Antradienis, 2024.03.19
Reklama

Medikai ragina skiepytis nuo gripo ir nepasiduoti antivakcininei propagandai(1)

Mindaugas Savickas | 2014-01-09 00:01:03

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, 2014 m. 1 savaitę (gruodžio 30 – sausio 5 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI (ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų) rodiklis siekė 32,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Lyginant su 2013 metų pirmąja savaite, šis rodiklis yra daugiau kaip 20 proc. mažesnis (tuomet jis siekė 45 atvejus 10 tūkst. gyventojų).

Atrodo, bent artimiausiomis savaitėmis epidemija nekvepia – ji skelbiama, kai sergamumas gripu ir ŪVKTI pasiekia 100 atvejų 10 tūkst. gyventojų, o gripas sudaro bent 30 proc. susirgimų. Gydytojai infektologai sąlyginai gerus rodiklius sieja su bendra mažo sergamumo situacija Europoje, o taip pat tuo, kad realios žiemos dar net nesulaukėme – biologiškai vis dar gyvename rudeniu. Medikai teigia, kad dėl anomališkai vėlyvos žiemos šios savaitės – vis dar palankus laikas skiepytis nuo gripo.

Skiepai
Nieko bendro su mokslu ir medicina neturintys veikėjai įvairiais būdais bando diskredituoti skiepus ir vakcinaciją vykdančius medikus.

© Fotolia.com

Sieja su smarkiai vėluojančia žiema

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovo prof. habil. dr. Alvydo Laiškonio, nors artėja sausio vidurys, žiemos taip ir nesulaukėme – biologiškai gyvename rudeniu. „Mūsų imuninei sistemai kartais kyla iššūkių pereinant iš rudeniško ciklo į žiemiškąjį. O šiemet to perėjimo dar nebuvo – nebuvo didelių temperatūros pasikeitimų, didesnių šalčių. Mūsų imuninė sistema neturėjo temperatūros pokyčių sukeltos stresinės situacijos, galima sakyti, ji tebegyvena rudeninėmis nuotaikomis. Tiesa, šiokia tokia didėjimo sergamumo gripu tendencija yra, bet ji mažesnė negu buvo keletą praėjusių metų“, – sakė prof. A. Laiškonis.

Lietuvos infektologų draugijos (LID) pirmininkas, Vilniaus universiteto  ligoninės Santariškių klinikų filialo Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės Infekcinių ligų centro direktorius, infekcinių ligų gydytojas prof. habil. dr. Arvydas Ambrozaitis primena, kad sezoninio gripo sergamumo pakilimas Lietuvoje paprastai būna sausio pabaigoje, vasarį, kovą. Tai, kad gripo virusas dar nepaplito, – normalu. „Kai Europoje kokioje nors šalyje prasideda gripo epidemija, po dviejų savaičių, žiūrėk, ji ir Lietuvoje. Tokios daugiametės tendencijos. Bet kol kas gripo pakilimo neturime nei Europoje, nei Lietuvoje“, – kalbėjo jis.

Prof. A. Laiškonio teigimu, dabar – puikus laikas pasiskiepyti nuo gripo tiems, kurie vis dar to nepadarė. „Kol įgyjamas imunitetas nuo gripo, praeina maždaug dvi savaitės. Taigi jeigu dabar pasiskiepytume, sulaukę tikrosios žiemos jau būtume susiformavę sau apsaugą“, – sakė prof. A. Laiškonis.

Kodėl reikėtų skiepytis nuo gripo?

Visuomenėje gajus mitas, kad gripas – tiesiog šiek tiek sunkesnis, ilgesnis peršalimas, kurio epidemijas ir net pandemijas galima suvaldyti „asmeninio imuniteto stiprinimu“ (ne, kalbama ne apie vakcinaciją), česnakų, įvairių „imunitetą stiprinančių“ žolelių ir preparatų vartojimu, taip pat sveiku gyvenimo būdu. Prieš keletą metų šį populiarų, deja, jokiais patikimais duomenimis nepagrįstą teiginį palaikė aukščiausiu lygiu sveikatos apsaugos sistemą viešai reprezentuojantys asmenys – Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė ir net tuometinis Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas.

„Gripas yra liga, nuo kurios nemirštama“, – A(H1N1) gripo protrūkio metu yra sakęs A. Čaplikas, vietoje skiepų siūlęs gerti daugiau šiltų arbatų. Pastaruoju metu panašių teiginių iš aukšto lygio sveikatos funkcionierių nebegirdime.

Prof. habil. dr. A. Ambrozaitis pabrėžia, kad gripas gali būti pavojinga liga, o patikimiausios jo prevencijos priemonės – skiepų ignoruoti nederėtų.

„Lietuvoje nesuprantama, kad gripas nėra viena iš peršalimo ligų, kurias sukelia maždaug 200 virusų – paragripo virusas, adenovirusai, rinovirusai, koronavirusai, respiracinis sincitinis virusas ir daugelis kitų. Tai peršalimo ligos – žmonės kosti, čiaudi, nežymiai karščiuoja, bet dažniausiai eina į darbą. Tai nėra gripas. Gripui būdinga, kad jis gali sukelti daugybę komplikacijų – miokarditą, plaučių, inkstų uždegimą, tuos pačius insultus, infarktus. Nepaisant to, įsišaknijusi nuomonė, kad gripas – nesunki liga, todėl skiepytis nereikia. Dažnu atveju tariama – „tai čia gydytojas sugalvojo, farmacijos kompanijoms reikalingas pelnas, todėl pučiamas muilo burbulas. O be to, aš niekada nesirgau ir nesirgsiu“, – teigia prof. A. Ambrozaitis.

Arvydas Ambrozaitis
Prof. A. Ambrozaitį džiugina tendencija, kad bendras pasiskiepijusių nuo gripo Lietuvos gyventojų skaičius šiek tiek kyla. Asmeninio archyvo nuotr.

Pasak jo, daugiamečiais tyrimais yra pastebėta, kad vasarį ir kovą išauga vyresnių žmonių mirštamumas nuo insulto ir infarkto. Tas pokytis atsiranda todėl, kad dalį infarktų ir insultų išprovokuoja būtent gripas.

„Patikimai įrodyta, kad skiepijimas nuo gripo vyresnio amžiaus žmonėms suteikia ganėtinai ženklią apsaugą ir nuo insulto, ir nuo infarkto. Mat užpuolus gripui sutirštėja kraujas. Išsiskiria uždegiminės medžiagos, turinčios trombozinį poveikį – lengviau užsikemša kraujagyslės“, – sakė prof. A. Ambrozaitis.

Gripo skiepijimosi rodikliai prasti, bet pastebima augimo tendencija

Pasak prof. A. Ambrozaičio, Vakarų Europoje, Šiaurės Amerikoje nuo gripo skiepijasi daugiau kaip pusė gyventojų, o Lietuvoje – apie 7 proc. Tiesa, priklausantys vadinamosioms rizikos grupėms – nėščios moterys, medikai, sergantys lėtinėmis ligomis, vyresni kaip 65 metų asmenys skiepijasi dažniau – tokių yra 18–20 proc.

„Sveikatos apsaugos ministerija kasmet nuperka 100 tūkst. vakcinų nuo gripo minėtoms rizikos grupėms priklausantiems gyventojams. Tai labai nedaug, nes Lietuvoje turime 700 tūkst. tokių asmenų, bet džiugina tai, kad žmonės pradeda suprasti vakcinų naudą, ir pastaraisiais metais šių nemokamai skirstomų vakcinų sunaudojimas yra geresnis, netgi visai geras – jos visos panaudojamos“, – kalbėjo prof. A. Ambrozaitis.

ULAC visuomenės sveikatos specialistės Eglės Paužaitės teigimu, iki šios dienos iš 100 tūkst. SAM nemokamai paskirstytų vakcinų panaudota daugiau kaip 86 tūkst. Anot jos, galima prognozuoti, kad artimiausiomis savaitėmis bus sunaudotos ir likusios 16 tūkst. vakcinų. Duomenys apie naudojimąsi mokama vakcinacija bus surinkti ir paskelbti iki sausio 20 d.

Anot prof. A. Ambrozaičio, džiugina tendencija, kad nepaisant vadinamųjų antivakcininių judėjimų veiklos ir įvairaus plauko pavienių veikėjų varomos antivakcininės propagandos, bendras pasiskiepijusių nuo gripo Lietuvos gyventojų skaičius šiek tiek kyla. Jo teigimu, dar prieš keletą metų sudaręs 6 proc., dabar jis svyruoja tarp 7–8 proc., o tikslesnis skaičius bus aiškus sulaukus duomenų iš ULAC.

„Jauni žmonės, atrodo, aktyviau skiepijasi. Jie daugiau keliauja po pasaulį, daugiau mato, geba objektyviau vertinti, atsispirti visuomenės klaidinimui. Mažiausiai skiepijasi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, kurie netiki šia vakcina, mano, kad niekada nesirgo ir nesirgs, netiki, kad gripas – rimta liga“, – kalbėjo prof. A. Ambrozaitis.     

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (1)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Nemiga gali byloti apie galybę sveikatos sutrikimų: į ką atkreipti dėmesį
Visi esame susidūrę su nuovargiu ir žinome, kad ilgainiui jis mažina produktyvumą, blogina trumpalaikę atmintį, trukdo s...
Gydytoja psichiatrė:  kodėl vyresniame amžiuje vienatvė išgyvenama itin skaudžiai
Žmogus – sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visišk...
Lietuvoje dažniausiai apsinuodijama alkoholiu, vaistais ir narkotinėmis medžiagomis
Šiuo metu pasaulyje yra vartojama apie 60 000 cheminių medžiagų ir preparatų, iš kurių apie 6 000 medžiagų turi labai pl...
5 dažniausios regėjimo problemos – kaip jas spręsti?
Žmogaus akis – sudėtingas organas, kuris iš aplinkos priima daugiausiai informacijos. Akių dėka žmogus ne tik mato...
Svarbiausi kokybiško poilsio komponentai: čiužinys, antčiužinis ir patalynė
Visi puikiai žinome, kad kokybiškas poilsis nakties metu užtikrina gerą nuotaiką, darbingumą ir bendrą savijautą. Vis dė...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų