Apie gimdos kaklelio pakitimus dėl žmogaus papilomos viruso ir konizaciją

Gimdos kaklelio vėžys – viena dažniausių moterų onkologinių ligų. Kasmet mūsų šalyje ši liga diagnozuojama daugiau nei 400 moterų, net apie 200 moterų nuo šios ligos miršta. Bet kurie gimdos kaklelio pokyčiai gali progresuoti ir pereiti į vėžį, todėl labai svarbu laiku juos pastebėti ir gydyti.

Reklama

Medicinos centro „Northway“ gydytoja akušerė ginekologė Živilė Petrutienė pasakoja, kad onkocitologinio PAP testo, kolposkopijos, biopsijos tyrimų metu nustačius vidutinio ar žymaus laipsnio gimdos kaklelį dengiančių ląstelių (intraepitelinius) ikivėžinius pakitimus, dažniausiai sukeliamus 16 ir 18 tipų žmogaus papilomos (ŽPV) viruso, rekomenduojama atlikti gimdos kaklelio konizaciją. Apie 15–30 minučių trunkanti chirurginė procedūra įprastai atliekama taikant bendrąją nejautrą, tačiau gali būti taikomas ir vietinis nuskausminimas. Siekiant visiškai pašalinti pakitusius gimdos kaklelio audinius, manipuliacijos metu skalpeliu, elektrokoaguliatoriaus kilpa ar lazeriu cirkuliariai išpjaunama konuso (kūgio) formos gimdos kaklelio dalis, apimanti pakitusias sritis. Išpjauti audiniai siunčiami ištyrimui į laboratoriją, o žaizda operuotoje vietoje pamažu pasidengia sveikomis, nuolat atsinaujinančiomis plokščialąstelinėmis gimdos kaklelio ląstelėmis.

Pasak Ž. Petrutienės, atliekant gimdos kaklelio konizaciją, visuomet atsižvelgiama į moters amžių ir jos vaisingumo planus. Jeigu moteriai vaisingumas jau neaktualus, operacija gali būti atliekama radikaliau. Tačiau planuojančios susilaukti kūdikio moterys operuojamos itin tausojamai, todėl šis gydymo metodas nesutrikdo galimybės pastoti ir išnešioti kūdikį.

Kalbant apie tai, kodėl būtina atlikti šią operaciją, gydytoja sako, kad negydomi gimdos kaklelio intraepiteliniai pakitimai gali progresuoti ir peraugti į gimdos kaklelio vėžį.

„Šių pakitimų raida sunkiai prognozuojama. Nors jie daugelį metų gali išlikti nekisdami, o nedidelio laipsnio pakitimai neretai išnyksta savaime, bet kuris didelio laipsnio intraepitelinio pakitimas turi invazininio (pažengusio) gimdos kaklelio vėžio, reikalaujančio sudėtingo gydymo ir keliančio grėsmę moters gyvybei, riziką“, – pabrėžia patyrusi specialistė.

Pasak jos, konizacija – tai įprastinė operacija, dažniausiai nesukelianti jokių komplikacijų. Operacijos eiga priklauso nuo bendros moters būklės, gretutinių ligų. Įtakos operacijos eigai gali turėti gimdos kaklelio anatominiai ypatumai, displazinio pakitimo dydis, kraujavimo pobūdis. Operacijos eiga ir galimos komplikacijos aptariamos su paciente prieš operaciją.

Kalbant apie pooperacinį periodą, Ž. Petrutienė sako, kad keletą savaičių po operacijos, gyjant operacinei žaizdai, gali būti negausių kraujingų išskyrų, todėl rekomenduojama naudoti higieninius įklotus (makšties tamponų mėnesį po operacijos naudoti negalima). Pilvo apačioje gali būti jaučiamas nežymus maudimas, jį slopinti galima nesteroidiniais vaistais nuo skausmo (pvz., iburofenu). Jeigu po operacijos prasideda gausus kraujavimas, atsiranda nemalonaus kvapo išskyros, jaučiamas skausmas, pakyla temperatūra, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Mėnesį po operacijos rekomeduojama nesimaudyti vandens telkiniuose, pirtyse, baseinuose, reiktų praustis tik po dušu, vengti didelio fizinio krūvio. Taip pat patariama susilaikyti nuo lytinių santykių. Maždaug dešimtą dieną po operacijos, atsiskyrus pooperaciniam šašui, gali pagausėti kraujingų išskyrų ar atsirasti nedidelis kraujavimas – dėl to nereikėtų nerimauti. Maždaug 10–14 dienų po operacijos, gavus histologinio tyrimo atsakymą, su gydytoju aptariami jo rezultatai ir sudaromas tolimesnis priežiūros planas.

Ž. Petrutienė primena, kad gimdos kaklelio vėžiu susergama ne iš karto. Didelės onkogeninės rizikos žmogaus papilomos virusui (ŽPV) patekus į organizmą, gimdos kaklelio vėžys gali išsivystyti po 10–20 metų. Pirmiausia viruso pažeistose gimdos kaklelio ląstelėse atsiranda ikivėžiniai pakitimai, kurie negydomi gali plisti ir progresuoti į mikroinvazinį vėžį. Tiek ikivėžiniai pakitimai, tiek ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys gali nesukelti jokių simptomų, todėl tik reguliariai atliekant profilaktinę ginekologinę patikrą, galima anksti juos diagnozuoti, stebėti, prireikus – skirti efektyvų gydymą ir užkirsti kelią grėsmingai ligai.

Gydytoja akušerė ginekologė taip pat primena apie mūsų šalyje vykdomą valstybės finansuojamą gimdos kaklelio vėžio prevencijos programą, pagal kurią 25–34 metų amžiaus moterims kartą per trejus metus atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), o moterims nuo 35 iki 59 metų kas penkerius metus – didelės onkogeninės rizikos ŽPV tyrimas skystoje terpėje. Radus ŽPV, iš to paties mėginio atliekamas onkocitologinis gimdos kaklelio tyrimas.

„Labai svarbu, kad ir neturinčios jokių skundų moterys bent kartą per metus apsilankytų pas ginekologą ginekologinių ligų profilaktikai bei ankstyvai diagnostikai, taip pat laiku atliktų reikalingus tyrimus. Kuo anksčiau diagnozuojami ikivėžiniai pakitimai, tuo efektyviau jie gydomi“, – pabrėžia Ž. Petrutienė.