Lietuvos gyventojai pratinasi atsikratyti raminamųjų vaistų

Jau mėnuo, kai sugriežtintos receptų išrašymo sąlygos benzodiazepinų grupės vaistams, kurie skiriami dėl nemigos, nerimo ir pan. Vaistininkai Lietuvos gyventojus ragina išmokti gyventi be medikamentų ir kasdien taikyti profilaktines priemones, o siekiant nusiraminti, imtis natūralių būdų.

Reklama

Receptų išrašymas prieš pasikeitimus suaktyvėjo

Nuo liepos 1 dienos pasikeitė raminamųjų ir migdomųjų vaistų išrašymo popieriniuose receptuose sąlygos: vaistai turi būti išrašomi elektroniniais receptais, išimties tvarka gali būti išrašomi tik ant specialių blankų. Visgi vaistininkai pastebi, kad pastaruoju metu pacientai vis dar pateikia popierinius receptus su galiojimo datos neatitikimu, dažniausiai receptai tokiems vaistams išrašomi ilgiausiam terminui.

Receptų tokiems vaistams išrašymo tvarka sugriežtinta siekiant pažaboti piktnaudžiavimą, nes šių medikamentų Lietuvos gyventojai kasmet suvartoja labai daug; bei išvengti receptų klastojimo atvejų.

„Birželio pabaigoje buvo labai suintensyvėjęs psichotropinių receptų išrašymas ir dar pacientai pas mus ateina su galiojančiu popieriniu receptu. Nors liepą popierinių receptų buvo mažiau, vis dar jaučiame pacientų nepasitenkinimą. Kad ir kaip bebūtų, šių griežtesnių priemonių reikėjo, nes Lietuvoje turime problemą dėl piknaudžiavimo šiais vaistais“, – sako „Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė.

Kaip atsipalaiduoti?

Karantino metu vaistininkai pastebėjo, kad kone kas antras į vaistinę apsipirkti užsukęs pacientas taip pat ko nors įsigydavo ir nervams nuraminti: valerijono, melisos maisto papildų, papildų su melatoninu miego kokybei gerinti. Atšilus orams ir Lietuvos gyventojams patraukus į gamtą, vaistininkai fiksuoja, kad įsitempusių ir nerimaujančių žmonių ženkliai sumažėjo.

„Dabar – atostogų metas: žmonės daugiau laiko leidžia gamtoje, keliauja, turi veiklos, tai tikrai prisideda prie geros psichologinės sveikatos. Atostogauti, pailsėti, pasilepinti būtina. Žinoma, kasdien į vaistinę vyresnio amžiaus žmonės ateina nusipirkti širdies ar valerijono lašų“, – pasakoja vaistininkė.

Dėl per mažai aktyvaus skiepijimosi nuo COVID-19, situacija šalyje rudenį gali pablogėti, vėl gali būti paskelbtas karantinas, įvesti ribojimai ir pan., tačiau siekti išlaikyti gerą psichologinę sveikatą reikėtų stengtis visomis įmanomomis priemonėmis, o geriausia – natūraliomis, nekenkiančiomis.

Vaistininkė pataria savo mitybą praturtinti magniu, B grupės vitaminais, kitomis nervų sistemą palaikančiomis biologiškai aktyviomis medžiagomis (pavyzdžiui, L-triptofanas – nepakeičiama amino rūgštis, padeda pagerinti miego kokybę, nuotaiką). Jei norime būti sveiki ir jaustis gerai, judėjimas turi būti mūsų kasdienis ritualas. Reikia stengtis skirti laiko maloniems užsiėmimams, kad mūsų nuotaika būtų gera, o ne gramzdintis neigiamomis mintimis, emocijomis, – sako vaistininkė V. Bečelytė. – Tiek savo fizine, tiek emocine būkle reikia rūpintis kasdien, kad sveikata nepablogėtų taip, kad reikėtų griebtis agresyvaus gydymo, cheminių medžiagų.“

Būtina keisti požiūrį

Vaistininkė sako, kad benzodiazepinų grupės vaistai pacientams turėtų būti skiriami kraštutiniais atvejais, pavyzdžiui, netikėtų nelaimių, netekčių metu, kai dėl išgyvenamų neigiamų emocijų žmogus nebegali normaliai gyventi.

„Žinome tokių pacientų, kurie raminamuosius turi naktinio staliuko stalčiuje ir jaučiasi ramūs vien dėl šios minties, kad vaistai šalia, jei tik prireiks. Tokie žmonės įsistato save į rėmus ir nenori iš jų išeiti, jie neatlieka savianalizės, kodėl taip yra ir ką reikėtų dėl to daryti. Tokiu atveju galėtų padėti ir meditacijas, psichologo konsultacijos“, – pataria vaistininkė.

Vaistininkė, kasdien bendraudama su pacientais, pastebi, kad neretai žmones smarkiai suerzina paprasti, kasdieniai dalykai, kurių kartais sunku išvengti ir jie atsitinka netikėtai. „Pavyzdžiu, parduotuvėje sunervino pirkėjas, kuris netyčia pastūmė. Tikrai turime tokių pacientų, kurie prisipažįsta, kad net ir tokioje situacijoje išgeria tabletę, nes kitaip negali nusiraminti, – pripažįsta V. Bečelytė. – Vis dėlto reikėtų išsiaiškinti priežastis, kodėl taip jautriai reaguojama, kodėl lengvai kyla pyktis ir tada visais įmanomais būdais stengtis tokiose situacijose nesinervinti, o jei ir susierzinote, išmokti greitai atsipalaiduoti“.

Vaistininkė pataria pakeisti požiūrį į tam tikrus dalykus, ypač tuos, kurių mes negalime pakeisti ar išvengti.