Ar ligoninės pasiruošusios ekstremalioms situacijoms?

LR sveikatos apsaugos ministerija patvirtino griežtesnius reikalavimus sveikatos priežiūros įstaigoms, kaip jos privalo pasirengti ir planuoti savo veiksmus ekstremalių situacijų, masinių nelaimių, radiologinių pavojų, teroristinių išpuolių ar karo atvejais. Kiekviena įstaiga privalo parengti ekstremalių situacijų valdymo planus (ESVP) ir pateikti juos Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki 2026 m. vasario 15 d. Apie tai išsamiau advokatų kontoros WIDEN vyresnysis teisininkas, advokatas Darius Paulikas. 

Ne formalumas, o išgyvenimo algoritmas

Geopolitinė situacija ir agresija iš rytų parodė, kad pasirengimas ekstremaliai situacijai nėra vien kariuomenės, bet ir visos visuomenės uždavinys. Lietuvos ligoninės taip pat yra visuomenės gynybos linijos dalis.

„Ekstremalių situacijų valdymo planas – tai ne tik formalus dokumentas, bet ir įstaigos „išgyvenimo algoritmas“, nuo kurio gali priklausyti ne tik pacientų, personalo saugumas, bet ir visos įstaigos veikla“, – tvirtina, D. Paulikas.

Šie planai turi nustatyti algoritmus ir atsakyti į klausimus:

• kaip elgiasi personalas masinės nelaimės atveju;
• kokia tvarka darbuotojai iškviečiami į darbą, per kiek laiko turi ten pasirodyti;
• kaip organizuojama evakuacija iš įstaigos;
• kaip užtikrinamas elektros, vandens, šilumos, maisto, vaistų ir tvarsliavų teikimas ir rezervas sutrikus aprūpinimui;
• koks maksimalus įstaigos pralaidumas išaugus nukentėjusių skaičiui;
• kaip ir kokius padalinius pertvarkyti, kad būtų galima užtikrinti padidėjusį būtinosios pagalbos poreikį;
• kaip tvarkomės su nuo cheminio, biologinio, radiacinio pavojaus nukentėjusiais pacientais.

Didžiausi iššūkiai – realūs, o ne popieriniai

Sveikatos priežiūros įstaigos, rengdamos šiuos planus, turi įsivertinti, ar turimi elektros generatoriai veiks kritiniu metu, kiek padalinių jie galės aptarnauti ir kurie skyriai bus prioritetizuojami esant resursų stygiui. Taip pat būtina pasirūpinti komunikacijos priemonėmis, kurios veiktų nutrūkus interneto ar telefono ryšiui.

Stacionarinėms įstaigoms, reanimacijos ir slaugos ligoninėms itin svarbu iš anksto suplanuoti ne tik elektros tiekimo užtikrinimą, bet ir alternatyvius vandens, šilumos bei maisto tiekimo šaltinius nutrūkus tradiciniam aprūpinimui.

Advokatas Darius Paulikas pabrėžia, kad įstaigos turėtų turėti galiojančias sutartis su tiekėjais, galinčiais pristatyti maistą ar vandenį ekstremaliomis sąlygomis. Šildymo sezono metu svarbu numatyti alternatyvius šilumos šaltinius – elektrinius šildytuvus, mobilius radiatorius ar krosneles – ir įvertinti, kiek patalpų jais būtų galima apšildyti.

Evakuacijos planavimas taip pat turi būti konkretus ir praktiškas: planuose reikėtų aiškiai įvardinti asmenis, atsakingus už jos paskelbimą, taip pat numatyti transporto priemonių poreikį stacionarių pacientų pervežimui bei už tai atsakingą personalą.

Ligoninės vienos neatsilaikys, būtina įsitraukti savivaldybėms

Kai kuriuos rezervus – vaistų, kuro, maisto, apsaugos priemonių – gydymo įstaigos gali sukaupti pačios. Tačiau be savivaldybių administracijų ir jų valdomų įmonių paramos tokios priemonės būtų fragmentiškos ir trumpalaikės. Reali parengtis įmanoma tik tada, kai vietos valdžia, sveikatos priežiūros įstaigos ir civilinės saugos tarnybos veikia kaip viena sistema.

„Savivaldybės turėtų aktyviai prisidėti prie pasirengimo procesų: užtikrinti, kad jų valdomi vežėjai galėtų padėti evakuotis, o komunalinės įmonės – prireikus pristatyti vandenį cisternomis ar padėti pašalinti padarinius po stichinės nelaimės“, – pažymi advokatas Darius Paulikas.

Šias problemas kol kas aktyviausiai sprendžia Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančios, sutartis su Valstybine ligonių kasa turinčios įstaigos. Tačiau analogiški reikalavimai taikomi ir visoms privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios taip pat savo planus privalo pateikti Ekstremalių sveikatai situacijų centrui iki kitų metų vasario 15 d.