Yra daugybė vaistų grupių, kurios įveikia aukštą kraujospūdį, mažina jį. Tai ir betaadrenoreceptorių blokatoriai, alfaadreno blokatoriai, AKF inhibitoriai, angiotenzino II receptorių blokatoriai, kalcio kanalų blokatoriai, diuretikai, centrinio poveikio vaistai, kelių iš šių vaistų gupių deriniai bei kitokie preparatai. Tačiau ar turime ką uoliems natūralumo šalininkams?
Pirmiausia turime kai ką pasakyti: nė viena natūrali priemonė veikiausiai neatstos jums gydytojo paskirtų vaistų, nes vaistai veikia tikslingai per tam tikrus receptorius ar organizmo sistemas ir taip duoda norimą efektą. Ypač jei jūsų kardiologinės ligos lėtinės ir esate sulaukęs garbaus amžiaus.
Tačiau jei jums 30 metų ir kraujospūdis pakyla tik kartais arba pakyla nedaug, kodėl neišbandžius natūralių priemonių? Arba kodėl tokių priemonių neišbandžius kardiovaskulinių ligų profilaktikai?..
Antra, ką turime paminėti, - ne kas kita, kaip stresas, per dieną patirtos neigiamos emocijos verčia mus persivalgyti menkaverčiu maistu, rūkyti, gerti alkoholį. O tai, be abejonės, yra daug reiškiantys širdžiai ir kraujagyslėms rizikos veiksniai. Pirmiausia – kraujospūdžiui, po to viskas gali peraugti į širdies smūgį, aneurizmas, inkstų funkcijos nepakankamumą ir t.t.
Daktaras Barry Sears iš Uždegimo tyrinėjimo centro (JAV) teigia, kad geriausi nemedikamentiniai metodai, padedantys „nukelti“ širdies ir kraujagyslių ligas, yra dieta su priešuždegiminiais maisto produktais, lengvas ar vidutinis fizinis aktyvumas ir laikas, paskiriamas stresui mažinti bei atsipalaiduoti.
Kalbant apie priešuždegiminę dietą, svarbu paminėti tai, kad mitybos racione turi būti kuo mažiau daug cukraus ir sočiųjų riebalų turinčių produktų. Į mitybą turėtų būti įtraukiamos riebiosios jūrinės žuvys, viso grūdo produktai, tamsiai žalios lapinės daržovės, riešutai, soja, liesi pieno produktai, pomidorai, burokėliai, imbieras, česnakai ir svogūnai, alyvuogių aliejus, įvairios uogos ir t.t.
Be to, yra dar keli įpročiai, kurie mums padės pasijusti geriau, sumažinti kasdienį stresą bei sugrąžinti mūsų širdies ir kraujagyslių sistemą į normalią būseną. Kokie jie?
Kvėpavimas
Paprastas kaip dukart du, kiekvienam įgimtas ir instinktyvus kvėpavimas yra kone paprasčiausia priemonė, mažinanti kraujospūdį. Lėtas kvėpavimas kartu su meditacija, joga padeda sumažinti streso hormonų koncentraciją kraujyje. Sumažėjus streso hormonų koncentracijai, sumažėja ir inkstų fermento renino koncentracija. Galiausiai po truputį krenta ir kraujospūdis.
Kad kvėpavimas būtų kuo efektyvesnis, prisėskite ant patogios kėdės, atsipalaiduokite. Uždėkite ranką ant pilvo ir stebėkite, kaip ranka kilnojasi kaskart jums giliai įkvėpus, susikoncentruokite į kvėpavimą.
Los Andželo (JAV) kardiologas daktaras John M. Kennedy pataria atlikti bent septynis gilių įkvėpimų ir iškvėpimų epizodus su pertraukomis. Pratimas turėtų trukti apie dešimt minučių. Paverskite šį pratimą kasrytiniu ritualu.
Tegu širdis dainuoja
Kartu su giliu kvėpavimu ar atskirai galima derinti mėgstamos muzikos klausymosi seansus. Nustatyta, jog mėgstama muzika ne tik pakelia nuotaiką ir suteikia energijos, bet kartu gali padėti sumažinti kraujospūdį.
Tyrimo, apie kurį rašoma olandų kardiologų žurnaloHeart Journal publikacijoje, teigiama, jog daugelis muzikantų turi mažesnį kraujo spaudimą nei nemuzikuojantys žmonės. Kodėl taip nutinka? Todėl, kad jų somatosensorinis aktyvumas puikiai pagelbsti autonominei sistemai.
Ir jei su muzikavimo instrumentais jums ne pakeliui, klausykitės mėgstamos muzikos kuo dažniau: automobilyje, namuose, prieš miegą.
Gurkštelk šilumos
Kvėpavimą ir muziką jau paminėjome. Ką dar galime pridėti prie šios natūraliai spaudimą mažinančios puokštės? Ogi arbatą. Atrasta, jog maždaug keturi puodeliai arbatos kasdien gali padėti sureguliuoti kraujo spaudimą.
Milane (Italija) įsikūrusios hipertenzijos bendruomenės atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tie žmonės, kurie vengia arbatos, turi aukštesnį kraujospūdį, dažnesnį širdies susitraukimų dažnį, tankesnį pulsą. Tie, kurie vidutiniškai per dieną išgeria keturis puodelius arbatos, turi žemesnį sistolinį ir diastolinį kraujospūdį, jų širdies susitraukimų dažnis retesnis, kaip ir pulsas.
Tad ne per stipri juodoji ar žalioji arbata – tik į naudą jūsų širdžiai ir kraujagyslėms.
Sulaukus gražios žiemos dienos...
...išsiruoškite į smagų pasivaikščiojimą. Bent 30 minučių per dieną. Medikai mano, kad pasivaikščiojimas ar kita panašaus intensyvumo maloni fizinė veikla gali sumažinti sistolinį kraujo spaudimą iki dešimties gyvsidabrio stulpelio balų. Arba net dar daugiau.
Beje, jei kraujospūdis jau ilgokai pakilęs, bendrieji izometriniai fiziniai pratimai (stiprus trumpalaikis raumenų įtempimas) visai nenaudingi. Esant lėtinei hipertenzijai tinka pasivaikščiojimas, bėgimas ristele, plaukimas, važiavimas dviračiu.
O kol važiavimas dviračiu, bėgiojimas ir kita panaši fizinė veikla laukia pavasario, griebkite kaimynui, kolegai, draugui į parankę ar keturkojį augintinį už pavadėlio - ir pirmyn į nuotaiką keliantį ir kraujo spaudimą mažinantį pasivaikščiojimą.
O kai pavasarėlis ateis
Saulėtos dienos ne tik pakelia mūsų nuotaika ir, rodos, kviečia daugiau džiaugtis gyvenimu, bet ir padeda išlaikyti mūsų kraujospūdį normalų. Nustatyta, kad saulė, kurią dažniau peikiam nei giriam, turi keletą privalumų sveikatai. Vienas jų – pakeisti azoto oksido koncentraciją odoje ir kraujyje bei taip sumažinti kraujospūdį.
Būnant saulėkaitoje, nedidelis azoto oksido kiekis yra pernešamas iš odos į bendrąją kraujotaką, sumažinamas kraujagyslių tonusas ir galų gale sumažėja kraujospūdis.
Tad laukiame šiltojo metų laiko ir leidžiame sau kartais saikingai pasimėgauti saulės spinduliais. Ar ne?
Šalin druską!
Tam tikros žmonių grupės, pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmonės, Afrikos amerikiečiai ir tie, kurie aukštą kraujospūdį paveldėjo iš giminių, dažniau estijautrūs druskai. Tiksliau, per dideli druskos kiekiai jiems greičiau nei kitoms žmonių grupėms pakelia kraujospūdį.
Kadangi labai sunku nustatyti, ar jūsų kraujospūdis yra jautrus didesniam druskos kiekiui, patartina druskos kiekį sumažinti visiems be išimties.
Kiek sumažinti? Rekomenduojama maždaug pusė arbatinio šaukštelio druskos per dieną. Deja, statistiškai suvartojama du ar net tris kartus daugiau, mat daug druskos slypi pusfabrikačiuose, daug apdirbtuose maisto produktuose.
Neignoruokite knarkimo
Gana numoti ranka į jūsų partnerio skundus dėl jūsų begemotiško knarkimo. Garsus, nenutrūkstamas knarkimas – pagrindinis obstrukcinės miego apnėjos simptomas. Esant miego apnėjai, padidėja hormono aldosterono koncentracija. Šis hormonas per įvairius mechanizmus padidina kraujospūdį.
Miego apnėjai atsirasti įtakos turi antsvoris, dažnai vartojamas alkoholis ar psichiką veikiantys medikamentai, rūkymas. Yra specialių medicinos prietaisų ir įrenginių, padedančių atblokuoti kvėpavimo takus, specialios ortopedinės pagalvės.
Šaltiniai:
https://www.prevention.com/health/health-concerns/how-lower-blood-pressure-naturally
https://www.health.com/health/gallery/0,,20488689_4,00.html
https://www.mayoclinic.org/diseases-conditions/high-blood-pressure/in-depth/high-blood-pressure/art-20046974