Norite mesti rūkyti? Padės nauji įpročiai ir specialistų patarimai

Rūkymas sukelia daugybę ligų, neigiamai paveikia visus žmogaus organus bei sistemas. Kad rūkymas kenkia, žino visi rūkaliai, tuolab kad apie tai perspėjama ir ant cigarečių pakelių. Tačiau žinojimas apie patiriamą žalą ir grėsmes ne visada padeda atsikratyti šios priklausomybės. Specialistai pataria – keiskite blogus įpročius gerais ir pasitikėkite specialistų patarimais.

Reklama

Svarbiausia – kreiptis į specialistus

„Kaip sakė Markas Tvenas, nėra nieko lengviau kaip mesti rūkyti - aš pats mečiau 29 kartus. Nėra problema mesti, yra problema metus nepakelti iš naujo“, - šypsosi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras ir pripažįsta, kad mesti rūkyti išties nėra paprasta. Žmogus, pabandęs tai padaryti pats, nusivilia, kai jam tai nepavyksta, todėl kitas kartas jam tampa dar sunkesnis.

Rūkaliams, norintiems, bet negalintiems mesti rūkyti, jis sakė turįs tik vieną patarimą – „nežaisti“ metimo savarankiškai.

„Jei tikrai norite atsisakyti rūkymo, kreipkitės į specialistus - šeimos gydytojus, priklausomybės ligų centrus, psichologus, psichoterapeutus. Žmonės galvoja, kad jie viską žino, ką jau čia tie specialistai jam patars. Taip mąstyti yra klaida. Gydytojas, atsižvelgdamas į bendrą paciento sveikatos būklę, motyvaciją, gali jam patarti tinkamiausią priemonę“, - sako biomedicinos mokslų daktaras.

Metusiems rūkyti – gydymas efektyvesnis

Kodėl žmonės rūko, nors žino, kad tai kenkia sveikatai? Nacionalinio vėžio instituto gydytoja pulmonologė Vaida Gedvilaitė, pakalbanti apie tai su savo pacientais, sako, jog jie teisinasi tuo, jog rūkydami lengviau atsipalaiduoja, todėl pasiryžti atsisakyti šio žalingo įpročio negali. Kita vertus, dauguma rūkalių, ypač vyrų, net nepagalvoja, kokias sveikatai žalingas pasekmes gali sukelti rūkymas.

„Daugumos ligonių rūkymo stažas būna 20-30 metų. Jie teisinasi, kad pradėjo rūkyti jauni, nieko negalvojo, o paskui jau buvo sunku. Turiu ligonių, kurie net susirgę plaučių vėžiu, nemeta rūkyti, jie traktuoja, kad jei jau tas vėžys atsirado, metus rūkyti geriau nebus“, - pasakoja gydytoja pulmonologė.

O kaip yra iš tikrųjų? V. Gedvilaitė paaiškina, jog klinikiniais tyrimais esą įrodyta, kad chemoterapinis gydymas, kokios stadijos bebūtų onkologinė plaučių liga, rūkyti nustojusiam pacientui yra efektyvesnis negu tiems, kurie rūko toliau. O jei diagnozuota pirmoji ligos stadija ir navikas išoperuotas, kai kuriems toliau rūkantiems pacientams po 5-7 metų kitame plautyje atsiranda kitas navikas, nebūtinai tos pačios ląstelių kilmės, bet vis tiek piktybinis.

„Gaila, kad kai kurie rūkaliai nepasimoko iš savo ligos. Tiems, kurie susirgę nustoja rūkyti, liga paprastai neatsikartoja“, - teigia gydytoja.

Blogą įprotį pakeiskime geru

Per savo darbo praktiką gydytoja V. Gedvilaitė girdėjo ne vieną sėkmingo metimo rūkyti istoriją. Būna net tokių atvejų, kai žmogus meta be ypatingų pastangų. Jie sako: „Atsibudau vieną rytą ir pasakiau sau, kad nuo šiandien nerūkysiu“. Taip paprastai ir meta. Metusiems rūkyti pagerėja uoslės, skonio pojūčiai, jie jaučiasi žvalesni, stipresni, sveikesni.

Deja, kai kuriuos mesti žalingą įprotį priverčia liga, pavyzdžiui, plaučių vėžys, priešinfarktinė būklė ar kitos sveikatos problemos.

Kokius patarimus rūkantiems savo pacientams duoda gydytoja V. Gedvilaitė? „Kiekvienam savo ligoniui rekomenduoju blogą įprotį pakeisti geru arba susirasti naują hobį. Juk nemažai žmonių rūko todėl, kad įprato darbe tam pasidaryti poilsio pertraukėlę. Siūlau jiems užuot išėjus parūkyti susigalvoti kitą užsiėmimą, kuris būtų įdomus kaip hobis ir nekeltų tokios žalos sveikatai“, - pasakoja pulmonologė. Jos ligoniai paskui pripažįsta, jog tada, kai yra kuo nors susidomėję, užsiėmę, jie negalvoja, kad reikia parūkyti.

Patarimų, kaip mesti rūkyti, - sako V. Gedvilaitė, - galima rasti daug. Kai kuriems padeda nikotininiai pleistrai, tabletės ar kramtomoji guma, kitiems - knygos, akupunktūra, psichoterapija. Tačiau geriausia pagalbos nusprendus gyventi sveikai kreiptis į specialistus. Jums pasiruošę padėti Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio filialai, Psichikos sveikatos centruose dirbantys psichologai ir psichiatrai, šeimos gydytojai.

Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis.