Data: 2020.09.21 10:11
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Europos sveikų miestų metinėje konferencijoje - Klaipėdos patirtis

2012-06-25 11:32:15

 Europos sveikų miestų metinė konferencija šiemet vyko Sankt Peterburge. Joje dalyvavo beveik 400 dalyvių iš visų ES šalių, taip pat Norvegijos, Šveicarijos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Turkijos, Kazachstano, Izraelio, Serbijos, Kroatijos bei Bosnijos ir Hercegovinos. Klaipėdai atstovavo savivaldybės Bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Artūras Razbadauskas ir KU docentė, Sveikatos mokslų daktarė Natalja Istomina. Beje, dalyvauti konferencijoje visi norintieji negalėjo – ji buvo skirta tikslinėms grupėms, tai yra - specialistams ir politikams, priimantiems sprendimus sveikatos klausimais.

Investicija į sveikatą ir senėjimą

 “Susodinti būtent šių tikslinių grupių atstovus prie apskrito stalo labai tikslinga - kuriant sveiko miesto viziją, išvien turėtų dirbti ir mokslininkai, kurie atlieka mokslinius tyrimus, specialistai, kurie juos taiko praktikoje ir politikai, priimantys sprendimus sveikatos klausimais,“ – sakė prof. A. Razbadauskas

 2012 m. Pasaulio sveikatos organizacija yra paskelbusi sveiko senėjimo ir solidarumo metais, todėl ir konferencijos pagrindinė tema buvo “Sveikata ir gerovė nuo gimimo iki sveikos senatvės” – kaip pasiekti, kad žmogus visą gyvenimą būtų sveikas.

 “Investicijos į vaikystę atsiperka visada, o į sveiką senėjimą – kartais net dvigubai – toks įspūdis susidarė klausant konferencijoje skaitytų pranešimų, dalyvaujant diskusijose, analizuojant pristatytų net 52-jų tyrimų rezultatus, ” - teigė doc. dr. N. Istomina.

 Klaipėdiečių tyrimas sudomino anglus ir italus

 Tačiau klaipėdiečiai šį kartą ne tik klausėsi ir sėmėsi kitų šalių patirties – prof. A. Razbadauskas pirmininkavo vienai iš konferencijos sesijų, o N. Istomina pirmą kartą Europos sveikų miestų metinėje konferencijoje skaitė pranešimą. Jame pristatė Lietuvą, vienintelę šalyje sveiko miesto statusą turinčią Klaipėdą ir KU specialistų atliktą tyrimą apie klaipėdiečių žalingus įpročius – rūkymą ir alkoholio vartojimą, jų sąsajas su sveikatos vertinimu. Pranešimo temą iš trijų pasiūlytų pasirinko patys konferencijos organizatoriai.

 “Pagal šių, ne tik atskirų asmenų, bet ir visos visuomenės sveikatai pavojingų įpročių rodiklius Lietuva atrodo tikrai ne kaip – rūko apie 26,5 proc. žmonių ir tai yra vienas iš didžiausių rodiklių ES. Dėl alkoholio vartojimo atrodome dar prasčiau – užimame trečią vietą pasaulyje, po Rusijos ir Estijos,” – sakė kartu su prof. A. Razbadausku parengtą pranešimą skaičiusi KU doc. Dr. N. Istomina.

 Pasak N. Istominos, analizuojant per tyrimą apklaustų 385 klaipėdiečių atsakymus darytina išvada, kad rūko ir alkoholiu svaiginasi dažniau jauni žmonės ir dažniau vyrai nei moterys. Tyrimą atlikę specialistai konstatuoja, kad žalingi įpročiai turi tiesioginį poveikį sveikatos vertinimui – nerūkantys ir alkoholio nevartojantys apklaustieji savo sveikatą vertino daug geriau, nei neatsisakiusieji šių žalingų įpročių.

 Pranešimas, pasak N. Istomijos, sukėlė nemažą susidomėjimą, itin palankiai buvo įvertintas Lietuvos sprendimas rugsėjo pirmąją - pradedant naujuosius mokslo metus - neprekiauti alkoholiniais gėrimais. O Anglijos ir Italijos atstovai klaipėdiečių net paprašė pasidalyti tyrimo metodika.

 „Svaiginantys“ akiniai

 Klaipėdiečius savo ruožtu ypač sudomino Italijos miesto Udinės atstovų pristatytas projektas. Jie demonstravo specialius akinius, kuriuos užsidėjęs žmogus pasijunta lyg apsvaigęs nuo alkoholio, jam liepiama atlikti įvairias užduotis – pvz. varytis kamuolį.

 “Bandysime įsigyti tokius akinius. Tai būtų puiki priemonė darbui su jaunimu – manau, kad daug jaunuolių, girtumo pojūtį

išbandę tokiu būdu, tikrų svaigalų taurelės atsisakytų,” – teigia KU doc. dr. N. Istomina.

 Senjorų pagalba

 Sudomino ir kitas Udinės projektas. Šiame Italijos mieste senjorai sudaro beveik trečdalį visų gyventojų. Pusė iš jų – nebepajėgūs gyventi be pagalbos. Užtikrinti tinkamą tokių senolių priežiūrą tapo didžiule problema, todėl šio miesto valdžia skatina pačius senjorus padėti vieni kitiems – baigti specialius kursus ir lankyti nebepajėgiančiuosius apsitarnauti.

 Suomijos Turku miestas pristatė projektą, leidžiantį šio miesto senjorams gyvenimo saulėlydį pasitikti itin aktyviai ir turiningai. Už 20 EUR nusipirkę savivaldybės įsteigtas korteles pensininkai gali nemokamai lankytis viešuosiuose miesto renginiuose, savivaldybei priklausančiuose 6 baseinuose, 4 sporto salėse, šiaurietiško vaikščiojimo užsiėmimuose, kurie, beje, pasirodė besantys patys populiariausi. Senoliai sudaro 19 proc. Turku gyventojų. Korteles nusipirko apie pusė iš jų. Analizuojant pusmečio rezultatus paaiškėjo, kad kortelėmis būdavo pasinaudojama 179 kartus per dieną.

 “Klaipėda savo senjorams dar negali pasiūlyti tokios prabangos – projektui vykdyti Turku savivaldybė išleido apie 1 mln. Eurų, o už parduotas korteles surinko vos 80 tūkst. Eurų. Tačiau to reikia siekti – juk galima pradėti ir nuo paprastesnių dalykų, “ – sakė prof. A. Razbadauskas.

 Sveiko miesto urbanistika

 Sankt Peterburge, kuriame vyko metinė Europos sveikų miestų konferencija, klaipėdiečiams į akis iškart krito puikiai įrengtų vaikų žaidimo aikštelių gausa. Šalia jų visada yra lauko treniruokliai – kad aikštelėse smagu būtų ne tik mažyliams, bet ir jų tėveliams.

 “Būtina suprasti, kad sveikas miestas – tai ne vien gera sveikatos apsaugos sistema, geri gydytojai, ar mažėjantys sergamumo tam tikromis ligomis rodikliai. Sveikas miestas – tai miestas, kuriame gyventi gera visiems. Svarbi yra ir darni miesto plėtra, urbanistinis dizainas, žalia aplinka, oro kokybė,” – patikino doc. r. N. Istomina

 “Kuriant tokį miestą bendruomenės taip pat negali likti nuošalyje. Kol vienoje vietoje, pavyzdžiui, 20 m. gyvenantis žmogus nepažinos savo kaimynų, kol bendruomenė neturės bendrų interesų ir siekių – nieko nebus. Juk stipri bendruomenė gali ne tik pati kurti gerovę savo gyvenamojoje aplinkoje, bet ir politikus priversti priimti tinkamus sprendimus, sprendžiant sveikatos ir sveikos aplinkos reikalus,” – docentei antrino prof. A. Razbadauskas.

 Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos nuostatus, Sveiko miesto statusą gali gauti tik vienas miestas 5 mln. gyventojų teritorijoje. Vadinasi, prieš dvejus metus jį gavusi Klaipėda Lietuvoje gali būti vienintelė. Tačiau prof. A. Razbadauskas ir doc. Dr. N. Istomina sako sieksią, kad po Klaipėdos vėliava į sveiko miesto projektus įsijungtų ir kiti šalies miestai.

vlmedicina.lt