Data: 2020.10.20 06:51
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Jei pirkti, tai tik iš bitininko

valstietis.lt | 2013-02-22 14:10:05

Žiema persirito į antrą pusę, tačiau svajojančių apie šiltas dienas, nesiliauja kankinę peršalimai, virusiniai susirgimai ir gripas. Pastebėta, kad net ir siaučiant baisiausioms epidemijoms dalis žmonių nesuserga. Vieni jų skiepijasi, kiti tikina nebijantys ligų, nes nuolat vartoja medų ir kitus bičių produktus.

Bitė
Genovaitės Privedienės nuotr.

Nerekomenduoja kūdikiams

Panevėžyje gyvenantis bitininkas Dainius Neniškis stebisi, kodėl žmonės medų prisimena tik tuomet, kai suserga. „Žinoma, karštas pienas ar vaistažolių arbata su medumi – geras vaistas peršalus, tačiau medų ir kitus bičių produktus reikėtų vartoti nuolat kaip profilaktikos priemonę, padedančią stiprinti imuninę žmogaus sistemą, tuomet ir ligų galima išvengti“, – tikino bitininkas.

Tiesa, pasak jo, medaus nerekomenduojama duoti kūdikiams ir alergiškiems žmonėms. Vaikui augant ar įtariant alergiją, iš pradžių medaus patariama duoti po truputį, o tik vėliau didinti jo dozes.

Skirtingo medaus skirtingos savybės

„Medus turi tų vaistinių augalų, iš kurių bitės suneša nektarą, savybių. Pavyzdžiui, labiausiai lietuvių vertinamas liepų medus tinka sergant peršalimo ligomis, angina, bronchitu ar nervų ligomis, kai skauda galvą. Jis skatina prakaitavimą, tad per dieną nepatartina suvalgyti daugiau nei 30 gramų šio medaus“, – perspėjo bitininkas.

Grikių medus turi daug mikroelementų ir geležies. Todėl itin tinka hemoglobino kiekiui kraujyje didinti. Aviečių medus puikiai tinka peršalus, kosint. Rapsų medus itin naudingas kamuojamiems žarnyno, skrandžio negalavimų. Nedideliais kiekiais tokio medaus gali ragauti ir diabetikai.

D. Nėniškis pabrėžė, kad bet kuris medus, ištirpintas karštame skystyje, praranda daugumą gydomųjų savybių.

Su plutele

Medus negenda tik tuomet, jei jis yra subrendęs. Jei medus per anksti išimtas iš avilio, jis gali surūgti. Tokį medų galima atpažinti iš nemalonaus, rūgštaus kvapo. Inde jis susisluoksniuoja, viršuje matosi sluoksnis skysčio.

Patikrinti, ar medus subrendęs, galima ir liaudišku būdu. Šviežias, dar nesutirštėjęs medus, pasemtas ir pilamas iš šaukšto, bėga nenutrūkstama srovele.

„Visas lietuviškas medus anksčiau ar vėliau sukietėja. Per kiek laiko medus susikristalizuos, priklauso nuo to, kiek jame yra gliukozės. Kuo meduje daugiau gliukozės, tuo greičiau jis susikristalizuoja. Paprastai šviežias natūralus medus skystas būna ne daugiau kaip 3 mėnesius“, – sakė pašnekovas.

Iš Lietuvoje bičių sunešto medaus ilgiausiai netirštėja grynas aviečių medus arba miško medus, kuriame yra lipčiaus. Pastarasis anot, bitininko, laikosi prasčiau nei kitas medus. Greičiausiai kristalizuojasi rapsų medus – išimtas iš korių jis sukietėja per savaitę.

Jei ant sutirštėjusio medaus paviršiaus susiformuoja balta plutelė, vadinasi, medus geras. D. Nėniškis atkreipė dėmesį, kad kristalizuodamasis medus šviesėja.

Vardinis“ medus

Pirkti medų jis pataria tiesiai iš bitininkų. „Taip galima nusipirkti pigiau ir tikėtis geresnės kokybės. Beveik visi bitininkai ant medaus pakuočių užklijuoja etiketes su savo bityno pavadinimu, adresu, telefono numeriais. Savo vardu jie garantuoja produkto kokybę. Todėl geriau rinktis tegu ir šiek tiek brangesnį „vardinį“ medų nei nežinia kokį ir nežinia iš kur“, – sakė D. Nėniškis.

Nijolė Baronienė,

valstietis.lt