Psichologo priimamasis: bėdos dėl meilės
Praverti psichologo kabineto duris ne visada lengva. Kur kas lengviau su juo bendrauti internetu. Juo mane pasiekia daug klausimų. Šįkart pasidalysiu dviem gana populiariomis problemomis ir galimu jų sprendimu.
Nerandu sau vyro
Rašo 31 metų mokytoja: "Visas gyvenimas diena iš dienos monotoniškas: darbas mokykloje, antroko sūnaus mokykla, sąsiuvinių tikrinimas, parduotuvės, namų ruoša. O laiko nuolat trūksta. Tad apie kokį dar susipažinimą su vyru galima galvoti? Kaip galima susitvarkyti savo gyvenimą, jeigu katastrofiškai trūksta laiko ir viskas sukasi tik apie sūnų ir darbą? Aš netgi linksma ir simpatiška, bet santykiai su vyrais kažkodėl nesiklosto."
Užduotis – nuvyti monotoniją
Susipažinti su gyvenimo vyru galima bet kur ir bet kada. Net ir parduotuvėje stovint eilėje. Bet pirmiausia reikia atsikratyti monotonijos. Kaip tai padaryti? Ryte tik prabudusi nuteikite save, jog laukia gera diena. Pasirąžykite ir raskite dvi tris minutes fiziniams pratimams.
Pabandykite pasijusti taip, tarytum mylimąjį jau turite. Svarbu sukelti būtent vidinį pojūtį. Įsivaizduokite, suvaidinkite visus savo pojūčius ir jausmus, kurie gimtų sieloje sutikus savo žmogų. Kuo stipresni jausmai, tuo labiau jūs būsite pasiruošusi pažinčiai, kitais žodžiais, tiesiog spinduliuosite mintį, jog esate patraukli moteris, ir trauksite žmones.
Kuo geriau jaučiatės, kai galvojate apie asmeninį gyvenimą, tuo esate arčiau savo tikslo. Ir priešingai – jei asmeninis gyvenimas jūsų netenkina, nuo tikslo tolstate. Svarbiausias dalykas: jūsų gyvenimas turi būti įdomus, nepaisant to, yra šalia mylimas vyras ar ne.
Galvoju palikti šeimą
Rašo žmoną ir du vaikus turintis vyras: "Prieš trejus metus pradėjau susitikinėti su jauna moterimi ir mes labai pripratome vienas prie kito. Susitikdavome maždaug du kartus per savaitę. Bet dabar atėjo tas metas, kai ji pareikalavo, kad palikčiau šeimą. Priešingu atveju viskas bus baigta. Per įprastą kivirčą su žmona pareiškiau ją paliekantis, bet ji puolė atkalbinėti (apie kitą moterį ji nežino). Taigi sprendžiu dilemą: jei šeimos nepaliksiu, prarasiu mylimą žmogų, tačiau kita vertus, mes niekada negyvenome kartu ir nežinia, kuo viskas gali baigtis, be to, ilgėsiuosi vaikų. O jeigu su žmona pagyventume atskirai, pavyzdžiui, pusmetį?"
Gyventi kartu – visai kas kita
Meilę ir intymius santykius galima palyginti su smagračiu. Praėjus laikui jo apsukos neišvengiamai lėtėja. Bet santykiai "iš šono" – tai nauji pojūčiai, įkvepiantys šviežios gyvybės. Deja, neilgam. Vienas dalykas yra keletą metų retsykiais susitikinėti, ir visai kas kita – gyventi kartu. Vos viskas pradeda tekėti ramia vaga, smagračio apsukos ima lėtėti.
Ar bus gera gyventi su nauja moterimi, pasakyti neįmanoma. Bet drįstu spėti, jog ne visada stengėtės įsiklausyti į ją, nes abejojate, kokie santykiai bus pradėjus gyventi po vienu stogu.
Sunku gali būti ir būsimai partnerei. Jeigu vyras jau paliko vieną moterį, tikėtina, kad jis tą patį padarys antrą arba trečią kartą. Vis dėlto moters pasąmonėje į tokį vyrą nežiūrima kaip į stabilų, patikimą ir sąžiningą partnerį.
Siūlyčiau atidžiau pažiūrėti į svarbesnes vertybes – jas sunku surinkti, bet lengva išbarstyti. O dėl santykių korekcijos šeimoje su žmona derėtų pasikonsultuoti su psichologu akis į akį.
Viktorija Gončarova
Susiję straipsniai
