Pirtininkės patarimai: ko reikėtų vengti ir ką rekomenduojama valgyti einant į pirtį

Rytoj – Šeimos pirties diena. Ši šventė kasmet minima pirmąjį rudens lygiadienio šeštadienį. O diena pasirinkta ne veltui – nuo pat senovės pirtis dažniausiai buvo kuriama šeštadienio vakarais, į ją kviečiami visi šeimos nariai, draugai ir kaimynai. Pirtininkė Ramunė Žukauskienė pabrėžia, kad ruošiantis į pirtį svarbu nepamiršti tam tikrų apeigų bei pasirinkti tinkamus užkandžius ir gėrimus: mėgautis vaisiais, daržovėmis, žolelių arbatomis.

Reklama

Į pirtį – visais metų laikais

Žurnalistė, Lietuviškos pirties bičiulių draugijos narė, sveikos gyvensenos sodybos „Vabalynė“ šeimininkė Ramunė Žukauskienė sako, kad pirties kultūra domisi jau apie 16 metų.

„Viskas prasidėjo nuo interviu su žmogumi, nusprendusiu Lietuvoje steigti pirties akademiją. Ja susidomėjome, nes su vyru tuo metu patys namuose turėjome pirtį, tik nežinojome, kaip ją naudoti, kad ji būtų sveikatinanti. Kitos artimos pirčiai žinios – apie žolininkystę – atėjo ir iš mano šeimos – prosenelės, močiutės ir jų patirtį perėmusios mamos. Viską susiejus, šį pomėgį pasisekė paversti gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu“, – pasakoja R. Žukauskienė.

Pasak moters, į pirtį eiti rekomenduojama visais metų laikais, žinoma, ypatingo dėmesio ji sulaukia šaltuoju metų laiku. Pirtis yra atsipalaidavimo, poilsio, sveikatinimosi, gydymosi, bendravimui skirta vieta. Dar vienas svarbus dalykas, anot R. Žukauskienės, einant į pirtį palaikomos tradicijos, prigimtinė mūsų krašto kultūra.

Didžiausios klaidos

Nors pirties kultūra Lietuvoje – jau yra labai aukšto lygio, kartais, pasak pirtininkės, vis dar tenka žmonėms priminti, kad pirtis nėra pasilinksminimo vieta, ji skirta atsipalaidavimui, ramybei.

„Į pirtį eiti reikėtų su labai didele pagarba: tiek pačiai pirčiai, tiek žmonėms, kurie ten renkasi. Svarbu prisiminti, kokie gamtos turtai susitelkia pirtyje: būti dėkingiems vandeniui, akmeniui, ugniai, medžiui. Pirties garinėje reikėtų laikytis tylos – kad artimieji ir patys galėtumėte pailsėti. Taip pat reikėtų nepamiršti pasirūpinti savo oda – nušveisti ją įvairiausiais šveitikliais. Tam puikiai tinka ir paprasčiausia druska, džiovintos ir sumaltos žolelės, netgi džiovinti, malti vaisiai. Lietuviška pirtis neįsivaizduojama ir be pėrimo vantomis“, – pasakoja R. Žukauskienė.

Ji pabrėžia, kad dar vienas svarbus dalykas pirtyje – palaikyti tinkamą, tačiau ne per didelę temperatūrą, mat pirtis neturi būti iššūkis kūnui. O jeigu stipriai įkaistame, reikėtų nepamiršti atsivėsinti šaltu vandeniu.

Ką valgyti ir ką gerti?

R. Žukauskienė sako, kad einant kaitintis svarbu pasirinkti ir tinkamus gėrimus bei užkandžius ir su „Iki“ dalijasi keliais naudingais patarimais, susijusiais su užkandžiavimu pirtyje.

„Jeigu jaučiate, kad reikia išsivalyti organizmą, pasimėgauti gydomojo poveikio pirtimi, prieš pirtį reikėtų užkąsti lengvai. O vėliau, pirties apeigų metu, stengtis gerti tik vandenį ar žolelių arbatas. Jeigu užkandžių visgi norisi, svarbu rinktis daržoves ir vaisius, savyje kaupiančius daug vandens: arbūzus, melionus, cukinijas, moliūgus, agurkus. Daržovės gali būti tiek šviežios, tiek paraugintos“, – pasakoja pirtininkė.

Jeigu laiko praleidimas pirtyje labiau skirtas laisvalaikiui – prieš einant į ją taip pat nereikėtų persivalgyti, vėlyviems pusryčiams ar pietums geriausia rinktis įvairiausius daržovių patiekalus. Valgyti mažiau mėsos. O rengiantis į pirtį nesinešti saldumynų, miltinių patiekalų. Geriausia valgyti vaisius bei daržoves, ypač sezonines: obuolius, kriaušes, moliūgus. Jeigu norisi užkąsti šiek tiek sočiau – ant stalo atsirasti gali ir varškės sūriai, daržovių ar sėklų užtepėlės patiekiamos su šviežiomis daržovėmis. Puikiai tinka ir įvairiausios daržovių užkepėlės. Dar vienas svarbus dalykas, kurį pabrėžia pirtininkė, ant stalo visuomet turėtų būti žolelių arbatos bei vandens.

Užbaigiant pirties apeigas R. Žukauskienė siūlo organizmą praturtinti vitaminais – išgerti stiklinę šviežiai spaustų, nesaldintų vaisių ar daržovių sulčių arba pasimėgauti citrusiniais vaisiais.