Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje dalyvauja tik penktadalis 25–34 m. moterų

Sausio 19–25 d. minima Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitė, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į reguliarios patikros svarbą. Valstybinės ligonių kasos specialistai ragina moteris nepamiršti savęs ir pasitikrinti pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencinę programą. Laiku aptikus ikivėžinius pakitimus, galima užkirsti kelią ligai ir išsaugoti savo sveikatą bei gyvybę. 

Higienos instituto duomenys rodo, kad 2024 metais su gimdos kaklelio vėžio diagnoze šalyje gyveno daugiau nei 3 200 moterų. Deja, vėlyvos stadijos atvejų vis dar nustatoma gerokai per daug. Užpernai dėl gimdos kaklelio vėžio mirė 150 įvairaus amžiaus Lietuvos moterų.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, gimdos kaklelio vėžio prevencinės programos tikslinei grupei priklauso apie 670 tūkst. šalyje gyvenančių moterų, bet prevencinėje programoje sudalyvauja maždaug tik penktadalis jų. 2025 metais šioje programoje dalyvavo per 111 tūkst. šalies moterų.

„Daugiausia pasitikrinusiųjų pagal gimdos kaklelio prevencinę programą fiksuojama Klaipėdos rajono, Pagėgių, Visagino, Kelmės rajono, Telšių rajono savivaldybėse, o mažiausiai programoje dalyvauja Rietavo, Neringos, Palangos miesto, Varėnos ir Kupiškio rajonų savivaldybių gyventojų. Gydymo įstaigos įvairiais būdais kviečia moteris atvykti pasitikrinti, bet net pusė kvietimo sulaukusių moterų jį tiesiog ignoruoja“, – sako VLK Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Grigarienė.

Pernai VLK užsakymu buvo atliktas Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimas, kurio metu respondentų klausta, ar jie dalyvautų ligų prevencijos programose, jei gautų kvietimą. Tyrimas parodė, kad dalis apklaustųjų atsisakytų atvykti dėl įvairiausių priežasčių: 34 proc. teigė esą sveiki, 33 proc. sakė, kad jiems šios programos yra neaktualios, 18 proc. prisipažino bijantys sužinoti blogus rezultatus, 15 proc. mano, kad reikės ilgai laukti, kol pateks pas gydytoją, o 11 proc. teigia, jog tam neturi laiko.

„Gavusios kvietimą pasitikrinti, būtinai atvykite. Nedelskite ir neatidėliokite – ankstyva diagnostika gali išgelbėti jūsų gyvybę, – ragina J. Grigarienė. – Profilaktiniai tyrimai padeda apčiuopti klastingos ligos užuomazgas, todėl galima laiku aptikti ir gydyti ankstyvus gimdos kaklelio ląstelių pakitimus, kol jie dar nėra progresavę į vėžinius. Ankstyva prevencija padeda išvengti didesnių gydymo išlaidų, išsaugo moters sveikatą, darbingumą, o dažnai – ir gyvybę“.

Daugiau nei dvidešimtmetį vykdoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 25 iki 59 metų (imtinai):

• 25–34 m. (imtinai) moterims kartą per 3 metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis.
• 35–59 m. (imtinai) moterims kartą per 5 metus atliekamas gimdos kaklelio aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimas (AR ŽPV) ir gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ištyrimas skystoje terpėje (jei AR ŽVP tyrimas teigiamas).

Gavus tyrimų rezultatus, gali būti išduotas siuntimas gydytojo akušerio ginekologo konsultacijai, kurios metu atliekama kolpaskopija, o prireikus, ir gimdos kaklelio biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.

Lietuvoje finansuojamos penkios ligų prevencijos programos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų. Nors visos jos turi nustatytas amžiaus ribas, specialistai ragina visus, kuriems kyla įtarimų dėl savijautos, nedelsti ir kreiptis į savo gydymo įstaigą. Šeimos gydytojas įvertins sveikatos būklę ir prireikus paskirs būtinus tyrimus, o esant indikacijoms – duos siuntimą pasikonsultuoti su gydytoju specialistu. Konsultacijos metu bus atlikti būtini tyrimai, o jei to prireiks – paskirtas gydymas.