Data: 2020.11.26 04:04
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Celiakija - blogiausiai diagnozuojama liga Lietuvoje

Šaltinis: vlmedicina | 2017-05-16 10:05:09

Gegužės 16 dieną visame pasaulyje minima Tarptautinė celiakijos diena. Taip siekiama atkreipti dėmesį į sveikatos problemas, kurios neišvengiamai susijusios su šia liga.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Celiakija – autoimuninė sisteminė genetinė virškinamojo trakto liga. Pradžioje išsivysto plonosios žarnos pažeidimas, kuris atsiranda valgant kviečius, rugius, miežius ir jų gaminius. Kai žmogus valgo šiuos produktus, bet kokiu pavidalu (keptus, virtus, šviežius), tai pas jį žarnyne, o vėliau ir visame organizme atsiranda tam tikri pokyčiai. Šiuos pokyčius sukelia baltymai, esantys kviečiuose (gliadinas), rugiuose (sekalinas) ir miežiuose (hordeinas). Apibendrintai šie žalingi baltymai vadinami – gliutenu.

Deja, daugelis tėvų net nežino, kad jie patys ir jų vaikai gali sirgti celiakija. Gali būti, kad nei vaikas, nei tėvai nejaučia jokių nusiskundimų, tačiau jų žarnyne vyksta plonosios žarnos gleivinės sunykimas, dėl ko sutrinka maisto medžiagų pasisavinimas bei išsivysto įvairios komplikacijos: mažakraujystė, I tipo cukriniu diabetas, autoimuninis tiroiditas, reumatoidinis artritas, osteoporozė, epilepsija, nevaisingumas ar net vėžinės ligos.

Ligos požymių gali ir nebūti!

Celiakijos simptomai gali būti aiškūs ar labai nežymūs. Liga dažniausiai prasideda pirmais gyvenimo metais, tačiau gali būti diagnozuojama ir visą gyvenimą. Deja, kol kas nėra aišku, kodėl liga vieniems prasideda pirmaisias gyvenimo metais, o kitiems – sulaikus vyresnio amžiaus. Būdingiausi celiakijos simptomai yra šie: „viduriavimas“ tikslesnis terminas būtų polifekalija, nes vaikas tuštinasi 2-3 kartus per parą, o dažniausiai – vieną kartą, bet labai gausiai, taip pat būdinga didelis išpūstas pilvas, svorio nepriaugimas bei augimo sulėtėjimas, vėmimas, irzlumas, anoreksija, geležies stokos mažakraujystė, nuovargis, raumenų silpnumas, apetito padidėjimas, obstipacija ir kt.

Šie požymiai ryškiausi vaikams iki 2 - 4 metų amžiaus. Kuo vaikas vyresnis, tuo ligos simptomai mažiau ryškūs, todėl vaikas neišsako jokių nusiskundimų.

Suaugusieji virškinimo sutrikimų gali ir neturėti. Juos gali varginti sąnarių ir kaulų skausmai, lėtinis nuovargis, silpnumas, bloga nuotaika, herpinis dermatitas, dantų emalio pažeidimai, laktozės netoleravimas, pasikartojantys persileidimai, nevaisingumas ir kt.

Pasitikrinti paprasta

Jei aprašyti simptomai vargina Jus ar Jūsų vaiką, žinokite, kad patikrinti, ar nesergate celiakija yra labai nesudėtinga. Jūs galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, arba nuvyksti į laboratoriją atlikti specialių celiakijos tyrimą, t.y. nustatyti šiai ligai būdingus audinių transgliutaminazės imunoglobulino A klasės antikūnus (aTG IgA). Jeigu tyrimo rezultatas teigiamas, būtinai kreipkitės į gastroenterologą, kuris galutinei diagnozei patvirtinti paskirs atlikti plonosios žarnos biopsiją, t.y. endoskopijos metu paimti gleivinės gabalėlį iš dvylikapirštės žarnos ir juos ištirti histologiškai. Celiakija diagnostika remiasi ligos simptomais, laboratoriniais tyrimais ir svarbiausia plonosios žarnos biopsija. Negalima, šios ligos diagnozuoti atlikus tik kraujo tyrimą, t.y. tik nustačius celiakijos antikūnus.

Šios ligos atveju svarbu kuo anksčiau diagnozuoti ligą, nes sergančiojo organizme gaminasi autoantikūnai, kurie ima kovoti prieš nuosavus audinius ir todėl autoimuninės ligos 3 kartus dažnesnės žmonėms, sergantiems negydyta celiakija, negu sveikiems. Kuo žmogus vyresnis, tuo didesnė tikimybė susirgti autoimuninėmis ligomis, tokiomis kaip I tipo cukrinis diabetas, autoimuninis tiroiditas, reumatoidinius artritas ir kt.

Gliutenas ar glitimas?

Sergantieji celiakija dažnai yra klaidinami, kada jiems reikia įsigyti specialios paskirties maisto produktus be gliuteno ar be glitimo. Gydytojai vartoja terminą gliutenas ir paskiria celiakijai gydyti begliutenę dietą, tuo tarpu ant maisto produktų, vaistų, maisto papildų etikečių sudėtyje randame terminą “glitimas”. Lietuvos Respublikos terminų banke “glitimo” apibrėžimas: išbrinkę augaliniai baltymai (angl. Gluten). Tai klaidingas terminas, nes angliškas terminas „gluten“ - tai kviečių baltymas, bet ne augalinis baltymas, antraip ryžių, grikių ir kt. baltymai būtų žalingi celiakija sergantiems, o taip nėra.

“Glitimo” sąvoka Lietuvoje atsirado neteisingai kažkam išvertus anglišką žodį „gluten“. Nuo XX a. septinto dešimtmečio Lietuvoje buvo vartojamas terminas „gliutenas“, dieta sergantiems celiakija vadinta begliutene dieta, o SAM ministro įsakyme ir dabar kompensuojamų medicinos priemonių sąraše nurodyti negliuteniniai miltai. Daugelyje pasaulio tautų vartoja sąvoką „gliutenas“, o ne „gluten“, todėl visai logiška teigti, jog teisingas lietuviškas atitikmuo turėtų būti „gliutenas“.

Taigi, sergantieji celiakija radę ant maisto produkto papuotės užrašą be glitimo turi suprasti, kad, kalbama apie gliuteną, kurį gydytojas uždraudė valgyti.

Kol kas neišgydoma liga

Celiakija - neišgydoma liga, todėl ligonis visą gyvenimą turi laikytis griežtos dietos be gliuteno, t.y. nevalgyti kviečių, rugių ir miežių. Šis gydymas yra labai efektyvus: jeigu laikysitės dietos, būsite sveiki. Nepamirškite, kad reikia įprasti skaityti maisto produktų etiketes ir žiūrėti, ar jų sudėtyje yra gliuteno.

Gliuteno gali būti taip pat vaistuose, maisto papilduose, lūpų dažuose, pastose ir t.t., todėl būkite atidūs! Net mažas duonos trupinėlis, kuriame yra gliuteno, gali sukelia neigiamus pokyčius žmogaus organizme.

Jeigu šeimoje yra sergančių celiakija, rekomenduojama naudotis skirtingais indais, gaminti maistą atskiruose puoduose, palietus produktus, kurių sudėtyje yra gliuteno, plautis rankas.

Tad ką gi valgyti?

Sergantieji celiakija gali valgyti natūralius produktus be gliuteno: kukurūzus, ryžius, grikius, soras, avižas ir kt. Mėsoje, žuvyje, vaisiuose ir daržovėse gliuteno nėra, todėl šiuos produktus galima drąsiai valgyti. Duoną, košes, bandeles, sausainius celiakija sergantiems žmonėms gali atstoti specialūs begliuteniai maisto produktai.

Begliutenis maistas yra toks, kuriame gliuteno kiekis neturi būti didesnis nei 20 mg/kg, pagaminto iš natūraliai begliutenių produktų. Vaikams iki 18 metų begliutenius miltus kompensuoja valstybė.

Straipsnį parengė Nacionalinės celiakijos ir maisto netoleravimo draugijos pirmininkė Jolita Sadauskaitė