Data: 2020.08.12 21:06
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Į pasaulį be ŽIV - praradimų ir atradimų keliu

Daiva Ausėnaitė | 2014-08-11 00:01:06

Prieš tris dešimtmečius ŽIV infekcija guldė visus ja užsikrėtusius. Pastaraisiais metais atsirado žmonių, kuriems pavyko iš organizmo visiškai pašalinti virusą. Kartu su vakcinos nuo ŽIV kūrimu ir naujais gydymo metodais vis drąsiau kalbama apie visišką žmogaus imunodeficito viruso pašalinimą iš organizmo. Tokia optimistine gaida buvo skaitomi pranešimai XX Melburno konferencijoje. Deja, pakeliui į ją (numušus lėktuvą MH17) buvo prarasti 6 mokslininkai ir aktyvistai, dirbę ŽIV srityje. Konferencijoje susirinkę viso pasaulio mokslininkai sutarė, jog egzistuojantys socialiniai skirtumai, ekonominiai sunkumai, pirmiausiai atsispindintys marginalinėse grupėse, gali dar ilgai neleisti pamiršti ŽIV infekcijos.

Konferencija
Mokslininkai sutaria, jog ateityje daugiausia dėmesio bus skiriama terapinių vakcinų sukūrimui ir imunoterapijai. novartisfoundation.org nuotr.

Praradimai

Kas dvejus metus skirtinguose pasaulio regionuose vyksta tarptautinė ŽIV konferencija, šiemet liepos viduryje ji vyko Melburne, Australijoje. Šeši žmonės, vykę į šią konferenciją, atsidūrė MH17 lėktuve, kuris buvo numuštas virš Ukrainos. Apie šį nutikimą dar ilgai bus kalbama, žuvo beveik 300 žmonių. Šiuo lėktuvu skridęs prof. Joep Lange buvo vienas iš International AIDS Society prezidentų, Amsterdamo visuomenės sveikatos instituto mokslinių tyrimų sektoriaus vadovas. Jis buvo vienas pirmųjų dabartinio ŽIV gydymo standarto (trys skirtingi antiretrovirusiniai preparatai iš skirtingų klasių, kad būtų visiškai sustabdyta viruso dauginimosi galimybė) šalininkų.

Į Melburno konferenciją taip ir neatvykęs mokslininkas aktyviai veikė skatinamas pasaulio be ŽIV idėjos. Nors konferencijos metu buvo kalbama apie tai, jog jei iki 2030 m. pavyktų pasiekti, kad 90 proc. atvejų buvo diagnozuojami, 90 proc. pacientų gautų gydymą ir 90 proc. vartojančių medikamentus organizme būtų fiksuojamas nenustatomas ŽIV kiekis, visgi realybė kitokia – šiuo metu tik 37 proc. ŽIV infekuotų žmonių gauna gydymą. UNAIDS duomenimis, iš 35 milijonų ŽIV infekuotų žmonių 19 milijonų nežino savo diagnozės.

Socialiniai skirtumai

Skurdas, buvimas socialiai pažeidžiamoje grupėje – šie faktoriai smarkiai padidina tikimybę užsikrėsti ŽIV, negauti gydymo ir mirti nuo AIDS. Oksfordo universiteto daktarė Lucie Cluver, dirbanti Novartis Foundation organizacijoje, pristatė 3 515 paauglių nuo 10 iki 18 metų tyrimą. Berniukai yra iš subtropinio Afrikos regiono, į pietus nuo Sacharos. Šiame regione nuo 2005 iki 2012 m. berniukų paauglių mirtingumas nuo AIDS išaugo 50 proc. Esmine to priežastimi įvardijama tai, kad prastai sutvarkyta medicininė pagalba vaikams, kai jie nustoja būti pediatrų pacientai ir tampa suaugusiais. Šis laikotarpis turi sveikatos priežiūros spragų. Daktarė akcentavo, jog mirtingumą galima sumažinti turint tinkamą finansavimą, vaikų maitinimą mokyklose ir psichologinę pagalbą.

Melburno konferencijos išvakarėse UNAIDS pristatė ataskaitą, kurioje rašoma, kad 2013 m. 75 proc. naujų ŽIV atvejų buvo užregistruoti vos 15-oje šalių. Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į tai, jog kiekviename pasaulio regione yra 3-4 šalys, kuriose infekcija yra labiausiai paplitusi. Tarp tokių 6 šalių įvardijama ir Rusija. Čia yra itin mažas skaičius gaunančių gydymą, didelis sergamumas ir visiškai nieko nedaroma siekiant sumažinti naujų ŽIV atvejų skaičių.

Kaip rašo rusiška spauda (Vedomosti), ŽIV epidemija jų kalėjimuose pasiekė kritinį tašką. Virš 300 000 kalinių turi rimtų sveikatos sutrikimų. Pasaulio sveikatos organizacija dar 1997 m. pripažino pakaitinį gydymą narkotikų vartotojams metadonu arba buprenorfinu. Rusija šio gydymo nepripažįsta ir jokios pagalbos narkotikų vartotojams neteikia.

Sudėtinga Rusijos kalėjimuose ŽIV infekuotiems žmonėms gauti gydymą. 7 valstybes vienijantis regioninis pagalbos ŽIV infekuotiems žmonėms tinklas pranešė apie teisminį vieno ruso ieškinį. 1980 m. gimusiam piliečiui M. S. apskundus transportavimo sąlygas (2,5 m3– 12 kalinių), gydymo nebuvimą iki 4 ŽIV stadijos ir gydymo nebuvimą užsikrėtus tuberkulioze, Europos teismas Rusijai priteisė 18 850 eurų baudą ir apkaltino Konvencijos, apibrėžiančios kalinių su ŽIV priežiūrą, nesilaikymu. Rusijos pacientų organizacija „Pacientų kontrolė“ džiaugėsi šiuo laimėjimu, tačiau tarptautiniame susirašinėjime dalyvaujančios kitų šalių pacientų organizacijos abejojo, kad tai turės „sniego gniūžtės“ efektą.

PSO liepos pradžioje išplatino pranešimą spaudai, kuriame rašoma, jog jei nebus teikiamos adekvačios paslaugos kelioms žmonių grupėms – vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais, narkotikų vartotojams, sekso darbuotojams ir translyčiams asmenims – progreso, stabdant ŽIV, nebus. Tik turtingos pasaulio šalys gali garantuoti, kad ŽIV infekcijos plitimo mastai bus sustabdyti vargingose šalyse. Realybė vėl skaudi – Australija per artimiausius 5 metus planuoja 7,6 milijardais sumažinti savo indėlį į pasaulinę kovą su ŽIV infekcija.

Išgijimo atvejai

Garsiausi pasaulyje išgijimo nuo ŽIV atvejai jau praminti „Berlyno pacientu“ ir „Misisipės mergaite“. Visiško viruso nebuvimo organizme atvejai suteikia viltį viso pasaulio sergantiesiems, o mokslininkus įkvepia toliau tęsti savo tyrimus.

Deja, tačiau „USA Today“ pranešė, jog ketverių metų mergaitė, praminta Misisipės paciente (ji buvo užkrėsta ŽIV gimdymo metu), visgi nebuvo iki galo išgydyta nuo ŽIV. Kaip pabrėžė gydytojas Entoni Foki, tai didelis sukrėtimas mergaitei, jos šeimai, su ja dirbančiai medikų komandai ir visai ŽIV bendruomenei. „Mes turime dar daug sužinoti apie šį virusą ir, aišku, turime daugiau kalbėti apie tyrimų tikslumą“, - sakė gydytojas.

Kai mergaitei buvo 2,5 m. pasaulio spauda apie ją sužinojo, nes ją gydžiusi gydytoja pradėjo taikyti jai medikamentus iš karto po gimimo. Toks agresyvus gydymo būdas leido porą metų jos organizme neaptikti viruso. Mergaitės atvejis yra unikalus, nes nutraukus gydymą viruso aktyvumas pasireiškia jau po kelių savaičių, Misisipės mergaitei jis tęsėsi porą metų.

Melburno konferencijoje dalyvavę mokslininkai sutaria, kad tokie gydymo atvejai, kokie buvo taikomi Berlyno pacientui, negali būti rutininiai dėl procedūros brangumo ir pavojingumo žmogaus gyvybei. Buvo atlikta sudėtinga kaulų čiulpų operacija, kurios metu žmogus, vaizdžiai sakant, perrašomas. To perrašymo metu jam buvo įdėti čiulpai žmogaus, turinčio unikalią savybę – atsparumą ŽIV užsikrėtimui (tokie žmonės sudaro kelis procentus visuomenės). Šią procedūrą jau pakartojo dar keli Vokietijos pacientai ir du pacientai Australijos Šv. Vincento ligoninėje.

Šie atvejai įkvėpė tyrėjus ieškoti visiško išgydymo būdų, nors ilgą laiką buvo akcentuojamas medikamentinis gydymas, trunkantis visą gyvenimą ir jo reguliaraus vartojimo svarba. Dabar net į šalį „pastumta“ vakcina nuo ŽIV, nes pasaulio mokslininkai užsikrėtė idėja išgydyti ŽIV.

ŽIV gydymo naujienos

Ryškūs socialiniai skirtumai pasireiškia ir ŽIV gydymo srityje. Jei Europoje vis tvirtinami nauji vaistai, amerikiečiai labai aktyviai propaguoja vaistą truvadą kaip medikamentą, kurį vartojant neinfekuotam žmogui neįmanoma užsikrėsti, tai Rusijos pacientai turi kovoti, kad iš jų gydymo schemų būtų išbrauktas pats toksiškiausias ir seniausias vaistas stavudinas.

XX Melburno konferencijoje Danijos gydytojai papasakojo apie savo patirtį skiriant ŽIV infekuotiems chemoterapinius vaistus. Romidepsinu buvo gydomi 6 pacientai. Pasak tyrimą atlikusio Ole Schmelz Sogaard, preparatas pasiekė ir sunaikino virusą, glūdintį ląstelių depuose (savotiškos virusų slaptavietės, kur jie glūdi būdami neaktyvūs – čia medikamentai jų nepasiekia). Prof. Stiven Diks sakė, jog šis tyrimas atskleidė vienintelį svarbų dalyką – įmanoma išaiškinti šiuos rezervuarus.

Deja, tačiau nei Misisipės mergaitės ankstyvo gydymo nesėkmė, nei ši danų gydytojų miegančių ŽIV ląstelių stimuliacija neleido pasiekti „klinikinės – laboratorinės ŽIV infekcijos remisijos“, leidžiančios kontroliuoti infekciją be antiretrovirusinių vaistų.

Taip pat konferencijos metu buvo pranešta apie dar du naujus gydymo metodus, potencialiai galinčius atvesti prie išgydymo. Grupė Australijos tyrėjų įvedė svetimus genus į žmogaus ląsteles ir pasiekė, kad jos pradėjo demonstruoti atsparumą viruso patekimui į jas. Tokių manipuliacijų rezultatas - ląstelės buvo labiau atsparios viruso į jas patekimui. Kita australų mokslininkų grupė pasiekė „miegančių ŽIV ląstelių“ genų fragmentų pokyčių. Jos išliko neaktyvios nežiūrint to, jog buvo sudarytas stiprus imuninis stimulas. Šis tyrimas gali padėti vykdyti ŽIV rezervuarų kontrolę net ir nenaudojant ARV preparatų.

Kalbėdami apie ateities žingsnius, mokslininkai sutaria, jog dėmesys bus telkiamas į terapinių vakcinų sukūrimą ir imunoterapiją.


VLmedicina.lt