Naujienos saldumynų mėgėjams. Juodasis šokoladas - sveika?

Juodojo šokolado plytelė – puikus pasirinkimas, kai norisi ko nors saldaus. Nedidelis šio saldumyno kiekis kasdien gali pagerinti sveikatą ne vienu ir ne dviem būdais. Ir ne tik todėl, kad juodajame šokolade gausu skaidulų, geležies, magnio, vario, mangano ir kitų bioaktyvių medžiagų. Manoma, kad kakavos pupelės turi potencialią naudą širdies ir kraujagyslių sistemai, smegenų funkcijai, sveikai odai, nuotaikai ir net apsaugo nuo vėžio.

Reklama

Kakavos svieste – sveikatai nekenksmingi riebalai

Juodajame šokolade gausu aukštos kokybės fitochemikalų flavonolių. Būtent flavonoliai padeda palaikyti optimalią širdies ir kraujagyslių funkciją. Ir tai - dėka flavonolių priešuždegiminio, kraujospūdį mažinančio poveikio. Flavonoliai palaipsniui mažina ir mažo tankio lipidų („blogojo“ cholesterolio) kiekį.

2014 metų pradžioje nustatytas dar vienas svarbus poveikis. Juodasis šokoladas padeda sumažinti organizmo pasipriešinimą insulino veikimui kepenyse. Tai – vienas iš rizikos faktorių susirgti antrojo tipo diabetu.

O kaip kakavos pupelėse esantis didelis riebalų kiekis? Taip, tas tiesa - sočiųjų riebiųjų rūgščių čia nemažai. Bet geros kokybės šokoladas yra gaminamas iš gero kakavos sviesto. O kakavos sviestas susidaro  iš nesočiosios riebiosios oleininės rūgšties, sočiųjų riebiųjų stearino ir palmitino rūgščių. Oleininė rūgštis – „sveiki“ augaliniai riebalai. Stearino ir palmitino rūgštys – sočiųjų riebalų formos, kurios cholesterolio kiekio kraujyje neveikia. Tad savaime kakavos sviestas juodajame šokolade nėra „blogieji“ riebalai. Problema yra ta, kad gamintojai į savo produkciją papildomai prideda kitų rūšių sintetinių riebalų.

Grožiui ir odai

„Journal of Cosmetic Dermatology“ paskelbta publikacija apie šokolado naudą odai. Kelios suvalgytos plytelės šokolado per savaitę odai padeda apsisaugoti nuo žalingos ultravioletinės spinduliuotės. Vėlgi - dėl fitochemikalų flavonolių.

Flavonoliai pasižymi ne tik priešuždegiminėmis kraujagyslėms naudingomis savybėmis, bet ir stipriu antioksidaciniu poveikiu. Šis poveikis leidžia apsaugoti organizmo ląsteles nuo agresyvių laisvųjų radikalų ir priešlaikinio senėjimo. Stiprinama ne tik papildoma odos apsauga ir pasipriešinimas kenksmingiems saulės spinduliams.

Juodajame šokolade gausu vitamino E, kuris taip pat veikia kaip stiprus antioksidantas. Be to, vitaminas E leidžia odą ilgiau išlaikyti lygią, stangrią, pamaitintą.

Maistas smegenims

Juodajame šokolade gausu natūralaus stimuliatoriaus teobromino. Teobrominas - labai panaši į kofeiną medžiaga tiek savo struktūra, tiek poveikiu. Jis padeda išlaikyti koncentraciją, dėmesį, gerina nervų sistemos funkciją, palaiko gerą nuotaiką, darbingumą.

Kitos nuotaiką veikiančios medžiagos juodajame šokolade yra fenetilaminas ir anandamidas. Fenetilaminas skatina endorfinų išsiskyrimą ir stiprina dopamino veikimą. Štai kodėl juodasis šokoladas laikomas afrodiziaku.

Anandamidas - cheminė medžiaga, susijusi su pakilia nuotaika. Pats žodis anandamidas kilęs iš sanskrito kalbos žodžio ananda, reiškiančio „palaimą“.

Manoma, jog šokoladas stiprina ir kito neuromediatoriaus, serotonino, poveikį. Serotoninas žinomas ne tik kaip geros nuotaikos hormonas, bet ir kaip miegą gerinanti, nuovargį mažinanti medžiaga. Tad saikingas mėgavimasis juoduoju šokoladu gali padėti kenčiantiems nuo lėtinio nuovargio sindromo, depresijos. Tai – puikus užkandis nusilpus organizmui, po ligų, po operacijų.

Ar visos šokolado rūšys vienodai naudingos?

Esant milžiniškai šokolado produkcijos pasiūlai, iškyla klausimas, ar visi šokolado produktai vienodai vertingi. Atsakymas būtų labai paprastas – vertingiausias šokoladas tas, kuriame išlikę daugiausia bioaktyvių medžiagų. Tokių, kaip flavonoliai, teobrominas, mikroelementai, mineralai. Kuo didesnis kakavos sausųjų medžiagų kiekis šokolade, tuo šokoladas turės daugiau flavonolių ir kitų naudingų medžiagų. O kuo daugiau šokoladas perdirbamas, tuo daugiau flavonolių jis netenka. Deja, daugelis rinkoje esančių šokoladų būna gerokai perdirbti. Dar daugiau, didžioji dalis šokolado produkcijos yra papildoma sveikatai nenaudingais riebalais ir cukrumi. Tokiu būdu sumažėja šokolado gamybos kaštai, o ir šokolado skonis yra švelnesnis, ne toks kartus, labiau priimtinas vartotojui.

Kuo mažiau gamybos metu apdirbamos kakavos pupelės ir pats šokoladas, tuo daugiau lieka ir sveikatai naudingų šokolado savybių. Rekomenduojama rinktis ne mažiau nei 70 proc. kakavos turinį šokoladą.

Jei kalbėtume apie kalorijas, sveikas maistas nebūtinai turi mažiau kalorijų. Bet kokiu atveju dažnai smaližiauti juoduoju šokoladu nevertėtų. Plytelė geros kokybės juodojo šokolado kasdien  ar kelis kartus per savaitę – pats geriausias matas.

Nereikėtų pamiršti, kad kai kurių žmonių organizmas yra jautrokas kakavai juodajame šokolade. Ypač organinei, mažai apdorotai kakavai. Galimos alerginės reakcijos, bėrimai.

Tad nepaisant mitybinės vertės ir privalumų, juodasis šokoladas tinka ne kiekvienam.

Kaip išsirinkti šokoladą?

Įvairūs šokolado gaminiai neretai būna skirtingos kokybės. Ir šokoladui tikrai galioja taisyklė, jog kokybė atitinka kainą. Tai nereiškia, kad būtina rinktis patį brangiausią šokoladą, tačiau pamąstykime logiškai: aukštos kokybės šokoladui, kuriame daugiau kakavos, mažai apdirbto kakavos sviesto, pagaminti reikia daug daugiau kaštų nei, pavyzdžiui, šokoladui, į kurį pridedama cukraus, sintetinių riebalų ar kitokių priedų.

Prieš perkant šokoladą reikia išstudijuoti šokolado pakuotę, sudėtį. Geros kokybės šokolade turėtų būti kakavos sausųjų medžiagų, kakavos sviesto. Ir šių komponentų turi būti daugiausia. Jei šokolado pakuotėje, be kakavos ir kakavos sviesto, įrašyta dar daugybė pavadinimų, kurie jums ne visiškai aiškūs, verčiau rinkitės kitą šokoladą. Gerame šokolade gali būti vanilės (ne vanilino!), labai nedaug sojų lecitino (leidžia šokoladui išlaikyti savo formą, nenutrupėti). Venkite šokolado, kuriame yra kvapiklių, skonio stripriklių ir kitų panašių medžiagų.

Atkreipkite dėmesį į šokolado pagaminimo datą, kad nusipirktume jį kuo šviežesnį.

Šokolado ekspertai tikina, kad šokoladą galima įvertinti jį apžiūrėjus, apuosčius, paragavus.

Atidžiai pavartykite plytelę – šokolado paviršius turi būti blizgus, neįtrūkinėjęs, nepapilkėjęs. Jei tokių pakitimų matote, didelė tikimybė, jog šokoladas senas ar tiesiog buvo laikomas netinkamoje temperatūroje.

Laužant gero šokolado plyteles, girdimas būdingas „švarus“, aiškus trakštelėjimas. Jei šokoladą atlaužti sunku, jis lankstosi ir trupa, tikėtina: šokoladas jau pasenęs.

Stiprus, charakteringas ir juodojo šokolado kvapas. Patrinkite šokolado paviršių, šiek tiek jį sušildykite ir pauostykite – pirmiausia turėtumėte pajusti stiprų šokolado, o ne kokį pašalinį kvapą. Jei šokolado kvapą užgožia pašaliniai kvapai – veikiausiai jo kokybė nebus labai gera. Mat šokoladas greitai perima aplinkos kvapą. Jei užuodžiate kavos, arbatos ar kokių kitų maisto produktų kvapą, galima įtarti netinkamą šokolado laikymą. Galiausiai paragaukite šokolado. Atkreipkite dėmesį, kaip šokoladas tirpsta burnoje – ar nesivelia, ar tirpsta maloniai, švelniai. Šokolado plytelei tirpstant, gali atsiskleisti augalų, citrusų, uogų, kavos, net vyno poskoniai.

Tačiau...

Nepaisant mokslo pasaulyje ir žiniasklaidoje aukštinamo juodojo šokolado naudingų savybių, yra keletas "Stop". Ir šis "Stop", be abejonės, galioja diabetu sergantiems žmonėms. Taip pat - besilaikantiems dietos, prastai miegantiems naktį.  Mat dėl didelio riebalų ir angliavandenių kiekio šis saldumynas yra kaloringas. O flavonoidas teobrominas veikia panašiai kaip kofeinas - trikdo ramų miegą. Trikdo ir patį užmigimo procesą.

Kai kurie šaltiniai teigia, jog teobrominas turi įtakos kalcio išplovimui iš kaulinio audinio. Taigi šokoladu dažnai užkandžiauti neturėtų vyresnio amžiaus moterys. Ir viskas dėl padidėjusios osteoporozės rizikos.

Jei jus dažnai kamuoja  migrena, stiprūs galvos skausmai, teobrominas šokolade taip pat gali nebūti naudingas.

Tad sveiko, bet saikingo gardžiavimosi juoduoju šokoladu.

Šaltiniai

Cocoa and Cardiovascular Health. 2014. Roberto Corti, Andreas J. Flammer, Norman K. Hollenberg, Thomas F. Lüscher.

Bayard V, Chamorro F, Motta J, Hollenberg NK. Does flavanol intake influence mortality from nitric oxide-dependent processes? Ischemic heart disease, stroke, diabetes mellitus, and cancer in Panama. Int J Med Sci. 2007; 4: 53–58

https://circ.ahajournals.org/content/119/10/1433.long

https://www.sciencedaily.com/releases/2014/02/140227092149.htm