Data: 2020.12.06 04:07
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Fermentuota arbata

Renata Šniolienė ("Kūmutės virtuvė") | Šaltinis: vlmedicina | 2017-06-13 10:45:45

Birželis – pats palankiausias mėnuo įvairiausių lapų žieminei arbatai ruošti. Noriu pasidalinti su jumis net dviem atradimais, kaip paruošti arbatas, kad jos atsiskleistų pačiais spalvingiausiais aromatais.

Renatos Šniolienės nuotr.

Fermentacijos sąvoką dažnai suprantame kaip rauginimą ar sūrio gamybą, tačiau yra vienas arbatų ruošimo būdas, turintis tą patį pavadinimą. Fermentuota arbata išties turi žymiai stipresnį aromatą nei tiesiog džiovinta, o paruošimas nesudėtingas.

Prisirenku lapų. Žemuogių. Lazdynų. Juodųjų serbentų. Aviečių. Mėlynių. Vynuogių.

Renku tik jaunus lapus. Parsineštus iš miško ar sodo paskleidžiu ant stalo, pasiruošiu švarių stiklainių ir dangtelių ir pradedu labai paprastą procedūrą. Imu po 3-5 lapus, juos delnuose patrinu ir susuku į kamuoliuką. Jį dedu į stiklainį, ten pat ir visus kitus. Stiklainyje turėtų būti kuo mažiau oro tarpų, todėl dėdama lapus vis paspaudžiu šaukštu. Užpildžius stiklainį, užsuku dangtelį ir stiklainį trims dienoms palieku tamsioje vietoje. Tai ir yra fermentacijos laikas.

Po trijų dienų lapus ištraukiu iš stiklainių, paskleidžiu ant popieriumi išklotos kepimo skardos ir dedu į orkaitę džiovinti. Tai darau 50-60 C temperatūroje, pravėrusi orkaitės dureles. Džiovinimo laikas priklauso nuo lapų dydžio ir sulčių juose kiekio. Kartais užtrunku 8 valandas, o kartais reikia ir gerokai daugiau laiko.

Anksčiau darydavau lapų mišinius, tačiau prieš kelerius metus sumaniau, kad yra daug smagiau vaišinti svečius ar patiems gerti vis kitokio aromato arbatas. Pvz. vynuogių ir mėlynių, ar aviečių ir lazdynų, juodųjų serbentų ir žemuogių. Todėl kiekvieną rūšį laikau atskiruose popieriniuose maišeliuose.

O antras atradimas – džiovintų lapų laikymas šaldytuve. Idėja kilo iš reikalo, mat gyvenant prie miško, beveik neįmanoma atsiginti maisto kandžių. Jos pralenda per mikroplyšelius dangteliuose, prakanda popierių, todėl vis būdavo gaila atsidaryti lapų ruošinį ir rasti jame kandžių paliktus ne itin malonius pėdsakus. Todėl maišelius sudėjau į šaldytuvo stalčių ir atradau, kad šaltai laikoma arbata įgyja dar intensyvesnį skonį.

Ragaujame pirmą kartą tik lapkritį, nebent spalis atneša kokį slogutį, tačiau kalėdiniu laikotarpiu ir likusią žiemą geriame šias arbatas kelis kartus per savaitę. Ne dažniau, nes šie gamtos skoniai turėtų būti naudojami saikingai.

Ir tai yra nuostabi Kalėdinė dovana mums svarbiems žmonėms.

"Kūmutės virtuvė"