Data: 2020.10.19 18:39
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Kad ligoninės priimamajame neplistų gripo virusai

Zita Katkienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės viešųjų ryšių specialistė | Šaltinis: vlmedicina | 2017-01-11 14:42:35

Prasidėjus šaltajam metų periodui dažnas suserga peršalimo liga ar ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija. Nors gripo epidemija Šiauliuose dar neskelbiama, tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje nestinga pacientų, varginamų peršalimo ligų simptomų. Spaudos konferencijoje ligoninės gydytojos kalbėjo ne tik apie peršalimo ligų simptomus bei galimybes jų išvengti, bet ir apie tai, kur kreiptis medikų pagalbos, kad gydymo įstaigos netaptų viruso platinimo inkubatoriais.

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė susirgus pataria pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją ir, gavus siuntimą, vykti į ligoninę. Zitos Katkienės nuotr.

Svarbiausia – neplatinti virusų

Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorė, laikinai einanti generalinio direktoriaus pareigas, Vaiva Makštutienė esamą sergamumo peršalimo ligomis ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis situaciją įvertino kaip priešepideminę. Nors gripo epidemija dar neskelbiama, tačiau medikai pastebi, jog kiekvieną dieną gydymo įstaigose registruojama vis daugiau žmonių, sergančių peršalimo ligomis bei gripu.

Pasak gydytojos terapeutės V. Makštutienės, kai yra tokia situacija, kai pacientai turi ruoštis galimai epidemijai ir stengtis šios blogybės išvengti.

Tai įmanoma, stengiantis patiems neperšalti, mažiau lankantis vietose, kur yra didelis žmonių susibūrimas, stiprinant imunitetą. Tam patartina gerti imunitetą stiprinančių arbatų su medetkomis, čiobreliais, medumi, imbieru, grūdintis, judėti.

Tuo atveju, kai ligos ar viruso nepavyksta išvengti, ypač svarbu, kad sergantysis neplatintų ligos ir sergančiųjų ratas nedidėtų.

V. Makštutienė sako, jog susirgus ypač svarbu gebėti įvertinti savo būklę ir žinoti, kada žmogus gali gydytis pats, o kada jau būtina kreitis pagalbos į medikus.

Pastaruoju atveju ypač svarbu pasirinkti tinkamą gydymo įstaigą ir neplatinti ligos, sėdint ilgose įvairiomis ligomis sergančiųjų eilėse prie gydytojo kabineto durų.

Gripas ir peršalimas – ne tas pats

Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje gydomi pacientai, sergantys gripu ir šio viruso sukeltomis komplikacijomis. Gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė sako, jog pavojingiausia gripo komplikacija, kuria dažniausiai ir sergama, yra plaučių uždegimas. Susirgimas yra tiek virusinės, tiek bakterinės kilmės. Kitos komplikacijos apima viršutinius kvėpavimo takus: ausis, nosis, tad dažniausiai sergama sinusitu, otitu.

Sunkiausios komplikacijos vystosi, sergantiems lėtinėmis širdies, plaučių ligomis. Taip pat gripo virusas pavojingas visiems, linkusiems dažniau sirgti virusinėmis infekcijomis, nes didesnė rizika, jog gali išsivystyti bakterinių komplikacijų.

Dažniausiai liga komplikuojasi, kai sirgdamas žmogus nesilaiko gydytojo skirto režimo, nesigydo: karščiuodamas eina į darbą, sėdi eilėse pas gydytojus.

Į spaudos konferencijos žurnalistų pateiktus klausimus atsako infekcinių ligų gydytoja J. Minickaitė Katinienė:

- Kaip pažinti, kad žmogų užklupo gripas?

Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytoja infektologė Judita Minickaitė-Katinienė sako, jog dėl gripo komplikacijų galima gydytis ir namuose. Zitos Katkienės nuotr.

- Gripas yra staigi, ūmi liga, labai staiga žmogus gali sukarščiuoti, temperatūra gali kilti iki 39 laipsnių Celsijaus ir daugiau. Išgėrus vaistų, temperatūra gali mažėti. Ligoniui skauda kaulus, raumenis, akių obuolius. Skirtingai, nei sergant peršalimo liga, sloga jau nėra pirmas simptomas – ji prasideda vėliau. Peršalimas prasideda sloga, gerklės perštėjimu, sausu kosuliu ir jam nėra būdinga aukšta temperatūra.

- Ar galima gripo komplikacijas gydyti ir namuose?

- Galima tik tuo atveju, jei žmogus neserga gretutinėmis ligomis, jei tikrai sirgdamas gali likti namuose. Sergant būtina vartoti vaistus nuo temperatūros (paracetamolio ar ibuprofeno), taip pat vartoti specifinio priešinfekcinio vaisto, kurio turėtų išrašyti šeimos gydytojas, nes be recepto vaistas neturėtų būti parduodamas. Jį galima pradėti vartoti tik diagnozavus gripą.

- Ar gydant gripą veiksmingos liaudiškos gydymo priemonės, arbatos?

- Aš nesu įsitikinusi homeopatinių priemonių šimtaprocentiniu efektyvumu, tačiau neabejoju, jog arbatos padeda, kai vartojamos šalia kitų taikomų gydymo priemonių. Efektas geresnis tiems, kas tiki homeopatiniu gydymu. Bet yra įrodyta, kad vaistažolių arbatos su imbieru, medumi padeda stiprinti imuninę sistemą.

-Ar svarbūs skiepai, valdant gripo epidemiją?

- Skiepų reikšmė labai didelė. Nors šimtu procentų jie neapsaugo nuo gripo, tačiau apsaugo nuo galimų komplikacijų, sutrumpina ligos trukmę, pasiskiepijus sergama daug lengviau. Ypač veiksmingi skiepai rizikos grupių žmonėms. Savo noru besiskiepijantys jei ir neišvengia viruso, tai išvengia sunkių gripo komplikacijų. Šiais metais gyventojai skiepijami nuo A1H1 viruso štamo, kuris sargdino žmones ir praeitais metais. Kai antrus metus nustatytas tas pats viruso štamas, tikėtina, jog tie, kurie skiepijosi pernai, dar turės imunitetą ir gali nesusirgti.

B grupės virusas plinta rečiau. Ligos simptomai būna panašūs, skiriasi ligos sunkumas. Bet sergančiųjų būklė labiau priklauso ne nuo viruso sukėlėjo, bet nuo žmogaus organizmo savybių – vieni serga sunkiau, kiti lengviau, nors sargdina tas pats virusas.

- Ar pagrįsta tėvų baimė vesti vaikus į lauką, kai šaltis?

- Tėvų baimės kaip visada yra pagrįstos, bet visko bijoti nereikia. Reikia pasirinkti tinkamą aprangą, naudoti odos apsaugos nuo šalčio priemones, lauke judėti, o ne sėdėti rogutėse. Ir, žinoma, turi būti ribojamas laikas. Buvimas lauke padės stiprinti imunitetą, grūdintis.

Gydytojai mobilizuoja jėgas

Susirgęs žmogus pirmiausia turėtų gebėti įvertinti savo būklę. „Jeigu jis mato, kad tai yra peršalimo ligos požymiai, kurie prasideda gerklės skausmu, sloga, neaukšta temperatūra, galima namie teikti pirmąją pagalbą: išgerti temperatūrą mažinančio vaisto paracetamolio (jei žmogus jam nėra jautrus) ir likti namie. Jei reikia gauti nedarbingumo pažymėjimą, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją“, - pataria medicinos direktorė V. Makštutienė.

Šiuo metu visi šeimos gydytojai mobilizuoja jėgas didesniam pacientų antplūdžiui ir dirba intensyviau. Nestinga peršalimo ligomis ir gripu sergančiųjų ir Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje bei Konsultacijų poliklinikoje, kur eilėse pas gydytojus laukia lėtinėmis ligomis sergantieji ir traumas patyrę pacientai. Būdami šalia čiaudinčio ir kosinčio, rizikuoja užsikrėsti dar ir gripu.

Siekdama užtikrinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų kokybę gydymo įstaigoje Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija skelbia informaciją pacientams:

Pakilus aukštai temperatūrai, prasidėjus sausam kosuliui, gerklės, galvos, raumenų skausmui, nuovargiui ir silpnumui, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Šiaulių centro poliklinikoje šeimos gydytojai konsultuos:

darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val.

šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 13 val.

Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojai konsultuos:

darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 20.00 val.

šeštadieniais nuo 8.00 val. iki 14 val.

Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių kreiptis tik dėl gripo komplikacijų, turint šeimos gydytojo siuntimą.