Data: 2020.11.29 04:28
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Kiek svorio praradau po mėnesio ir dietologės patarimai šventėms

Ligita Sinušienė | Šaltinis: vlmedicina | 2012-12-18 10:21:14

Per mėnesį numečiau 6 kilogramus – tai sužinojau penktadienį apsilankiusi dietologijos klinikoje „Dietos sistema“. Pati esu labai patenkinta, bet mano dietologė Žana Antonova iš manęs tikėjosi daugiau. Ne daugiau atsikratytų kilogramų, bet to, kas sudaro prarastą svorį.

Savo svorį turėsiu sekti ir per šventes - manęs laukia nelengvas išbandymas. Autorės nuotr.

 

Pasirodo, iš tų 6 kilogramų tik 1 kilogramą sudaro riebalai. Kitą didžiąją prarasto svorio dalį sudaro raumenys. Tiesa, kaip gydytoja man dar pirmosios konsultacijos metu aiškino, raumenų irgi turiu per daug. Šie raumenys – ne tokie kaip atletiškų žmonių, o skirti išlaikyti per didelę mano kūno masę. „Iš jūsų tikėjausi, kad neteksite kokių 4 kilogramų riebalų“, - man pasakė Ž. Antonova. Pasikalbėjusi su manimi, paaiškino, kad šito nepasiekiau todėl, kad neužsiiminėjau aktyvia fizine veikla. Juk praktiškai visą laiką sėdžiu prie kompiuterio, išskyrus išėjimą į parduotuvę, retkarčiais – šuns pavedžiojimą. Praktiškai tiek tos fizinės veiklos per tą mėnesį ir tebuvo. Dviratį myniau tik kelis kartus.

Iš tiesų esu tas žmogus, kuriam reikalinga kontrolė. Todėl viltį dedu į sporto klubą, kurį turėsiu lankyti. Deja, dar nepradėjau. Jis buvo remontuojamas, paskui trenerį ištiko šiokios tokios problemos, bet viliuosi, kad dar iki Naujųjų metų pradėsiu treniruotes. Tuo labiau, kad kitas susitikimas su Ž. Antonova – sausio 25 d. Šįkart norisi pasirodyti stropia mokine. Sakau – mokine, o ne paciente, nes iš tiesų dietologė mane moko maitintis sveikai.

Riebalų mažiau ištirpo ir todėl, kad valgiaraščio laikiausi ne šimto procentų tikslumu. Kaip pabrėžė gydytoja, lazanijos ir saldumynai "davė savo". Jokiu būdu neignoruoju dietologės pastabų, bet negaliu neprisipažinti - vis dėlto esu maloniai nustebusi, kad netgi ne toks griežtas mitybos planas man padėjo atsikratyti 6 kg. Dabar sveriu 93 kg. Mano kūno masės indeksas - 35,4. Dar turiu antro laipsnio nutukimą, bet jis skaičiuojamas nuo 35. Taigi, po mėnesio turiu sumažinti ir nutukimo laipsnį.

Mano draugė jau paskaičiavo, kad jei per mėnesį tolygiai numesiu po 5 kg, tai birželį jau sversiu 60 kg. Žinoma, į tokius paskaičiavimus žvelgiu su šypsniu. Juk vėliau svoris taip smarkiai taip ir nekris. Tačiau mano optimizmas liejasi per kraštus! Kaip malonu jausti jausti per liemenį besisukantį sijoną. Ir, galbūt didelio antsvorio neturintiems nuskambės ir keistai, bet džiaugiuosi, kad sėdėdama jau galiu užsikelti koją ant kojos. Iki tol man tai buvo tik tiek kad įmanoma, bet anaiptol ne patogi padėtis.

Gydytoja manęs paklausė, ar per pakeistos mitybos laikotarpį pasiilgau kokio nors patiekalo. Man atsakymas buvo neigiamas, nes ir per tą mėnesį leidau sau paskanauti patiekalų, kurie nebuvo įtraukti į valgiaraštį (lazanijos, balandėlių, bulvių plokštainio). Kelis kartus netgi valgiau deserto: šokolado, jogurtinio pyrago ir ledų. Dietologė pabrėžė, kad tai, jog ji man LEIDO per savaitę suvalgyti 50 g deserto, tai anaiptol nereiškia, kad jį BŪTINA valgyti. Ž. Antonova man aiškiai leido suprasti, kad tas leidimas duotas tik labai jau „mirtinam“ atvejui.

„Ar galėtumėte taip maitintis visą gyvenimą?“ – konsultacijos metu nuskambėjo labai rimtas klausimas. Nuoširdžiai tikiu, kad taip – galėčiau. Net per tą mėnesį, nors ir būdama ne itin didelė stropuolė, į maistą ir valgymą pradėjau žiūrėti visai kitaip. Nė karto nevalgiau bandelių, jei būdavau ne namuose, įsidėdavau mandariną, apelsiną ar obuolį užkandžiui. Jei iki dietos suvalgiusi net penkis obuolius įsivaizduodavau, kad esu nieko nevalgiusi ir turiu kažką pasigaminti, dabar žinau, kad ir vienas lėtai suvalgytas vaisius yra valgymas. Dabar žinau, kodėl žmonės nelieknėja pasiskaitę internete ar žurnaluose patarimų, nors yra ir teisingų. Pavyzdžiui, jau turbūt kiekvienam žinoma, kad specialistai pataria valgyti penkis kartus per dieną, bet tuo šis patarimas ir baigiasi. Reikia visų pirma išsiaiškinti, ką reiškia valgyti. Ž. Antonova man jau paaiškino. Apžvelgdama jos sudarytą valgiaraštį, galiu savo gėdai prisipažinti, kad dienos normą iki dietos sukirsdavau beveik vieno valgymo metu. Ir dar vos ne kasdien mėgavausi ir saldumynais. Tad kaip tas mano svoris galėjo neaugti?! O per šį mėnesį tik du kartus kepiau pyragus. Iki dietos tai darydavau bent du kartus per savaitę. Žinoma, ir ne vien tik kepdavau, bet ir valgydavau. Dietologės paklausta pasakojau, kad alkana jausdavausi tik pirmomis dietos dienomis. Ir tą dieną, kai pietums būdavo koldūnai. Jų galėjau suvalgyti labai nedaug – tik 150 g. Todėl paprašiau, kad vietoj jų gydytoja įrašytų ką nors maistingesnio su šviežiomis salotomis. Taip pat – ir vietoj blynų pusryčiams. Klausydamasi mano pageidavimų gydytoja šypsojosi – mano mitybos įpročiai keičiasi.

Dietos atradimas - pupelių salotos su citrinų ir alyvuogių aliejaus padažu. Autorės nuotr.

Kas labiausiai patiko iš šio mėnesio meniu? Pupelių salotos (receptą aprašiau gruodžio 4 d. įraše „Pirmieji džiugūs rezultatai: jau numečiau 4 kilogramus!“), kotletai, apvolioti sezamo sėklose, šviežių daržovių salotos su tunu. Beje, išsiaiškinau, kad į jas dėdama alyvuogių padidinau kaloringumą, bet paprašiau, kad alyvuoges gydytoja įtrauktų į naują valgiaraštį. Taip pat – ir rūkytą ar sūdytą lašišą, kurią labai mėgsta mano vyras ir labai gundo kvapais.

Jei kas nors galvojate, kad per mėnesį netekti 6 kilogramų – labai mažai (tuo labiau, kai internetas pilnas receptų, kaip per tą patį laikotarpį atsikratyti 13 ar 16 kg), pasakysiu, kad klystate. Aš tiek svorio netekau nesijausdama apribota. Netgi nuklysdama į šoną. O ir laikydamasi dietologės sudaryto valgiaraščio jaučiausi netgi privilegijuota. Kai sau maistą ruošiau atskirai nuo visos šeimos mano devynmetė dukra kartą pasakė: „Mama, kaip tu skaniai valgai“. Nuo tada savo vadinamus dietinius patiekalus įtraukiu ir į visos šeimos meniu. Ypač visiems patiko pupelių salotos. O parduotuvėje jau ir mažoji dukra išrenka makaronus, pagamintus iš kietųjų miltų. Tiesą sakant, labiausiai gal net džiaugiuosi ne tiek dėl savo asmeninių pasiekimų, kiek dėl savo vaikų, kurie turi šansą nuo vaikystės išsiugdyti sveikus mitybos įpročius.

Kai pati nebevalgau sviesto, nekepu pyragų, duonos suvalgau tik kelias riekeles, atkreipiau dėmesį, kad šių produktų reikia pirkti daug rečiau. Pavyzdžiui, du litrus pieno pirkdavome kasdien, neretai – ir tris litrus, dabar dviejų litrų pakuotė stovi šaldytuve vos ne savaitę. Apie tai, kad duonos reikia pirkti mažiau, jau esu rašiusi anksčiau.

Na, ir, žinoma, pakalbėjau su dietologe apie artėjančias didžiąsias metų šventes. Ką man valgyti per Kūčias, Kalėdas ir Naujuosius. Neišgirdau griežto nurodymo, kad to ar ano negalima. Šventiniu laikotarpiu, pasirodo, galioja tas pats dėsnis – svarbu ne ką valgai, o kaip valgai. „Pasiimkite lėkštę, įsidėkite į ją visko po truputį, ko norėtumėte paragauti, ir sėdėkite visą vakarą su ta lėkšte, - paaiškino Ž. Antonova. – O jeigu vis dėlto persivalgytumėte, pasidarykite iškrovos dieną, bet ne kitą iš karto po švenčių, bet antrą. O iškrovos diena – tai ne badavimas, bet dienos kalorijų skaičiaus sumažinimas per pusę“.

Taigi, mano atveju tai sudarytų 850 kalorijų. Ir gydytoja paaiškino, kad valgyti reiktų vienos pasirinktos grupės produktus. Pavyzdžiui, vien šviežias daržoves ar vaisius.

Kitą mano dienoraščio įrašą skaitykite iš karto po švenčių.

Mane konsultuoja dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova. Tel. 8 638 28036.