Sekmadienis, 2024.02.25
Reklama

Laparoskopijos – tiek ginekologinių ligų diagnostikai, tiek gydymui

Šaltinis: vlmedicina | 2023-12-06 10:25:46

Ginekologinėms ligoms gydyti vis dažniau pasitelkiamos tausojančios chirurgijos principais pagrįstos laparoskopinės operacijos. Jos yra minimaliai intervencinės, užtikrina minimalų pooperacinį diskomfortą, pateikia tikslius bei aiškius atsakymus, diagnozuojant ginekologinių problemų priežastis ir padeda efektyviai jas pašalinti.

gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža
Gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža / Asmeninio archyvo nuotr.

Medicinos centro „Northway“ Klaipėdoje gydytojas akušeris ginekologas Tomas Lūža pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad laparoskopija – tai operacija, kurios metu per kelis nedidelius – apie 5 mm diametro – pjūvelius pilvo sienoje, naudojant optinę sistemą ir itin plonus instrumentus, apžiūrima pilvo ertmė ir atliekami reikiami chirurginiai veiksmai. Pasak gydytojo, dažniausiai ginekologinių operacijų metu pakanka trijų mažų pjūvelių pilve – vieno bamboje ir dviejų pačioje pilvo apačioje. Kartais, atliekant sudėtingesnes operacijas, gali prireikti daugiau pjūvelių ir daugiau instrumentų, jie gali būti daromi aukščiau ir kiek didesni. Tačiau, bet kuriuo atveju, tai, kad po laparoskopinių operacijų nelieka sprindžio dydžio randų, o likę būna beveik nepastebimi, yra vienas didžiausių jų privalumų lyginant su laparotomijomis, kurių metu priekinėje pilvo sienoje daromas gan didelis pjūvis.

Padeda beveik visų ginekologinių ligų atvejais

T. Lūžos teigimu, atliekant minimaliai invazines laparoskopijos operacijas, galima išspręsti beveik visas ginekologines problemas, kurioms reikalingas operacinis gydymas. Dažniausios ginekologinės laparoskopinės operacijos – kiaušidžių cistų, gimdos miomų šalinimas, nevaisingumo priežasčių diagnostika ir gydymas, kiaušintakių pratekamumo įvertinimas ir gydymas esant nevaisingumui, sąaugų, endometriozės diagnostika. Gan dažnai laparoskopija atliekama ir esant neaiškios kilmės skausmams pilvo apatinėje dalyje ar juosmens srityje, įtariant ginekologinį uždegimą ar negimdinį nėštumą. Esant gerybiniams ar piktybiniams augliams, gausioms mėnesinėms su anemizacija ir kitiems gydymo būdams nepadedant, laparoskopiniu būdu gali būti šalinama gimda. Laparoskopijos metodu galima gydyti ir tam tikrus įtampos šlapimo nelaikymo ir dubens organų nusileidimo atvejus.

Kita dalis ginekologinių problemų, kurioms reikalingas operacinis gydymas, gali būti sprendžiamos kitu endoskopiniu būdu – histeroskopija. Šis tausojantis metodas padeda tiksliai įvertinti gimdos ertmės pokyčius, jeigu prieš tai atlikus ultragarsinius ar kitus tyrimus yra įtariama gimdos ertmės anomalija – įvairūs augliai, polipai, miomos, sąaugos po buvusių gimdos ertmės procedūrų. Esant poreikiui, histeroskopijos metu iš karto atliekamas ir reikiamas gydymas.

Pasak T. Lūžos, turint tinkamus instrumentus ir reikiamus įgūdžius, laparoskopijos metu su mažesniais instrumentais operaciją galima atlikti tiksliau ir saugiau. „Atliekant laparoskopiją, pasitelkus optinius prietaisus ir laparoskopinę kamerą, chirurginis laukas apšviečiamas ir padidinamas kelis kartus, o pilvo ertmė pripildoma specialių dujų, kad pasikeltų pilvo siena ir turėtumėme daugiau erdvės chirurginių manipuliacijų atlikimui“, – pasakoja gydytojas akušeris ginekologas.

Pagrindiniai laparoskopinių operacijų privalumai pacientei – greitesnis sveikimas ir organizmo atsigavimas, mažesnis pooperacinis skausmas, daug kartų mažesni pjūviai ir geresnis estetinis vaizdas po operacijos. Tuo tarpu operuojančiam gydytojui užtikrinamas geresnis matomumas, jis gali atlikti tikslesnius ir preciziškesnius chirurginius veiksmus, operacija trunka trumpiau. Tiesa, pasak Gyd. T. Lūžos, norint išmokti nepriekaištingos laparoskopinių operacijų atlikimo technikos ir įgyti reikiamus įgūdžius, prireikia nemažai pastangų ir laiko.

Kaip atliekamos laparoskopinės operacijos

Gydytojas sako, kad laparoskopinės operacijos trukmė priklauso nuo gydomos patologijos ir jos kompleksiškumo, chirurgo įgūdžių, moters kūno sudėjimo, gretutinių ligų. Ji gali trukti nuo 15 minučių iki keleto valandų. Operacijos metu taikoma bendroji intubacinė nejautra, padedanti atpalaiduoti pilvo sienos raumenis, sumažinti žarnų peristaltiką, todėl atsiranda daugiau vietos ir tampa saugiau atlikti įvairius chirurginius veiksmus.

Atlikus bendrąją intubacinę nejautrą ir užpildžius pilvo ertmę dujomis, per pjūvelį ties bamba įleidžiamas specialus instrumentas – troakaras, o per jį – optinis prietaisas su šviesos šaltiniu. Tuomet chirurgas apžiūri pilvo ertmę, kepenis, taukinę, žarnyną, kirmėlinę ataugą, pilvaplėvę, diafragminį paviršių. Priklausomai nuo planuojamų chirurginių veiksmų, gydomos patologijos, moters kūno sudėjimo ir kitų veiksnių, per 2–3 papildomus mažus pjūvelius pilvo apačioje įvedami specialūs laparoskopiniai chirurginiai instrumentai, esant poreikiui, šalinami patologiškai pakitę organai ar jų dalys (pvz.: cistos, miomos, endometriozės židiniai, sąaugos ir t. t.). Retais atvejais, kai operuojami didžiuliai gimdos ar kiaušidžių augliai ar stebimi sąaugiminiai procesai dubenyje, pjūveliai gali būti reikalingi ir po šonkaulių lanku ar krūtinkauliu.

Esant poreikiui, laparoskopijos metu galima įvertinti ir kiaušintakių pratekamumą. Atliekant šį tyrimą, gimdos ertmė užpildoma specialiu kontrastiniu tirpalu ir echoskopo monitoriuje stebimas jo tekėjimas į pilvo ertmę pro kiaušintakius. Jeigu skystis neprasiskverbia į pilvo ertmę, kiaušintakiai yra nepratekami. Kai kurias nepratekamumo priežastis pavyksta koreguoti tos pačios operacijos metu.

Pasak T. Lūžos, dėl nenumatytų radinių – sąaugų, komplikacijų pilvo ertmėje (pvz., kraujavimo), papildomų patologijų ir kt. – operacijos apimtis gali tapti didesnė, o planuota jos trukmė – ilgesnė. Kai kuriais atvejais, numatytos operacijos nepavyksta atlikti. Pavyzdžiui, aptikus išplitusią onkologinę ligą, paimama tik biopsija diagnozės pavirtinimui.

Pabaigus laparoskopinę operaciją, ištraukiami instrumentai, iš pilvo ertmės išleidžiamos dujos, o pjūviai užsiuvami. Pilvo ertmėje gali būti paliekamas drenas.

„Laparoskopijos operacijos suteikia galimybę minimaliai invaziniu metodu visapusiškai ištirti galimas ginekologinių problemų priežastis ir, daugeliu atvejų, iš karto suteikti reikiamą gydymą. Atsistatymas po laparoskopinių operacijų įprastai gana greitas, jis priklauso nuo atliktos operacijos ir individualių pacientės ypatybių. Kelias savaites po operacijos rekomenduojama vengti didelio fizinio krūvio, nesportuoti. Maždaug mėnesį reikėtų vengti ir lytinių santykių“, – pataria gydytojas akušeris ginekologas.

Prieš operacinį gydymą visada reikalinga konsultacija su echoskopija tam, kad iš anksto būtų galima maksimaliai suplanuoti operacijos eigą, trukmę.

Dėl asmeninių sveikatos problemų VLMEDICINA.LT rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją arba su jo siuntimu – į specialistą. Atsakymai, publikuojami portale, jokiais būdais negali pakeisti gydytojo konsultacijos.

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Telemedicinos galimybės gydant retas ligas
Telemedicina – sveikatos priežiūros teikimas ir palaikymas, naudojant komunikacijos technologijas ir elektroninę i...
Nuo žmogaus papilomos viruso paskiepyta 13 tūkstančių berniukų
Nuo praeitų metų vasario Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina prad...
Greitas papildomų kilogramų atsikratymas: kai kuriems gali būti pavojinga
2017 metais pasibaigus klinikiniams tyrimams ir patvirtinus semagliutido preparatus medicininiam gydymui, II tipo diabet...
Kaip atlikti pradinio gaivinimo veiksmus suaugusiajam, vaikui ir kūdikiui
„Dažniausiai nelaimės ištinka staiga ir netikėtai. Pamačius gulintį ir sąmonės netekusį žmogų gyvybiškai brangi ta...
Vilniaus miesto klinikinės ligoninės direktorė: kokius iššūkius teko įveikti?
Vilniaus miesto klinikinė ligoninė – tai pagrindinė ligoninė Vilniaus miesto gyventojams. COVID-19 pandemijos metu...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų