Data: 2020.10.20 08:48
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

2015-ųjų Lietuvos šauktiniai bus silpnesni nei prieš 11 metų, bet sveikesni už švedų

Ligita Sinušienė | 2015-05-14 00:01:36

2015-ųjų šauktiniai bus silpnesnės sveikatos, nei privalomąją karo tarnybą atlikusieji prieš 11 metų ar dar anksčiau, bet sveikesni už švedų. Karinės medicinos ekspertai reikalavimus neprofesionalių karių sveikatai mažins ir toliau.

,,Žaibo kirtis – 2015“
Lietuvos kariuomenės pratybų „Žaibo kirtis – 2015“ akimirka. Vyginto Sereikos nuotr.

Palengvintos sąlygos

Atsižvelgiant į suprastėjusią šalies jaunuolių sveikatą, šauktiniams patekti į privalomąją karo tarnybą leidžiama kiek palengvintomis sąlygomis. Pokyčiai, kaip portalui sakė Karinės medicininės ekspertizės komisijos pirmininkas majoras Vilius Kočiubaitis, yra labai nežymūs, bet būtini.

Paprašytas išvardinti skirtumus majoras aiškina: „Anksčiau į karinę tarnybą nebuvo šaukiama, esant mitralinio vožtuvo prolapsui. Dabar, jeigu regurgitacija yra mažesnė nei pirmo laipsnio, jaunuolis galės tarnauti. Seniau sergančiųjų hipertenzija nepriimdavome, o dabar su pirmo laipsnio priimame. Taip pat karo prievolei dabar tinkami ir sirgusieji astma, jeigu per pastaruosius penkerius metus dėl šios ligos nė karto nesikreipė į gydytojus. Netgi planuojame šį terminą sutrumpinti iki trejų metų“.

Sveikatai nekenks?

Ar palengvinti reikalavimai karo prievolei atlikti nepakenks šauktinių sveikatai? „Fizinis krūvis jiems skiriamas „proto ribose“, ne pagal vieną „štampą“ visiems, - tvirtina V. Kočiubaitis. - Su šauktiniais dirba instruktoriai, darbas organizuojamas skirtingo krūvio grupėmis. Bent jau taip buvo prieš penkerius metus, tikiuosi, kad taip bus ir dabar, nes visame pasaulyje dirbama, laikantis tokio principo. Šauktinių krūvis apskritai yra daug žemesnis nei profesionalių karių“.

Vilius Kočiubaitis
Karinės medicininės ekspertizės komisijos pirmininkas Vilius Kočiubaitis tvirtina, kad fizinis krūvis karinių mokymų metų paskirstomas protingai. Asmeninio archyvo nuotr.

Portalo pašnekovas atkreipė dėmesį, kad lietuviškosios karinės medicininės ekspertizės reikalavimai parengti, dirbant kartu su švedais. „Prieš 10 metų su švedais vykdėme bendrą projektą ir sukūrėme šią sistemą“, - sakė majoras.

Ar tai reiškia, kad švedų šauktiniams keliami lygiai tokie patys reikalavimai? „Jiems – mažesni, nei mūsų šalies, - atsakė V. Kočiubaitis. – Pavyzdžiui, mes nepriimame jaunuolių, turinčių trečio laipsnio plokščiapėdystę, o Švedijoje jie tiktų tarnybai. Švedai šaukia į karo prievolę ir sergančius astma, o Lietuvoje – tik tuo atveju, jau jaunuolis penkerius metus dėl šios ligos jau nė karto nebesikreipė į medikus. Tačiau planuojame šį terminą sutrumpinti iki trejų metų“.

Tikrins ir intelektą

Šauktinių sveikatą tikrins psichiatras, psichologas, vidaus ligų ir šeimos gydytojas. Patikra truks nuo 8 val. ryto iki 16 val. Prireikus jaunuolį galės ištirti ir kiti reikalingi specialistai. Sveikatą karo medikai tikrins keturiuose centruose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

„Nuo tarnybos atleidžiami visi, turintieji įgimtas ligas, sergantys arba sirgę psichinėmis ligomis, persirgę depresija, net jeigu dabar žmogus ir jaučiasi gerai. Nes šie asmenys labai blogai adaptuojasi naujoje aplinkoje. Tarnybai netinkami ir turintieji asmenybės sutrikimų ar ryškių asmenybės bruožų. Pavyzdžiui, nors jaunuolis ir šiaip yra visiškai sveikas, bet testai rodo jį esant labai konfliktišką, - aiškina majoras. – Atliekamas ir dviejų valandų trukmės Vekslerio testas, leidžiantis labai tiksliai nustatyti intelekto koeficientą. Su žemesniu nei 85 nepriimame, nors jie ir neserga psichinėmis ligomis, yra sveiki žmonės, dirbantys, turintys šeimas, bet žemas intelekto koeficientas rodo jų apsunkintą mokymąsi. Vien gimnazijai baigti reikia aukštesnio. Su mažesniu nei 85 koeficientu paprastai turi pagrindinį arba žemesnį išsilavinimą. Aukštesnis intelektas reikalingas, nes tarnyboje reikia įsiminti labai daug informacijos, šauktiniai labai daug mokosi – šaudyti, eiti ir planuoti žvalgybą ir t.t. Čia niekas neturi laiko kiekvienam individualiai papildomai aiškinti ginklo naudojimosi instrukciją ir saugumo taisykles“.

Jonas Kliauza
Karo veteranas Jonas Kliauza stebisi palengvintomis sąlygomis šauktiniams: „Negi nepakanka sveikų jaunuolių?“. Asmeninio archyvo nuotr.

V. Kočiubaitis sako nežinąs, kiek procentų iš patekusiųjų į šauktinių sąrašą tiks karo prievolei: „Anksčiau iškrisdavo apie 70 proc. Tinkamumas tarnybai buvo 20-30 proc. Nuo 2008 m. iki dabar tikrinome tik savanorių sveikatą, bet šie asmenys – labai motyvuoti, jie tam rengiasi. Silpnesnės sveikatos net ir nebandydavo stoti į karo akademiją. Tad jų tinkamumas – 80-90 proc.“.

Kariuomenė jau kitokia

Lietuvos karių veteranų asociacijos pirmininkas, dimisijos pulkininkas leitenantas Jonas Kliauza portalą tikino, kad nerimauti nėra pagrindo: „Man teko tarnauti ir Rusijos, vėliau – Sovietų sąjungos, ir nuo 1991 m. – Lietuvos kariuomenėse. Skirtumas tarp jų yra didžiulis. Sovietinėje kariuomenėje būdavo daug negatyvių dalykų. Mus išveždavo į Rusijos gilumą, Sibirą, iš ten tamsaus gymio karius atveždavo į Lietuvą. Tikrai būdavo sunku, nes pasikeisdavo klimatas, gyvenimo būdas. Dabartinių jaunuolių tėvai arba seneliai yra taip tarnavę, todėl juos ir gąsdina, kad bus labai sunku, nors dabar kariuomenė yra visai kitokia. Nebėra jokių dedovščinų, visi panašaus amžiaus. Prieš kelerius metus buvo atvejis, kad vieną kapitoną išmetė už tai, kad be reikalo kareivį pašokdino. Visoje Europoje tarp karių yra visokie kitokie santykiai“.

Žinoma, - pabrėžia veteranas, - viršininko, savo vado, būtina klausyti. „Išmintingi tėvai, auginantys sūnus, supranta, kad kariuomenė jiems tik pasitarnaus. Jaunas žmogus supras, kad, nors pats ir yra gudrus, yra ir gudresnių, - su šypsniu kalba buvęs karys. – Tikrai nėra jokio pagrindo nerimui. Dabar net šeštadieniais į namus jie gali parvažiuoti, tėvai ar draugės gali juos lankyti, maistas labai geras, kariuomenėje ir nemokomas odontologas yra. Dabartiniai kariai – pusiau civiliai“.

„Argi sveikų nepakanka?“

Kaip veteranas vertina 2015 m. šauktinių sveikatai palengvintus reikalavimus? „Šito nežinojau. Tačiau man keista, negi nepakanka sveikų? Sveikas žmogus yra sveikas. Žinoma, 1991 m., kai formavome Lietuvos savanorių kariuomenę, apskritai mūsų niekas netikrino. Kas norėjo, tas ir ėjo. Silpnesnis tiesiog tarnavo trumpiau. Tik po kokų dvejų metų įsikūrė komisijos. Mano nuomone, karių sveikata tikrai privalo būti stipri. Nuolat seku informaciją ir pastebiu, kad kartkartėmis karinių pratybų metu miršta koks vienas ar du savanoriai, jauni vyrai, trisdešimt kelių metų. Tai – labai reti atvejai, bet reikia atkreipti dėmesį, kad šių žmonių sveikata buvo kruopščiai patikrinta, ir vis tiek jie neatlaikė krūvio. Sutriko širdis, kas gi daugiau (paklaustas apie tokius atvejus majoras V. Kočiubaitis tvirtino žinąs tik vieną, kai savanoris nuskendo. – Aut. pastaba). O tokios mirtys ministerijai kainuoja apie 120 atlyginimų, kuriuos reikia išmokėti šeimai už tai, kad karys mirė, vykdydamas tarnybą. Tik visiškai sveikas žmogus gali išlaikyti tokį fizinį krūvį, kurį tenka pakelti kariui“, - įsitikinęs J. Kliauza.

Veteranas pabrėžė, kad ir atlikęs tarnybą jaunuolis reguliariai bus kviečiamas prisiminti įgūdžius: „Nebus taip, kad 9 mėnesius atitarnavai, o tada jau gali sirgti. Ar kasmet, ar kas dveji treji metai, išėjusieji į atsargos rezervą bus kviečiami mėnesio ar dviejų pratyboms. Ir įgūdžiams prisiminti, ir pasimokyti naudotis nauja technika“.

Visuomenę išerzino

O kaip šauktinių bei jų šeimos narių psichinę ir emocinę sveikatą veikia įtampa dėl karo prievolės ir apskritai – karo tema, kuri nuolat viešai gvildenama? Savo nuomone dalijasi psichologas Vidas Karvelis: „Daugiausiai nerimo sukelia nežinia. Labai reikalinga teisinga, aiški ir iš anksto pateikta informacija, kurios iki šiol labai trūko. Buvo pilna gandų, netgi pasirodė netikras šauktinių sąrašas. Visai tai žmones išerzina. Nežiūrint to, kad Krašto apsaugos ministerija ir Vyriausybė viešino informaciją apie šauktinius, bet padarė ne viską ramybei visuomenėje išlaikyti. Kai kurioms gyventojų grupėms padaryta labai didelė žala. Pavyzdžiui, verslininkams, kurie bus priversti 9 mėnesius palikti savo verslą“.

Vidas Karvelis
„Daugiausiai nerimo sukelia nežinia“, - sako psichologas Vidas Karvelis. Algirdo Kubaičio nuotr.

Tiesa, psichologas atkreipia dėmesį, kad žmonės yra be galo skirtingi: vienų ramybei prarasti pakanka prasto oro, o kitų neišjudina ir didelės problemos.

„O žiniasklaida orientuojasi į sensaciją. Nesvarbu, kad specialistai tvirtina, jog karo grėsmės tikrai nėra – bent jau artimiausius dvejus metus. Sensaciją galima rasti kraštutinumuose, o šie sukelia žmonėms emocijas, ir dažniausiai – neigiamas. Neigiamos emocijos iššaukia nerimą, - aiškino V. Karvelis. – Tačiau iš tiesų pastaruoju metu tikrai neteko sulaukti pacientų nusiskundimų būtent dėl šauktinių ir galimos karo grėsmės. O jeigu kuriam iš jaunuolių visa ši padėtis sukels nerimą, jis tiesiog nebetiks karo tarnybai“.

Pašnekovo nuomone, atsakyti į klausimą, ar dabartinė politinė situacija ir šauktinių sugrąžinimas sukelia tam tikrus negalavimus ar net ligas, reikalingi specialūs tyrimai.

Šaukiami iki 26 m.

2015 metų balandžio 14 dieną Seimas priėmė Karo prievolės įstatymo pataisas, pagal kurias į 9 mėnesių privalomąją karo tarnybą šaukiami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 19 iki 26 metų, neturintys pradinio karinio parengtumo. Savanoriškai tarnauti galės 18-38 metų vyrai ir moterys.

Šauktinių sveikatą karo medikai pradės tikrinti gegužės pabaigoje arba birželio pradžioje.


VLmedicina.lt