Kol nieko neskauda: kaip stabdyti skrandžio ir žarnyno vėžį

Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija POLA surengė spaudos konferenciją „Kol nieko neskauda: kaip sustabdyti skrandžio ir žarnyno vėžį?“, skirtą atkreipti visuomenės dėmesį į onkologines virškinimo trakto ligas, jų prevenciją ir ankstyvos diagnostikos svarbą. 

Ne tik statistika, bet ir tyli visuomenės problema

POLA direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad ši tema visuomenei vis dar yra nepatogi:

„Virškinimo trakto vėžiai – viena dažniausių onkologinių ligų grupių, tačiau apie juos kalbėti žmonėms nejauku. Šios nuostatos atsispindi ir dalyvavimo prevencinėse programose skaičiuose. Labai svarbu normalizuoti šias ligas ir skatinti žmones tikrintis laiku.“

Ji pabrėžė, kad žmones dažnai stabdo baimė išgirsti diagnozę, taip pat klaidingas įsitikinimas, jog liga „ne apie mane“, ypač jei šeimoje nebuvo vėžio atvejų.

„Kaip pacientų organizacija matome, kad žmones nuo patikrų atbaido baimė, kad „man dar ką nors suras“. Pastebime, kad jaunesnių, nepriklausančių prevencinės patikros amžiaus grupei, žmonių kelias iki ligos aptikimo paprastai būna ilgesnis. Tai lemia manymas, kad jaunesniems kaip 50 metų amžiaus žmonės tai nebus vėžinė liga. Svarbu įsidėmėti, kad jeigu po apsilankymo pas gydytoją negalavimų priežastis nenustatyta, o simptomai tęsiasi toliau, reikia nenuleisti rankų ir ieškoti pagalbos, prašyti pakartotinai ištirti. Virškinimo trakto vėžinių ligų simptomai „nekalti“, kartais jie yra pirmas rimtos ligos signalas. Tad svarbu nugalėti stigmas, nejaukumą ir atidžiai rūpintis savo sveikata. Būkite budrūs, pasitikrinkite laiku,“- ragino POLA direktorė.

Storosios žarnos vėžys: dažnas, bet išvengiamas

Nacionalinio vėžio centro ir Nacionalinio vėžio instituto direktorius doc. dr. Valdas Pečeliūnas pristatė epidemiologinę situaciją Lietuvoje:

• kasmet storosios žarnos vėžiu suserga apie 1700 žmonių;
• apie 900 pacientų miršta;
• tai viena dažniausių ir antra pagal mirtingumą onkologinė liga.

Kalbėdamas apie storosios žarnos vėžio keliamą mirtingumą, doc. dr. V. Pečeliūnas vaizdžiai palygino – nuo storosios žarnos vėžio kasmet Lietuvoje miršta 7 kartus daugiau žmonių nei autoįvykiuose. Tad tikrai turėtume susirūpinti, kaip sumažinti rizikas ir skirti tam deramą dėmesį valstybėje.

Svarbu pažymėti, kad 5 metų išgyvenamumas susirgus storosios žarnos vėžiu padidėjo 30 proc.

Pasak NVC vadovo, ankstyva diagnostika gali iš esmės pakeisti ligos baigtį: „Anksti nustačius storosios žarnos vėžį, išgyvenamumas praktiškai nesiskiria nuo nesergančiųjų. Ankstyva diagnostika savo galia pralenkia bet kokį gydymo metodą.“

Doc. dr. V. Pečeliūnas taip pat išskyrė pagrindinius rizikos veiksnius: fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba (ypač stipriai perdirbtas maistas, perdirbtos mėsos vartojimas), rūkymas ir alkoholio vartojimas. Pasak jo, kaip matyti, visus šiuos veiksnius iš tiesų galima sukontroliuoti, labai daug priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai.

Kolorektalinis vėžys: „tylus“, bet turintis aiškias prevencijos priemones

Nacionalinio vėžio centro Chirurginės onkologijos centro vadovas doc. dr. Audrius Dulskas akcentavo, kad ši liga ypač gerai tinka profilaktikai, dažniausiai vystosi lėtai ir gali būti visiškai išvengiama: „Vėžys dažniausiai išsivysto iš polipų, kuriuos galima pašalinti kolonoskopijos metu. Liga progresuoja 5–10 metų, tad reguliariai tikrinantis ir nustačius ankstyvoje stadijoje gali būti visiškai išgydoma.“

Gydytojas paneigė dažniausius mitus: „Net ir neturint simptomų, liga žmogui gali vystytis. O paprastas slapto kraujo testas, atliekamas kas dvejus metus priduodant išmatų mėginį, yra efektyvi ir nesudėtinga prevencijos priemonė.“ Pasak, gydytojo, pastebėjus pakitimus, tokius kaip kraujavimas tuštinantis, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas, nereikia laukti. Suserga ir 40-mečiai.

Skrandžio vėžys: kodėl nustatomas per vėlai

VUL Santaros klinikų gydytojas chirurgas dr. Martynas Lukšta pažymėjo, kad skrandžio vėžys, deja, dažnai diagnozuojamas pažengusiose stadijose: apie 40 proc. atvejų nustatomi III–IV stadijoje, jos simptomai dažnai nespecifiniai (diskomfortas, pilnumo jausmas, rėmuo), pacientai linkę šiuos simptomus ignoruoti.

„Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei 3–4 savaites, būtina kreiptis į gydytoją. Geriau viena „nereikalinga“ gastroskopija nei pavėluota diagnozė,“ – teigia gydytojas.

Svarbi šeima

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė gyd. Alma Astafjeva pabrėžė, kad pacientai dažnai delsia arba nutyli simptomus: „Nėra nepatogių temų šeimos gydytojo kabinete. Dažnai pacientai apie simptomus užsimena tik konsultacijos pabaigoje – tai rodo, kiek vis tik daug lemia stigma ir baimė.“

Gydytoja A. Astafjeva taip pat priminė, kad ir jaunesniems nei 50 metų žmonėms šeimos gydytojas gali paskirti tikslinius tyrimus, todėl atsiradus simptomams, svarbu nelaukti ir kreiptis į gydytoją, esant indikacijoms, galima atlikti ir papildomus tyrimus, pvz., tyrimą dėl Helicobacter pylori bakterijos, kuri yra viena dažniausių skrandžio vėžio priežasčių, taip pat vienu metu paskirti gastroskopijos ir kolonoskopijos tyrimus.

Paciento perspektyva: baimė, stigma ir delsimas

POLA direktorės N. Čiakienės teigimu, pacientų patirtys rodo, kad dažniausios priežastys nesitikrinti yra:

• baimė sužinoti diagnozę;
• stigmos ir gėdos jausmas;
• klaidingas įsitikinimas, kad liga jų neliečia;
• delsimas ir patikros atidėliojimas;
• ilgesnis kelias iki diagnozės jaunesniems pacientams.

Didžiausią poveikį turi ne tik medicinos pažanga, bet ir pačių žmonių sprendimai būti aktyviais savo sveikatos priežiūros dalyviais, tad labai svarbu dalyvauti prevencinėse programose, reaguoti į simptomus ir jų neignoruoti, laikytis sveikatai palankios gyvensenos (fizinis aktyvumas 2,5 val. per savaitę, atsisakyti stipriai perdirbto maisto, rūkymo ir alkoholio), skatinti tikrintis artimuosius, nebijoti kreiptis į gydytojus.