Data: 2020.11.26 17:55
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

E-sveikatos projektai Europos Sąjungoje: kur esame?

2011-10-21 20:30:30

Elektroninė paciento kortelė, teleradiologija, teleoperacijos, konsultacijos internetu ir telefonu – tai tik keletas šių dienų technikos pažangos galimybių ir tuo pat metu iššūkių sveikatos apsaugos sistemoms.

Europos Komisija šiuo metu investuoja daugiau kaip į 450 „elektroninės sveikatos“ projektų ir tyrimų. Per ateinančius 20 metų planuojama tam išleisti ne mažiau kaip 1,2 milijardo eurų. Per paėjusius 7 metus tam padėtas ir teisinis pamatas, kadangi Komisija suformulavo pasiūlymus, kurie pasaulį išvydo kaip šūsnys strateginių dokumentų, siekiant bendros elektroninės sveikatos apsaugos sistemos Europoje. Šiuo metu didžiausias iššūkis yra suderinti visų 27 valstybių narių sveikatos apsaugos sistemas, užtikrinant jų sklandų veikimą. Europos Komisija pacientų teises ES reglamentuojančioje direktyvoje skatina investuoti į pažangias telekomunikacines technologijas sveikatos srityje ir vienodinti skirtumus tarp valstybių narių elektroninių sveikatos apsaugos sistemų skatinant jų bendradarbiavimą. Tai kol kas išlieka didžiausia problema judant bendros elektroninės sistemos link. Pagrindinė kliūtis yra ne technika, tačiau subsidiarumo principas, pagal kurį kai kurios valstybės narės, pasilikusios sprendimo teisę, nenori keisti savo sistemų ar daro tai skirtingomis kryptimis.

Rimantas Remeika. SAM Ryšių su visuomene skyriaus archyvo nuotr.

Pavyzdžiui, Didžioji Britanija jau dešimtmečius kaupia duomenis apie kiekvieną pacientą popierine forma ir šiuo metu intensyviai dirba ties šių įrašų digitalizacija. Švedijoje jau šiandien daugiau kaip 85 proc. receptų į vaistinę patenka elektroniniu būdu, ką jau bekalbėti apie pacientų tyrimų duomenis. Austrijoje ir Vokietijoje elektroniniai duomenys jau kaupiami pastaruosius keletą metų paciento e-kortelėse, šiuo metu jos unifikuojamos.

Visiškai skirtingi įvairių valstybių požiūriai į paciento sprendimo teisę dėl elektroninio duomenų kaupimo. Estijoje, Lenkijoje, Slovakijoje ir Švedijoje pacientai registruojami ir duomenys kaupiami automatiškai, o Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje ar Prancūzijoje tam reikalingas paciento sutikimas. Austrijoje dėl šio klausimo dar nėra sprendimo, tebevyksta diskusijos.

Trūksta aiškumo ir dėl paciento duomenų apsaugos. Problema čia ta, jog skritingose šalyse egzistuoja skirtingas paciento duomenų apsaugos lygis ir reikalavimai. Keičiantis duomenimis tarp valstybių duomenų nutekėjimo rizika padidėja, todėl reikalingi tai reglamentuojantys teisės aktai visos ES lygmeniu. Nuolatinis Europos gydytojų komitetas (CPME) siūlo išeitį - suteikti prieigą prie paciento duomenų tik medicinos personalui. Norint naudoti duomenis kitais tikslais, turėtų būti reikalaujama paciento sutikimo.

Kita kryptis, kuria intensyviai dirbama, yra telemedicina. Beveik visos Europos šalys susiduria su gydytojų trūkumo ar neproporcingo pasiskirstymo problema. ES komisaras John Dalli pateikia pavyzdį, kaip Švedijoje sprendžiama gydytojų trūkumo problema pasamdant Ispanijoje dirbančius radiologus, kuriems net nereikia išeiti iš savo namų. Aišku, kad šioje srityje Europos lygmeniu egzistuoja daug perspektyvų.

ES padalinys, atsakingas už skaitmeninį duomenų valdymą GD-INFSO (Information Society and Media Directorate-General), siekia jau 2012 metais kiekvienai valstybei narei minimalaus ir suderinto paciento duomenų „paketo“, kuriuo esant poreikiui būtų galima apsikeisti tarp šalių. Ambicingas tikslas iškeltas 2015 metams, pagal jį kiekvienas europietis turi iki tol gauti prieigą prie savo sveikatos duomenų elektroniniu būdu. Platus telemedicinos taikymas turi būti baigtas diegti iki 2020 metų. GD-INFSO iki šių metų pabaigos šiems tikslams įgyvendinti turėtų pateikti strateginį veiklos planą.

 Lietuvos vieta – „vidutinė“

 Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika  paprašytas „Vakarų Lietuvos medicinai“ vardija, kas e-sveikatos srityje padaryta Lietuvoje:   

„Parengta teisinė bazė, leidžianti kaupti medicininius įrašus elektroniniu būdu. Pagrindinės universitetinės  ir keletas regioninių ligoninių jau turi savo informacines sistemas, kurios leidžia užsirezervuoti laiką pas gydytoją, užsiregistruoti atvykimą, gauti tyrimų atsakymus, filmuoti specialistų konsultacijas, prisijungti prie tyrimų atsakymų, rezultatų bazės, perduoti medicininius vaizdus, užpildyti paslaugų apskaitos informaciją, perduoti ją į ligonių kasas, suformuoti epikrizės išrašus, keistis duomenimis, pagal kuriuos „Sveidra“ vykdo apmokėjimus, internetu išduodami nedarbingumo pažymėjimai, Valstybinė ligonių kasa suteikia galimybę kiekvienam gyventojui per bankinę sistemą prisijungti prie informacijos apie suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Priimtas Sveikatos priežiūros įstatymo pakeitimas, kuriuo apibrėžiamos elektroninės sveikatos paslaugos, numatytas bendradarbiavimas ir kuris sudarys galimybę  toliau kurti e-sveikatos sistemą.“

 E-sveikatos priemones kai kurios įstaigos įgyvendina iš savo lėšų, kitos - iš Pasaulio banko, kai kurios -  iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

 Kaip vieną iš sėkmingai įgyvendinamų priemonių kancleris R. Remeika pažymi Rytų Lietuvos kardiologijos programoje naudojamas teleradiologijos paslaugas – keitimąsi radiologiniais vaizdais. Radiologijos vaizdus skaitmenine forma siųsti  konsultacijoms į kitas įstaigas gali ir kitos didžiosios Lietuvos ligoninės.

 Paklaustas, kokia Lietuvos vieta ir perspektyvos ES lygmenyje, R. Remeika atsako: „Vieta mūsų vidutinė, kaip ir visoje Europoje. Vienintelė šalis, kuri visiškai sukūrė tam tikrus  e-sveikatos produktus, pvz., elektroninį receptą, yra Estija. Kitose Europos šalyse duomenų mainai egzistuoja tik tam tikruose regionuose. O, pvz., Danijoje sukurtas elektronis receptas funkcionuoja tik 50 proc.“

 Lietuvos Informacinės visuomenės plėtros komitetas,  vykdydamas  2009-2015 metų e-sveikatos plėtros programą ir priemonių įgyvendinimo planą,  yra paskelbęs valstybės ES paramos projektų sąrašą, kuriame - ir investicinis projektas dėl elektroninio recepto įdiegimo Lietuvoje.

 R. Remeika mano, jog elektroniniu receptu Lietuvoje bus galima  naudotis maždaug  nuo 2014 metų pradžios.

 „Šiuo metu dar  vykdomas vaizdų apsikeitimo ir konsultacijų projektas, nes jis dar apima ne visą Lietuvą, yra projektas, leisiantis vaizdus kaupti centralizuotai, ir iš tos centralizuotos duomenų bazės bus galima jais keistis ir konsultacijas atlikti įvairiose Lietuvos vietose. Nors tam tikros įstaigos, pvz., Santariškių klinikos tais vaizdais jau dabar keičiasi su Danija, Latvija, Švedija. Asmens sveikatos kortelę tikimasi pradėti naudoti nuo 2014 metų, bet kol sukelsime popierinius įrašus į tą kortelę, praeis daug laiko“, - pasakojo R. Remeika.

 vlmedicina.lt