Data: 2020.10.20 09:35
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Kad netaptume augalų aukomis

Audronė Puišienė | Šaltinis: pajurionaujienos.com | 2015-03-10 09:46:14

„Auginant kambarines gėles reikia laikytis principo – žinoti, ką augini. O vaikams – nuo mažens kalti į galvą, kad bet ko kišti į burną negalima“, – pokalbį apie nuodinguosius kambarinius augalus pradėjo Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.

Žiemos sode. © G. Privedienės nuotr.

Jurgita Tertelienė įsitikinusi: nebūtina atsisakyti kambarinių augalų vien dėl to, kad jie turi nuodingųjų savybių.

Ji pastebėjo, jog ir Žiemos sode, ir mūsų namuose dauguma auginamų augalų turi nuodingųjų savybių – vieni jų gali sukelti alergiją, kitų – sultys nudeginti odą, gleivinę, paveikti kvėpavimo takus, trečių nuodingi yra vaisiai, kurių paragavus galima skaudžiai nukentėti.

„Tačiau dėl to neturėtume atsisakyti savo žaliųjų draugų. Tereikia daugiau pasidomėti, paskaityti, o jeigu namuose auga vaikų ar laikoma naminių gyvūnų – augalus padėti jiems nepasiekiamoje vietoje. Karpant augalus – saugotis, kad jų sultys nepakliūtų ant odos, į akis ar burną. Dar geriau – kad prieš įsigydami augalą, iš anksto pagalvotume, kur ir kaip jį auginsime“, – kad saugos priemonės būtų neprošal, teigė J. Tertelienė.

Augalų žinovai kambarines gėles skirsto į: ypač pavojingas (oleandras, adeniumas, tukvis, pliumerija, flamanda bei kt.), pavojingas (anturis, alokazija, difenbachija, papėdžialapis, arba spatifilis bei kt.) ir augalus, sukeliančius alergiją (taurinė raktažolė, fikusas, azalija ir kt.). Nuodingas uogas nokina smidrai, kiauliauogė, gebenė.

„Nuodingųjų savybių turintys augalai į orą, kuriuo kvėpuojame, jokių kenksmingų medžiagų neišskiria. Atvirkščiai, – mūsų pamėgti augalai ne tik puošia, bet ir harmonizuoja aplinką, valo ją nuo cheminių medžiagų, naikina bakterijas, galų gale – žavi savo lapų raštais, žiedų spalvomis, visus metus nesibaigiančia žaluma“, – kad neverta atsisakyti savo pomėgio auginti kambarines gėles, akcentavo pašnekovė.

Tačiau kačių mėgėjams ji patartų neauginti tokių gėlių, kaip monstera, difenbachija, spatifilis, puansetija, – augalai smalsias kates traukia jų paragauti, o tai – pavojinga. Kad vaikai nesigundytų, pavyzdžiui, gebenės uogomis, reiktų išskinti jų užuomazgas, neprileisti prie kitų patraukliai atrodančių augalų.

Jeigu vis dėlto atsitiko bėda ir kažkuris iš šeimos narių nukentėjo nuo kambarinio augalo sulčių, žiedadulkių, spyglių ar panašiai, Apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro specialistai rekomenduoja kuo greičiau kreiptis į medikus. Svarbu žinoti augalo pavadinimą, gebėti apibūdinti augalą, o dar geriau – turėti jį nufotografavus ar parodyti augalo šakelę.

Kokiomis nuodingomis savybėmis pasižymi:

amarilinių šeimos augalai (klivija, narcizas, hiacintas, meilenis, amarilis) – turi sulčių, kurios gali būti pykinimo, vėmimo, patinimų priežastis;

fikusai – nepatartini alergiškiems žmonėms, o augalo sultys gali sukelti odos uždegimą. Nepatartina fikusų genėti prie mažų vaikų, nes garuodamos augalo sultys gali sukelti alergiją;

difenbachija – nuodingos visos augalo dalys, o net mažas kiekis jo sulčių gali pribaigti naminį gyvūną;

spatifilis – jei sulčių patenka ant odos, gali atsirasti ilgai negyjantis pūlinys;

alijošius – gyvūnams šis augalas mirtinai pavojingas;

gebenė – nuodingos visos augalo dalys, ypač gali pakenkti gyvūnams;

monstera – nuo jos sulčių prasideda seilėtekis, vemiama, sutrinka skrandžio veikla;

azalija – jos svaiginantis aromatas gali sukelti galvos svaigimą;

karpažolinių šeimos augalai (puansetija, dygioji karpažolė, arba Kristaus kančia) – pieno sultys dirgina odą;

oleandras – žydintis gali sukelti galvos skausmą, vienas oleandro lapas – mirtina dozė vaikui. Sultys sukelia viduriavimą, vėmimą, labai stiprius pilvo skausmus, širdies aritmiją;

koralinė kiauliauogė – uogos sukelia skrandžio skausmus, pykinimą, vėmimą, sultys dirgina odą. Kelios uogos gali sukelti rimtą apsinuodijimą.