Data: 2020.08.07 07:56
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Dopaminas: malonumų hormonas, kurio gamyba organizme priklauso nuo mūsų pasirinkimo

Šaltinis: vlmedicina | 2020-05-07 11:19:52

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad teigiama patirtis, kvapai, skanus maistas, fizinis aktyvumas ir net malonios mintys smegenis skatina gaminti daugiau hormono dopamino – natūralaus cheminio junginio. Smegenys, supratusios, kad gavome tai, kas mus patenkina, „apdovanoja“ organizmą: žmogus pajunta intensyvų malonumą, kurį sukelia išsiskyrusi tam tikra dopamino dozė. Jei palaima ir atlygis yra netikėti, tai žmogui suteikia daugiau malonumo, o į sinapses išsiskiria daugiau dopamino. Dopamininei sistemai aktyvizuoti ir pasitenkinimui pasiekti pasitelkiami išties skirtingi būdai.

© Graphicstock.com

Vis dėlto organizmui, siekiančiam malonumų ar netgi apsvaigimo būsenos, neretai tampa reikalingas išorinis dirgiklis, priverčiantis smegenis išskirti dopaminą. Tokie išoriniai stimuliatoriai, leidžiantys žmogui patirti pasitenkinimą ir jaustis gerai – priklausomybę sukeliančios medžiagos: narkotikai, alkoholis, tabakas, raminamieji ir kt. Organizmui prie šių medžiagų pripratus, malonumui pasiekti kaskart reikia vis dažnesnių ir didesnių dozių. Priklausomas asmuo nekreipia dėmesio į neigiamą medžiagų poveikį sveikatai ar aplinkinių priekaištus. Joks drausminimas nesulaukia atsako, nes priklausomas asmuo turi tik motyvaciją ir interesą tam, kas duoda pageidaujamą jam rezultatą ir organizmas „suteikia atpildą“ už pasiektą malonumą. Žmonių, sergančių (pagal Tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) kodą) psichikos ir elgesio sutrikimu, smegenyse pakinta dopamino, sukeliančio malonumo ir džiaugsmo pojūtį, išskyrimo procesas. Neretai net stimuliacija įkyriomis mintimis (pvz., apie alkoholio keliamą malonumą) priklausomam asmeniui padidina dopamino kiekį smegenyse. Tad priklausomas asmuo iš tiesų nori pajusti malonumą kaskart, „čia ir dabar“ ir bet kokia kaina.

Kokį sprendimą priims priklausomas nuo alkoholio asmuo?

Priklausomas asmuo, rinkdamasis „dopamininį“ kelią, kuris akimirksniu suteikia malonumo protrūkį, nemąsto apie ateityje iškilsiančias fiziologines problemas ar galimą darbo, šeimos, namų praradimą. Ilgainiui sinapsės stipriai perpildomos dopamino, o jo pertekliui pašalinti ir kiekiui normalizuotis smegenyse reikia laiko. Jei priklausomas asmuo tam tikrą laiką ir nevartoja, pvz., narkotikų, bet nuolat maniakiškai galvoja apie juos, dopaminas ir toliau aktyvizuojamas sinapsėse: dopamino į sinapses patenka daugiau nei gali iš jų pasišalinti. Monoaminooksidazės (MAO) fermentai (dopamino pertekliaus „valytojai“) perkraunami ir sinapsių valymo procesas smegenyse sutrinka. Tai sukelia ir kitas, papildomas problemas, pvz., sudėtingus psichikos sutrikimus: psichozes, haliucinacijas, maniakiškas idėjas, polinkį į savižudybę ir kt.

Sveiki žmonės dopamino kiekį gauna nedidelėmis dozėmis, pozityviomis mintimis, džiaugdamiesi gyvenimu, veikla ir pan., o priklausomybe sergančiųjų dopamino kiekis smegenyse išsiskiria nereguliariai.

Kokį gyvenimo būdą turėtume pasirinkti, kad dopaminas smegenyse pasiskirstytų tolygiai ir nežalotų sveikatos?

Naujos sveikos mintys bei sąmoninga motyvacija. Nors skamba neįtikėtinai, šis teigiamas pakaitalas iš tiesų sukelia saugų pasitenkinimą. Naujų sveikų, bet neįkyrių, o sąmoningų minčių ir įgūdžių, kurių metu žmogus patiria teigiamą patirtį, įgijimas skatina ritmingą dopamino gamybą ir tolygų pasiskirstymą smegenyse. Šis hormonas, sąmoningai arba ne, pradeda gamintis būtent numatyto etapo (pvz., „siekiu mokytis gyventi be alkoholio“) metu, o ne pasitenkinus, t. y. gavus atlygį.

Numatymo etapui pasitelkiama tokia schema:

vaizduotė pvz., „būsiu sveikesnis“;

mintis ar emocija pvz., „turi mane džiuginti“;

tikėjimas ir noras pvz., „pajėgsiu atsisakyti žalingo įpročio“.

Asmuo, pasitelkdamas vaizduotę, pvz., matydamas save sveikesnį ir nevartojantį alkoholio, mintimis susitelkia į malonią ateities būseną – gyvenimą be alkoholio. Tam būtinas tikėjimas, kad įmanoma atsisakyti žalingo įpročio. Priklausomas asmuo turi savęs paklausti: „Ar aš tikiu, kad noriu nustoti vartoti alkoholį?“ Jei atsakymas TAIP, šansai atsisakyti vergystės priklausomybei padidėja, o tai palaipsniui motyvuoja asmenį žengti kitus žingsnius visapusiško sveikimo link: gydymasis stacionare, psichosocialinės reabilitacijos, bendruomenės be alkoholio pasirinkimas ir kt.

Įdomūs faktai:

1. Tinkama mityba. Prof. Davido J. Nutto ir kitų mokslininkų teigimu, badavimas ar tam tikros dietos laikymasis šiek tiek sumažina dopamino kiekį. Tad priklausomybių kamuojamam asmeniui gali būti naudingas susilaikymas ne tik nuo įkyrių minčių ir elgesio, bet ir nuo tam tikrų produktų. Visgi tikslingai subalansuota mityba prisideda ne tik prie geresnės sveikatos, bet ir prie laimės pojūčio. Tinkamiausi produktai, natūraliai didinantys dopamino lygį, yra tie, kuriuose daug baltymų ir mažai sočiųjų riebalų: saulėgrąžos, liesa mėsa, alaus mielės, ankštinės daržovės, bazilikas, bananai, riešutai, šokoladas, kakava, jogurtas, kefyras ir kt.

2. Ilgalaikis stresas. Tyrimų duomenimis, kad organizme gamintųsi dopaminas, svarbu geras skrandžio rūgštingumas. Nustatyta, kad sutrikusio skrandžio rūgštingumo pagrindinė priežastis, kuomet organizme atsiranda amino rūgščių trūkumas, blogėja baltymų skaidymas bei pasisavinimas – lėtinis ilgalaikis stresas. Streso metu padidėjęs ir ilgai išliekantis kortizolio kiekis nėra naudingas organizmui, nes pažeidžia ne tik virškinimo, imuninę sistemas, bet ir slopina dopamino gamybą. Visa tai neigiamai veikia fiziologinę žmogaus būklę.

3. Parkinsono liga. Nustatyta, kad Parkinsono liga sergančiųjų organizme sumažėjus dopamino kiekiui, sutrinka smegenų aktyvumas ir galvos smegenų ląstelės ima nykti. Naujausiais duomenimis, smegenyse randamas baltymas alfa-sinukleinas dėl neaiškių priežasčių sušoka į gniužulą, numarina nervų ląsteles, sutrikdo dopamino apykaitą, taip sukeldamas Parkinsono ligą. Ankstesnės studijos įrodė smegenų, motorikos ir žarnyno ryšį. Tad mokslininkų nuomone, reguliuojant sergančiųjų patiriamą ilgalaikį stresą, skatinant jų fizinį aktyvumą, pozityvias emocijas, taip pat maisto racioną papildant gerosiomis bakterijomis, galbūt pavyktų apsisaugoti nuo Parkinsono ligą sukeliančių baltyminių gniužulų ir tokiu būdu dopamino apykaita jų organizme normalizuotųsi.

Teisingos mintys, pozityvus ir sveikatinamasis mąstymas, sąmoningas savo siekių nukreipimas numatyto tikslo link – tai tik keli būdai, kurie tiek fiziologiškai, tiek psichologiškai stiprina sveikatą ir natūraliai reguliuoja dopamino kiekį organizme. Mylintis save žmogus leis savo smegenims pailsėti, o ne eikvos poilsio laiką ar miegą bergždžioms ir įkyrioms idėjoms.

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Kriaučiūnienė