Data: 2020.11.26 17:59
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Vėžio gydymo ateitis – individualizuotas gydymas

Šaltinis: vlmedicina | 2020-09-24 11:32:27

Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja 2 proc. Vis dėlto mirštamumo nuo šių ligų rodikliai krenta žemyn. Tai, pasak mokslininkų, yra modernėjančios medicinos rezultatas. Proveržiu onkologijoje tapę individualizuoti gydymo metodai medikams leidžia paskirti efektyvesnį gydymą ir lengviau kontroliuoti ligą, o pacientui suteikia geresnę gyvenimo kokybę.

Algirdo Kubaičio nuotr.

Sergamumas auga, medicina – tobulėja

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, ta pati tendencija pastebima visame pasaulyje. Kaip pranešime žiniasklaidai sako Sonata Jarmalaitė, genetikos profesorė ir Nacionalinio vėžio instituto laikinoji vadovė, vėžys – su žmogaus amžiumi susijusi liga. Ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėja vyresnio amžiaus žmonių, todėl auga ir onkologinių susirgimų skaičius.

Prie didesnių sergamumo rodiklių taip pat prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – taikomi nauji išsamesni diagnostiniai metodai, vykdomos profilaktinės programos, todėl vėžys aptinkamas anksčiau.

„Sergamumas onkologinėmis ligomis Lietuvoje kasmet didėja apie 2 proc., tačiau beveik tiek pat mažėja ir mirštamumo rodikliai. Nors pastarieji, lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje vis dar gana aukšti, visgi tolygus jų mažėjimas rodo, kad medicina tobulėja. Vėžio diagnostikos ir gydymo sritis labai imli naujovėms. Su mokslo pažanga sudėtingėja diagnostiniai tyrimai, didėja jų patikimumas, o gydymo laikas – trumpėja. Galime lengviau kontroliuoti ligą ir papildomai kasmet išsaugoti dešimtis gyvybių“, – sako S. Jarmalaitė.

Pasak genetikos profesorės, Lietuva pastaruoju metu vis daugiau investuoja į onkologinių ligų diagnostikos bazės atnaujinimą. Įsigyti nauji skaitmeniniai mamografai, kompiuteriniai tomografai ir kita įranga, kuri turėtų pagerinti ankstyvąją vėžio diagnostiką. Anksti nustatytas vėžys yra gana sėkmingai gydoma liga, o naujos kartos vaistai padeda pratęsti gyvenimo trukmę net ir nustačius jau išplitusį vėžį.

Pamažu tarp klinikinių diagnostikos metodų įsitvirtina genetiniai tyrimai. Jie pandemijos metu tapo ypač populiarūs, nes dėl savo tikslumo geriausiai tinka koronavirusui aptikti. Panašiai, anot mokslininkės, jie tinka ir ankstyvai vėžio diagnostikai. Taip pat vis plačiau šios ligos diagnozei nustatyti taikoma skysčių biopsija, kai tiriant kraują galima aptikti jame cirkuliuojančias pavienes vėžio ląsteles ar jų genetinę medžiagą.

Ankstyvam vėžiui diagnozuoti taip pat svarbios profilaktikos priemonės. Lietuvoje veikia keturios vėžio profilaktikos programos – krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžiui anksti aptikti. Tačiau, kaip pastebi profesorė, jose dalyvauja mažiau nei pusė visų tikslinės amžiaus grupės gyventojų.

Vis daugiau dėmesio individualizuotam gydymui

Didžiausias proveržis onkologijoje, kaip teigia S. Jarmalaitė, įvyko pradėjus naudoti vėžio genomo tyrimą ir taikyti personalizuotą ligos gydymą. Toks požiūris į vėžį paskatino ir inovatyvių vaistų kūrimą. Tai vaistai, nusitaikantys į navikines ląsteles ir efektyviai jas naikinantys.

„Kiekvienas pacientas yra unikalus, o navikų charakteristikos skiriasi. Tad šiandien efektyviausias vėžio gydymas – taikant molekulinio grupavimo metodą. Jis leidžia tiksliai ištirti naviko genetinį profilį ir pagal naviko potipius taikyti skirtingus gydymo algoritmus. Tai veikia kaip individualus gydymas, kuris suteikia galimybę pasiekti geresnį terapinį efektą, išvengti radikalių, bendro pobūdžio gydymo metodų ar poreikio skubiai keisti gydymo eigos dėl sukeltų pašalinių padarinių“, – pasakoja profesorė.

Personalizuotą gydymą leidžiantys parinkti tyrimai vadinami išsamiais vėžio genomo tyrimais. Šiuo metu jie plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant pažengusios stadijos navikus, kurių gydymui registruotos kelių tipų taikinių terapijos. Taip pat šis tyrimas naudingas, kai reikia patikslinti retų navikų diagnozę. Atliekant išsamų genomo tyrimą paprastai naudojamas naviko mėginys, o jo nesant, navikui būdingų pokyčių ieškoma paciento kraujyje.

Šie tyrimai atliekami pritaikant specialius testus, kurių, pasak S. Jarmalaitės, kol kas pasaulyje yra nedaug, o Lietuvoje kompensuojamų tyrimų tiksliai vėžio diagnostikai – nėra.

„Tai tyrimas, kuris padeda įvertinti įvairaus pobūdžio genetinius pokyčius vėžio vystymuisi svarbiuose genuose ir suteikia gydytojui instrukciją dėl tinkamiausio gydymo, padeda suplanuoti visą gydymo eigą. Tiksli diagnozė ankstyvoje vėžio stadijoje mažina gydymo kaštus ir tausoja paciento sveikatą, o vėžiui išplitus – prailgina išgyvenamumą ir užtikrina geresnę gyvenimo kokybę, nes ligą galima lengviau kontroliuoti“, – teigia genetikos profesorė.

Pasak jos, jei anksčiau sergant išplitusia vėlyvos stadijos melanoma ar plaučių vėžiu išgyvenamumas buvo skaičiuojamas mėnesiais, dabar tinkamai parinkta taikinių terapija leidžia skaičiuoti išgelbėtus gyvenimo metus.