Data: 2020.12.01 14:09
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

A. Veryga: „Jeigu alkoholis reikalingas organizmui, tai kokie jo trūkumo požymiai?“

Ligita Sinušienė | 2011-10-21 20:32:01

Nedidelis alkoholio kiekis praplečia kraujagysles, šaukštas konjako – pats tas kūdikio besilaukiančiai gimdyvei, ir apskritai nedidelis kiekis gero spiritinio gėrimo reikalingas žmogaus organizmui. Tai ne faktai, o nekompetentingų ar suinteresuotų specialistų sukurti mitai, - teigia Lietuvos medicinos universiteto docentas, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas, premjero visuomeninis patarėjas tabako, alkoholio ir narkotikų kontrolės klausimais dr. Aurelijus Veryga.

Skaidrė iš Dr. A. Verygos pranešimo (spausti ant skaidrės, kad padidėtų)

Šalims besivystant – daugiau mirčių nuo alkoholio

Kad šie ir dar daugiau mitų apie alkoholį giliai įsišakniję mūsų tautoje, iškalbingai byloja ir tai, kad net A. Verygos paskaitose išgirdę įrodymais pagrįstus priešingus teiginius bent vienas iš klausytojų vis tiek suabejoja ir primena docentui vieną kitą savo gydytojo patarimą, koks naudingas gurkšnis stipraus gėrimo.

Šio straipsnio autorei prieš porą savaičių teko klausytis „Vakarų Lietuvos medicinos“ organizuotos A. Verygos paskaitos „Švyturio“ alaus vardu pavadintoje sporto arenoje, kurioje tris dienas vyko paroda „Sveikata ir grožis“. Deja, klausytojus buvo galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų.

Paskaitą M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas pradėjo nuo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2009 metų statistikos – dvylikos veiksnių, sukeliančių didžiausią mirtingumą. PSO duomenys skelbia, kad neišsivysčiusių šalių gyventojai dažniausiai miršta nuo bado, užteršto vandens ir nesaugaus sekso. Alkoholio vartojimas čia yra tik vienuoliktoje, priešpaskutinėje vietoje. „Žmonės neturi paprasčiausio vandens, tad juo labiau neišgali nusipirkti alkoholinių gėrimų, - duomenis paaiškino pranešėjas. – Tačiau vos tik šalis pradeda ekonomiškai stiprėti, pirmąja mirtingumo priežastimi tampa alkoholis – taip yra besivystančiose valstybėse, kaip mūsų. O išsivysčiusiose šalyse augant žmonių sąmoningumui ir alkoholio vartojimą pradedant identifikuoti kaip riziką sau, spiritinių gėrimų vartojimas mažėja ir nukrenta į trečią vietą, užleisdamas pozicijas rūkymui ir aukštam kraujospūdžiui“.

Skaidrė iš Dr. A. Verygos pranešimo (spausti ant skaidrės, kad padidėtų)

Kas gi nutinka, kad besivystančių šalių gyventojai pradeda daug gerti? Aiškindamas A. Veryga kaip pavyzdį pasitelkia Lietuvos nepriklausomybės istoriją: „1994-1995 m. į Lietuvą iš vakarų atėjo „Philip Morris“ ir kiti tabako bei alkoholio gamintojai. Visi šalies laikraščiai džiaugėsi, kad esame pripažįstami Vakarų, kad į šalį ateina stiprūs investuotojai. O šaliai pradedant susivokti, šios pramonės atstovai ima kalbėti apie sukurtas darbo vietas, sumokėtus mokesčius valstybei“.

Psichotropinė medžiaga

Kalbėdamas A. Veryga net keliskart primena, kad alkoholis – psichotropinė medžiaga. „Deja, vis dar kalbama, kad jis reikalingas organizmui, ir visuomenėje vyrauja nuomonė, kad abstinencija – nenormalus reiškinys. Tačiau kodėl tuomet Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje, aprašant priklausomybės sindromus, įrašyta tokia eilutė: „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį“. Šalia aprašymų apie sutrikimus, vartojant opioidus, kanabioidus, haliucinogenus, ir t. t. Jei abstinencija išties būtų nenatūrali žmogui, tuomet turėtų būti įrašas ir apie psichikos bei elgesio sutrikimus, nevartojant alkoholio“, - tvirtino docentas.

„Kaip žmogus sugeba suvokti, kas yra norma?- kelia klausimą docentas ir pats atsako. -  Norma laikoma tai, kaip elgiasi didžioji dalis, apie 90 proc., visuomenės“. Todėl ir teiraujantis žmonių, kas greičiausiai sukelia priklausomybę – tabakas, alkoholis, kokainas, heroinas, amfetaminas ar kanapės, visi į pirmą vietą kelia heroiną ar kokainą, o alkoholį ir tabaką – į paskutinę, nors pastarasis šioje lentelėje ir pirmauja. Alkoholis nurungia amfetaminą ir kanapes. „Kodėl žmonės galvoja kitaip? Todėl, kad alkoholinių gėrimų ir cigarečių galima laisvai nusipirkti bet kurioje parduotuvėje. Bet  juk kadaise visi narkotikai buvo legalūs. Damos opijaus lašelių laisvai įsigydavo vaistinėse – nuo priepuolių, kokaino buvo dedama į populiarų visiems žinomą gėrimą. Tad jei, tarkim, heroinas staiga taptų legalus, ar jo kenksmingumas sumažėtų? Nė kiek. Tačiau alkoholio ir tabako jau nebeįmanoma uždrausti, nes šių prekių vartojimas pernelyg išplito“, - kalbėjo pranešėjas.

Skaidrė iš Dr. A. Verygos pranešimo (spausti ant skaidrės, kad padidėtų)

Ko gero, visiems žinomą teiginį, kad saikingas alkoholio vartojimas padeda sumažinti išeminių širdies ligų riziką, docentas visų pirma atremia teiginiu, jog tokiu atveju Lietuvoje turėtų būti labai mažas mirštamumas nuo šios ligos. Ir, pasitelkęs kitą diagramą, A. Veryga išsamiai paaiškino, kaip susiformavo šis mitas. Pasirodo, buvo atliktas tyrimas apie alkoholio vartojimo įtaką išeminės širdies ligos rizikai. Tiriamųjų buvo sudarytos 3 grupės – visai nevartojančių alkoholio, geriančių jo mažai ir labai daug geriančių. Duomenys atskleidė, kad saikingai vartojančių alkoholį sveikata buvo geresnė nei visiškų abstinentų, bet labai daug geriantieji sirgo daugiau nei abiejų pirmųjų grupių tiriamieji. „Iškilo natūralus klausimas – jei nedidelis kiekis alkoholio padeda sveikatai, tai kodėl pakenkia didesnis jo kiekis? Todėl buvo išsamiai pasidomėta, kas sudarė abstinentų grupę. Paaiškėjo, kad 80 proc. jų buvo jau nebegeriantys! Taigi savaime aišku, kad savo sveikatą jie jau buvo susigadinę iki tol. Deja, iki šiol niekas nepaneigė ankstesnių tyrimų rezultatų“, - kalbėjo A. Veryga.

Skaidrė iš Dr. A. Verygos pranešimo (spausti ant skaidrės, kad padidėtų)

Konjakas nėščiosioms - absurdas

Jo teigimu, daugiau nei nepagrįsti ir patarimai nėščiosioms vartoti po šaukštą konjako kasdien, kad išvengtų persileidimo. „Vienos paklausiau, ką duoda tas konjakas. Ji man paaiškino, jog atpalaiduoja gimdos raumenis. Medikai žinome, kad gimdos raumenys yra lygieji ir atliekant narkozę  atsipalaiduoja vėliausiai. Todėl net pradėjus operaciją visų pirma būna atsipalaidavę skersaruožiai raumenys, o lygieji neretai dar tebetrūkčioja. Tad kokios būsenos turėtų būti nėščioji, kad jos gimdos lygieji raumenys atsipalaiduotų?!“

A. Veryga laužo dar vieną giliai mūsų tautoje įsišaknijusį mitą – prasigeria tik asocialūs asmenys: „Esu psichiatras, dirbu privačioje klinikoje, mano paslaugos yra brangios, ir pas mane niekada nėra atėję „bomžai“, nes jie paprasčiausiai tam neturi pinigų. Ir statistika skelbia, kad daugiausiai alkoholio vartoja ką tik baigusios studijas, dar vaikų nesusilaukusios moterys (25-34 m.) bei 35-44 m. vyrai – įmonių direktoriai, savo srities profesionalai. O juos gydantis daktaras niekada neparašo, kad koks nors direktorius mirė padauginęs alkoholio, diagnozę užpildo inteligentiškai – mirė nuo insulto“.

Negeria tik negalintys?

Be to, pažymėjo docentas, žmonės nepagrįstai save ramina ir tuo, kad esą organizmui kenkia tik prastos kokybės gėrimai: „Dar blogiau, kai geri brangų gėrimą – organizmas jo net neatpažįsta kaip nuodo, nors nuodijamas yra lygiai taip pat“.  Čia blaivybės šalininkas įterpia vaizdelį iš savo gyvenimo: „Turiu vieną draugą, puikų chirurgą. Jis ateina pas mane su buteliu kokio gero gėrimo, o kadangi aš negeriu, visą jį ir ištuština vienas. Kartą jo nebesugebėjau partempti iki lovos, o ryte ateinu į kambarį, kur jis guli ant grindų. Draugas atsibudo ir man sako: „Žinai, Aurelijau, tu toks įsitempęs, tau reikia atsipalaiduoti – išgerk su manimi“. Aš jam ir sakau: „Aš tai jaučiuosi puikiai, išsimiegojau savo lovoje, o ne ant grindų, man nieko neskauda ir esu žvalus“.

„Tačiau jei alkoholis tikrai būtinas organizmui, kokie yra požymiai, bylojantys apie jo trūkumą?"- klausė Dr. A. Veryga

Vis dėlto, akcentavo savo paskaitoje A. Veryga, mūsų visuomenėje nėra priimtina negerti. Jei negeria jauna moteris – vadinasi, ji nėščia. Jei negeria vyras – nelaimingas, nes nebegali, užsikodavęs. „Tačiau jei alkoholis tikrai būtinas organizmui, kokie yra požymiai, bylojantys apie jo trūkumą? Tuomet nuo tam tikrų maisto produktų jis gamintųsi organizme. Tačiau yra tautų, kurios apskritai negali jo vartoti, jų organizme nėra specialių fermentų, padedančių išskaidyti alkoholį. Ir jei alkoholis iš tiesų mažintų širdies ligų skaičių, kodėl tuomet neregistruojamas kaip vaistas?“

Baigdamas pranešimą A. Veryga pateikė ir ilgą sąrašą ligų, kurias sukelia alkoholio vartojimas. Pasirodo, kas antras stikliuko mėgėjas rizikuoja susirgti burnos ertmės, lūpos, ryklės vėžiu. Ilgame sąraše įrašyta alkoholinė ir alkoholinė psichozė, kepenų cirozė, pankreatitas, stemplės, skrandžio, kepenų, gerklų vėžys, plaučių tuberkuliozė bei kitos ligos.

Ligita Sinušienė

ligita@vlmedicina.lt