Siekiant užtikrinti efektyvesnę skubią pagalbą, būtina didinti visuomenės žinias

Būtinoji medicinos pagalba – tai pirmoji ir skubi medicininė pagalba, teikiama, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba gali kilti reali grėsmė paciento sveikatai, nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Tokią pagalbą teikiančiame Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubios pagalbos skyriuje dirbantis skubiosios medicinos gydytojas rezidentas, savo knygoje jį pavadinęs „Pragaro ambulatorija“, Andrius Černauskas sako, kad šią sąvoką ir jos tikrąją reikšmę, deja, supranta ne visi bei pastebi, kad iš visą parą dirbančių skyrių pacientai itin dažnai tikisi visai ko kito – paslaugų, kurias jiems turėtų suteikti šeimos gydytojai.

Reklama

„Skubios pagalbos skyrius (SPS) nėra visą parą dirbantis išskirtinės diagnostikos centras ir ne vieta, kur atliekami tie tyrimai, kurių kitose įstaigose reikia laukti. Tai reiškia, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų pacientas pirmiausia turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo ne darbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų jam / jai nedirbant“, – sako A. Černauskas.

Vilniuje daugelis didžiųjų poliklinikų yra sudariusios sutartis su Centro poliklinika (Naujininkų, Lazdynų, N. Vilnios, Šeškinės), Karoliniškių, Antakalnio ir Vilniaus rajono centrinė poliklinikos – su Vilniaus miesto klinikine ligonine, kur pagal šeimos gydytojo kompetenciją pagalba pacientams teikiama tada, kai šios poliklinikos nedirba.

Tačiau gydytojas rezidentas pastebi, kad apie tai, jog kiekviena šeimos gydytojų institucija yra įsipareigojusi užtikrinti pagalbos teikimą ištisą parą, daugelis pacientų nežino, poliklinikos ir šeimos gydytojai dažnai pacientų neinformuoja, kur reiktų kreiptis, kai šeimos gydytojas nedirbs, ir kad dėl kiekvieno, net ir menkiausio nusiskundimo nebūtina kviesti greitosios medicinos pagalbos.

„Dėl informacijos trūkumo Skubios pagalbos skyriuje susidaro milžiniški pacientų srautai – 300 pacientų per parą, 110 tūkst. pacientų per metus. Manau, kad šeimos gydytojo institucija yra pirmutinė paciento sveikatos grandis, kuri turėtų suteikti informaciją pacientui, kur kreiptis, kai jo šeimos gydytojas nedirba. Jei šių įstaigų ir jų pacientų komunikacija būtų sėkminga, laimėtų visi: tiems, kuriems iš tiesų reikia skubios pagalbos, laukimo laikas Skubios pagalbos skyriuje sutrumpėtų, o tiems, kuriems gali pagelbėti budintis gydytojas, nereikėtų dėl menko negalavimo sugaišti kelių valandų ir bereikalingai dėl to lieti pyktį ant skubios pagalbos skyrių darbuotojų“, – sako A. Černauskas.

Be to, skubios medicinos gydytojas rezidentas atkreipia dėmesį, kad būtent tie pacientai, kurie į Skubios pagalbos skyrių kreipiasi dėl patologijos, kuri yra šeimos gydytojo kompetencija, itin dažnai yra linkę energingiausiai skųstis aptarnavimo greičiu.

„Kiekvienas pacientas, atvykęs į RVUL Skubios pagalbos skyrių, yra priskiriamas vienai iš keturių skirtingų kategorijų, nurodančių, kaip greitai jis turi sulaukti pagalbos, ir, jeigu priskirta kategorija nenurodo, jog pagalba turi būti suteikta nedelsiant – per 15 minučių, pusvalandį ar valandą – tokiam pacientui gali tekti palaukti net kelias valandas. Tai, žinoma, sukelia itin daug nepasitenkinimo, tačiau pabandžius žmogui paaiškinti, kad, pavyzdžiui, dėl to, jog nežymiai karščiuoja trečią dieną, jis galėtų kreiptis į budintį gydytoją ir išvengti tokio laukimo, tas pasipiktinimas neretai tik išauga“, – apie darbo ypatumus pasakoja A. Černauskas.

Gydytojas priduria, jog dažnai Skubios pagalbos skyriaus darbuotojams išliejamo pykčio lygis padidėja, kai pacientai, kurių būklė neatitinka būtinosios medicinos pagalbos kategorijų, informuojami, kad paslaugos jiems gali būti suteiktos šiame skyriuje, bet už jas teks susimokėti.

„Dažnai skyriuje girdime tas pačias frazes, kad atvykęs pacientas yra mokesčių mokėtojas, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kad sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti nemokamos. Deja, taip nėra. Mūsų valstybinis sveikatos draudimas yra skurdus ir dėl to turi tam tikras taisykles, todėl tikrai negarantuoja visų medicininių paslaugų nemokamai“, – sako gydytojas rezidentas.

„Kartais į SPS pacientai kreipiasi ieškodami lengvesnių ir greitesnių kelių gauti paslaugas, kurias šeimos gydytojas institucijoje jam suteiktų nemokamai. Tiesa, jam ten reikėtų registruotis ir vizito laukti galbūt net savaitę ar ilgiau“, – teikia medikas.

Primename, kad pagal sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-943 patvirtintą tvarką, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių pacientai yra prisiregistravę, turėtų užtikrinti (sudarant sutartis su kitomis asmens sveikatos priežiūros įstaigomis) paslaugų teikimą pagal šeimos gydytojo kompetenciją visą parą.

RVUL Skubios pagalbos skyriuje skubi ir neatidėliotina pagalba teikiama visą parą, septynias dienas per savaitę asmenims, vyresniems nei 18 metų

Į Skubios pagalbos skyrių per parą vidutiniškai kreipiasi 250-300 pacientų. Skyriuje vykdomas pirminis pacientų būklės vertinimas, pacientų rūšiavimas pagalbos teikimo eiliškumui nustatyti, įdiegta eilių valdymo sistema. Tai reiškia, kad pradinės apžiūros metu įvertinama paciento būklė ir nustatoma, kokiu eiliškumu pacientui bus teikiama pagalba. Jeigu paciento būklės sunkumas pirminio vertinanimo metu nereikalauja ypatingai skubių medikų veiksmų, pacientui tenka laukti.

Kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimas neprivalomas.

Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.

Skubiosios pagalbos skyriuje teikiant pagalbą prioritetas teikiamas pačios sunkiausios būklės pacientams. Todėl pacientų aptarnavimo trukmė labai priklauso nuo tuo metu skyriuje esančių sunkios būklės pacientų skaičiaus.

Pacientai, pagal būklės sunkumą pirminės apžiūros metu, gali būti priskirti vienai iš 4 skubios pagalbos teikimo kategorijų (pirmoji – pagalba pradedama teikti nedelsiant, ketvirtoji – pacientas gali laukti 1 valandą, kol jį apžiūrės gydytojas).

Paciento būklei neatitinkant būtiosios medicinos pagalbos kategorijų, tik jums pageidaujant ir eilės tvarka, jums gali būti suteikiamos mokamos paslaugos. Apie tai jums turėtų būti pasakyta po pirminio jūsų būklės vertinimo.