Mokslininkai atvirai išsakė nepritarimą bandymui atlaisvinti alkoholio ribojimus

Trečiadienį, gruodžio 8 d., Seimo Ekonomikos reikalų komitete bus svarstomi Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie susilpnina alkoholio kontrolės politiką. Medikų, mokslininkų bendruomenė susivienijo ir atvirai išsakė nepritarimą tokiems ketinimams: "Pritarimas šiems siūlymams kelia grėsmę visuomenės sveikatai“. Ekspertai kviečia remtis mokslo įrodymais ir negriauti sėkmės istorijos, kuria Lietuva jau vadinama užsienio mokslo leidiniuose.

Reklama

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pastebi, kad PSO kviečia nenukrypti nuo stiprios ir įrodymais grįstos alkoholio kontrolės politikos. Kuo prieinamesnis yra alkoholis, tuo daugiau vartojama, tuo didesnė žala asmenims, šeimoms ir visuomenei. PSO Europos regiono biuras pasirengęs padėti Lietuvai išlaikyti nuoseklų efektyvios alkoholio politikos įgyvendinimą ir neprarasti pažangos, padarytos mažinant su alkoholiu susijusią žalą sveikatai.

Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Auksė Ramaškevičiūtė taip pat nepritaria siūlomiems atlaisvinimams, nes jie neatitinka mokslo įrodymų bei gali turėti neigiamos įtakos pastaraisiais metais stebimai alkoholio vartojimo mažėjimo tendencijai Lietuvoje.

„Vis dar patenkame į daugiausiai pasaulyje alkoholio suvartojančių šalių penketuką, būtent todėl turime siekti dar labiau mažinti alkoholio keliamas problemas, o ne nuolaidžiauti alkoholio pramonei“, – sako Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė ir priduria, kad statistika aiškiai siunčia įspėjamuosius signalus: neblaivūs asmenys dažniau susižaloja, apsinuodija anglies monoksidu, sušąla ar nusprendžia užbaigti savo gyvenimą. 1985—2014 m. 9% mirusiųjų dėl išorinių mirties priežasčių buvo mirtinai apsinuodiję etilo alkoholiu. Taigi padarius alkoholį labiau prieinamą (jaunesnis amžius, viešos vietos), tikėtina, kad išaugtų ir mirčių skaičius dėl išorinių priežasčių, nukentėtų ne tik vartojantieji, bet ir aplinkiniai asmenys.

„Alkoholis seniai žinomas, kaip kancerogenas, galintis sukelti ne vieno tipo onkologinę ligą. Valdžios siekis turėtų būti saugoti gyventojų sveikatą, o ne ją žaloti. Lengvesnis alkoholio įsigijimas jauname amžiuje lemtų ankstesnį tam tikrų ligų išsivystymą. Bendrai padidėjęs gyventojų sergamumas ir ligotumas lemtų didesnes išlaidas sveikatos priežiūros sektoriuje, kurių galima išvengti išlaikant dabartinius ribojimus“, – pabrėžė Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentė Auksė Ramaškevičiūtė.

Kaip sako pašnekovė, labai liūdna, jei Lietuvos politikai laiko save labiau kvalifikuotais nei pasaulio ir Europos mokslininkai ir aiškina, kad PSO rekomenduojamos priemonės – neveiksmingos. Tuo tarpu, matome didžiulę pažangą ir dabar tikrai ne laikas atšaukti dalį ribojimų ir sugriauti kompleksinį alkoholio vartojimo problemos sprendimo būdą.

Nacionalinės sveikatos taryba taip pat ne kartą siūlė nuosekliai diegti ir įgyvendinti mokslo įrodymais grindžiamas alkoholio vartojimo kontrolės priemones, siekiant alkoholio vartojimo ir su juo susijusios žalos mažinimo, geresnės visuomenės sveikatos bei socialinės gerovės.

,,Taryba remiasi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, jog trys efektyviausios priemonės mažinančios alkoholio vartojimą ir jo keliamą žalą – tai alkoholio prieinamumo mažinimas, alkoholio rinkodaros kontrolė, kainų politika. Svarbu, kad šios priemonės turi būti kompleksiškai stiprinamos jei valstybė susiduria su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis. Todėl Tarybos nuomone, būtina išlaikyti nuoseklią, tęstinę alkoholio kontrolės politiką bei užtikrinti jos įgyvendinimą“, – primena Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas prof. Algirdas Utkus.

Lietuvos psichiatrų asociacija, vienijanti šios srities medikus ir mokslininkus, palaiko esamą alkoholio politiką, kurios esminiai elementai – 20 metų vartojimo amžius, trumpesnis prekybos alkoholiu laikas, nuoseklus reklamos draudimas.

„Šios priemonės padeda mažinti psichikos sutrikimų išsivystymo riziką ir savižudybių skaičių. Susilpninus veiksmingą politiką kils grėsmė šalies gyventojų psichikos sveikatos ir gyvenimo kokybės rodikliams, trumpės gyvenimo trukmė”, – sako Lietuvos psichiatrų asociacijos valdyba.