Data: 2020.09.28 22:03
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Herpeso infekcija gali užklupti ir vasarą. Kaip pažaboti šį virusą?

Audrė Bartaševičiūtė | 2014-07-21 00:01:40

Ar vasara, ar žiema – Herpes simplex virusas nesirenka „patogaus“ laiko ir gali pasirodyti bet kada. Ypač jei vasarą kiaurą dieną mirkstate kokiame ežerėlyje ar skrundate pliaže. Taip pat, jei nedžiovinate išplautos galvos fenu ir išlekiate į lauką, o darbe ištisą dieną sėdite po kondicionieriumi. Šie veiksniai gali prisidėti prie imuniteto nusilpimo ir, kur buvęs, kur nebuvęs, visu gražumu pasirodys Herpes simplex virusas.

Herpesas
© Fotolia.com

Po herpeso pavadinimu slepiasi virusinė infekcinė liga, kuri pasireiškia skausmingų, skysčio pripildytų pūslelių, opelių atsiradimu. Nelygu kokio tipo Herpes simplex virusas atakuoja organizmą, pūslelės ir nemalonūs pojūčiai gali atsirasti burnos arba genitalijų srityje.

Su burnos gleivinės ar lūpų herpeso infekcija yra susidūręs kone kiekvienas. Skausmingos, dilgčiojančios pūslelės nusėja lūpas, burnos gleivinę, net dantenas. Burnos herpeso virusinę infekciją dažniausiai sukelia HSV-1 tipo virusas, tačiau gali sukelti ir HSV-2 tipas. Anot Ligų kontrolės ir infekcijų centro (JAV), 50-80 proc. amerikiečių turi HSV-1 virusą ir jiems kartais pasireiškia ligos simptomai. Europoje šie skaičiai svyruoja nuo 52 iki 84 proc. ir daugiausia HSV-1 turinčių žmonių gyvena Bulgarijoje, Čekijoje, Belgijoje, Olandijoje bei Suomijoje.

Lengviausiai lūpų pūslelinė (lot. Herpes Simplex labialis) perduodama bučiuojantis, liečiant viruso turėtojo odą, naudojantis jo daiktais - rankšluosčiu, lūpų balzamu, skustuvu ir pan.

Nors HSV-1 gali sukelti ir lytinių organų pūslelinę, dažniausiai tokią virusinę infekciją sukelia kitas Herpes simplex viruso tipas – HSV-2. Lytinių organų pūslelinė – lytiškai plintanti liga, kuomet pūslelės, pažeidimai atsiranda genitalijų srityje. Anot JAV Ligų kontrolės ir infekcijų centro, vienas iš šešių 14–49 metų amerikiečių užsikrėtę HSV-2. Europoje epidemiologija panaši: čia, priklausomai nuo šalies, gyvena 4-24 proc. HSV-2 turėtojų. Daugiausia jų Bulgarijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Belgijoje, Olandijoje, Čekijoje ar Jungtinėje Karalystėje.

„Amžina“ virusinė infekcija

Herpeso infekcijos – lengvai užkrečiamos ir plintančios. O plinta dažniausiai per tiesioginį kontaktą su sergančiojo pūslelėmis, su oda, seilėmis, gleivėmis, infekuotomis šiuo virusu. Kai kuriais sudėtingesniais atvejais viruso protrūkis gali baigtis tokiomis komplikacijomis, kaip meningitas, konjuktyvitas, gerklės infekcijos, egzema, eritrema, neuralginiai skausmai. Šis virusas labai pavojingas nėščiosioms. Ypač jei kūdikio gimdymo metu mamai pasireiškė pirmasis herpesoinfekcijos protrūkis.

Abiejų tipų Herpes simplex virusai dažniausiai įsikuria juntamųjų nervų galūnėlėse ir tūno čia latentinėje fazėje. Nusilpus imunitetui ar atsiradus kitiems rizikos veiksniams, virusas suvešėja, auga, pasiekia odą arba gleivines ir ten dauginasi bei sukelia klinikinius simptomus.

Pirmosios HSV-1 atakos prasideda dar vaikystėje ir kliniškai yra švelnios arba net  nematomos. HSV-2 infekcijos simptomai dažniausiai pasireiškia paauglystėje, pradėjus lytinį gyvenimą. Liūdniausia tai, kad abiejų tipų Herpes simplex viruso plitimui užtenka to, kad žmogus jį turėtų, t. y. jam nebūtina sirgti herpeso infekcija, kai virusas yra perduodamas. Dar liūdniau, kad kartą virusui patekus į kūną, juo nebeįmanoma atsikratyti. Galima tik imtis priemonių, kurios padėtų išvengti infekcijos paūmėjimų.

Kas padidina riziką susirgti herpesu?

Herpeso infekcija atsiranda ne tik dėl nusilpusio imuniteto, bet ir dėl nesaikingų saulės vonių, buvimo vėjuotoje aplinkoje, menstruacijų. Organizmas imlesnis infekcijai po operacijos, fizinio sužeidimo, emocinių problemų, net odontologinių procedūrų. Infekcijos klinikiniai požymiai gali kartotis kas kelias savaites ar kas kelerius metus, priklausomai nuo individualių organizmo ypatybių. Greičiausiai pirmuosius metus bus sergama dažniau, vėliau – rečiau. Imuninė sistema stengiasi kovoti su šiuo virusu, bet iki galo jo įveikti negali.

Įtakos viruso suvešėjimui turi ir vartojami vaistai (jei jie silpnina imunitetą), persirgtos ligos, lėtinės ligos, lytis (moterys serga dažniau), nesaugūs lytiniai santykiai.

Dažniausiai ši virusinė infekcija pasireiškia pūslelėmis, kurios nusėja lūpų ir burnos, lytinių organų sritį, tačiau gali atsirasti ir kitose kūno vietose. Kiti būdingi simptomai – niežėjimas, deginimas, dilgčiojimas pūslelių vietose, skausmingi šašai, užsidengę po pūslelių plyšimo.

Esant stipresniam virusinės infekcijos protrūkiui, skauda raumenis, atsiranda karščiavimas, padidėja limfmazgiai.

Esant lytinių organų pūslelinei, gali atsirasti sunkumas šlapinantis. O esant burnos bei lūpų pūslelinei, virusinė infekcija gali plisti iki akių srities bei sukelti uždegimo reakcijas. Atsiranda skausmas akių srityje, jautrumas šviesai, išskyros.

Burnos herpesoinfekcija gali užtrukti iki 2–3 savaičių, o lytinių organų iki 2–6 savaičių.

Kaip pažaboti šį virusą?

Nors nuo šio viruso vaistų nėra ir kartą patekęs į organizmą virusas apsistoja visam laikui, yra daugybė priemonių, kaip išvengti infekcijos protrūkio, pasireiškiančio minėtais simptomais.

Pirmiausia reikia sumažinti riziką. Ką rekomenduoja sveikatos apsaugos specialistai? Vengti streso, saulės, stiprinti imunitetą.

Rekomenduojama turėti tik vieną lytinį partnerį, lytinių santykių metu naudoti prezervatyvus.

Reiktų vengti bučiuotis, glėbesčiuotis su sergančiuoju, patariama su niekuo nesidalinti savo higienos priemonėmis, valgymo įrankiais, indais. Akcentuojamas ir dažnas rankų plovimas.

Atsiradus pirmiesiems herpeso simptomams, juos galite palengvinti ir sušvelninti keliais būdais:

Tepkite džiovinančiais, šaldančiais, dilgčiojimą ir niežėjimą malšinančiais kremukais.

Pūsleles galite švelniai patrinti ledo kubeliu.

Naudokite nereceptinius vaistinius antivirusinius kremus. Juos tepkite dažnai – iki 5 kartų per dieną. Į tokių kremų sudėtį dažniausiai įeina acikloviras, pencikloviras. Rekomenduojama tepti ne rankomis, o, pavyzdžiui, kosmetiniu pagaliuku.

Patogūs, permatomi pleistriukai ne tik ramins odą, skatins pūslelės užsitraukimą, bet ir apsaugos aplinkinius nuo greito viruso plitimo. Tinka ir medicininiai, hidrokoloidiniai pleistrai.

Vasarą naudokite ne tik gydomuosius ar užtraukiančius kremus, bet ir kremus nuo saulės. Kremą nuo saulės rekomenduojama teptis ir siekiant išvengti herpeso protrūkio, ir esant klinikiniams simptomams.

Esant rimtesniems ligos atvejams, pavyzdžiu, sparčiai plintant pūslelėms ar tada, kai jos esti labai skausmingos, rekomenduojama kreiptis į gydytoją dermatologą. Įvertinęs simptomų rimtumą, jis gali paskirti receptinių antivirusinių vaistų – acikloviro arba valacikloviro tablečių. Nors vaistai, kaip ir kitos priemonės, iki galo viruso nesunaikins, jos padės sumažinti viruso dauginimosi greitį. Nemalonūs ar net skausmingi simptomai praeis greičiau.

Ir galiausiai patarimas būsimoms mamytėms – jei esate nėščia ir pastebėjote herpeso virusinės infekcijos požymius, būtinai paminėkite tai savo gydytojui. Ypač aktualu, jei infekcija plinta lytinių organų srityje. Pakalbėkite su gydytoju ir tuo atveju, jei ši infekcija pasireiškė jūsų partneriui.

Šaltiniai:

Whitley RJ. Herpessimplex virus infections. In: Goldman L, Ausiello D, eds. Cecil Medicine . 23rd ed. Philadelphia, Pa: SaundersElsevier. 2007: chap 397.

OralHerpes (cont.). CharlesPatrickDavis, MD, PhD, William C. ShielJr., MD.

http://www.dermnetnz.org/viral/herpes-simplex.html

http://www.aad.org/dermatology-a-to-z/diseases-and-treatments/e---h/herpes-simplex

http://www.localhealth.com/article/herpes


VLmedicina.lt