. Jei, pvz., 80 metų pacientas vartoja kraujospūdį mažinančius vaistus, spaudimas ryškiai nukrenta, tai normalu, kad jam svaigsta galva, kad jis svirduliuoja. Normalu, esant per žemam kraujospūdžiui, staigiai lipant iš lovos pargriūti“, - sako L. Malcienė.

Anot jos, radus simptomų priežastį, juos sukėlusią ligą ir reikia gydyti.

Lavinti raumenyną

Ji primena, kad senstant ligų daugėja, raumenys, raiščiai, kojų tonusas silpnėja. Dėl silpnų raumenų, kraujagyslių sklerozės vaikščioti tiesiai senam žmogui daug sunkiau nei koordinuotam lanksčiam jaunuoliui.

„Dažnai būna, kad žmogus užsisėdi namie, padaro per dieną kelis žingsnius, nors galėtų nueiti ir daugiau. O kai nesitreniruoji, daug ko nepadarysi. Juk norint čiuožti pačiūžomis, taip pat reikia treniruotis“, - pavyzdį pateikia gydytoja neurologė.

Todėl fiziologinių griuvimų prevencijai senyvo amžiaus žmonėms ji rekomenduoja reabilitacines procedūras, raumenyną, fiziologines funkcijas lavinančius pratimus.

Specialistų rekomenduojami pusiausvyrą gerinantys pratimai

Stovėjimas ant vienos kojos

Iš pradžių pastovėkime įsikibę į stabilią atramą, o vėliau bandykime stovėti ir nesilaikydami, bet šalia turi būti stabilus daiktas, į kurį reikalui esant galima būtų įsitverti. Galima paskaičiuoti iki 10 pastovint ant vienos ir kitos kojos.

Kai pajuntate, kad jau gerai išlaikote pusiausvyrą, galite išbandyti pakeltos kojos siūbavimą: stovėkite neutralioje pozicijoje ant vienos kojos, o pakeltąją siūbuokite pirmyn ir atgal taip, kad klubai kuo mažiau judėtų. Kiekviena koja atlikite 4–8 svyravimus.

Kita pratimo variacija - kojos sukimas ratu: stovėkite neutralioje pozicijoje ant vienos kojos, rankas šiek tiek ištieskite į šalis. Tada koja sukite nedidelius apskritimus. Kiekvieną apsukite 4–8 ratus.

Pratimas eisenai gerinti, kojų raumenims treniruoti: atsistoti viena koja priešais kitą ir eiti tiesia linija, rankas išskleisti į šalis, stengtis išlaikyti pusiausvyrą.

Pratimas: pirštai – kulnas

Atsistokite tiesiai, kad pėdos būtų po klubais, o svoris lygiai paskirstytas tarp pirštų ir kulno. Pirmiausia atsistokite ant pirštų, tuomet persikelkite ant kulnų. Stenkitės išlaikyti kūną tiesų ir judinti tik pėdas ir kulkšnis. Jei reikia, už ko nors laikykitės. Pakartokite pratimą 20 kartų arba kol pajusite šilumą pėdose ir apatinėje kojų dalyje.

Pratimas padeda apšildyti pėdas ir kulkšnis, paspartindamas kraujo tekėjimą ir lankstumą. Kuomet pakeliate pirštus nuo grindų, stiprinate svarbiausią pusiausvyros raumenį pėdos viršuje. Kelis kartus atlikę šį veiksmą pajusite tempimą.

Nugaros pasukimas

Šis stovimas pilateso pratimas moko, kaip pasukti stuburą ir sumažinti įtampą, atsirandančią viršutinėje nugaros dalyje. Ši įtampa nulemia blogą laikyseną, kuri gali neigiamai paveikti pusiausvyros centrą ir taip pakenkti pusiausvyrai.

Stuburo pasukimas – pusiausvyros pratimas, kuris taip pat leis padidinti liemens lankstumą. Kai įtempiate nugaros viršutinės dalies ir šonkaulių raumenis, kartu stiprinate liemens raumenis, kurie leidžia išsitiesti ir geriau valdyti kūną.

Pėdas pastatykite klubų plotyje, rankas ištieskite į šalis pečių aukštyje, šiek tiek sulenkite alkūnes. Sukdamiesi į šoną įkvėpkite, o grįždami į pradinę poziciją – iškvėpkite; klubus stenkitės laikyti tiesiai. Akimis sekite ranką. Įspėjimas: jei sergate stenoze, osteoporoze ar jaučiate stiprius nugaros, stuburo skausmus, sukitės visu kūnu (t. y. jums sukantis, turėtų judėti klubai).