Klastinga liga – plaučių uždegimas

Pasauliui kovojant su koronaviruso infekcija, nepaliaujamai daugėja ir plaučių uždegimo – sunkios, klastingos kvėpavimo takų infekcijos, galinčios sukelti net mirtį – atvejų.

Reklama

Kas sukelia plaučių uždegimą?

Medicinos klinikos „Endemik“ šeimos gydytoja Kristina Lebedevaitė pranešime žiniasklaidai pasakoja, kad žmogaus viršutiniuose kvėpavimo takuose natūraliai randama visa gausybė mikroorganizmų, kurie kolonizuoja nosiaryklę. Veikiami įvairių veiksnių, šie mikroorganizmai gali nukeliauti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti pavojingą ligą – plaučių uždegimą, kitaip dar vadinamą pneumonija.

„Plaučių uždegimą dažniausiai sukelia tokie mikroorganizmai kaip pneumokokas, stafilokokai, Haemophilus influenzae, mikoplazmos, morakselos, legionelės. Ši liga neretai išsivysto, kada komplikuojasi ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, tokios kaip peršalimas ar bronchitas. Lėtinės plaučių ligos, kaip astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, taip pat lėtinės širdies ligos, imunosupresinės būklės, lėtinis inkstų funkcijos nepakankamumas, cukrinis diabetas, įvairios virusinės infekcijos ar tokie veiksniai kaip vyresnis amžius bei rūkymas – sukelia palankias sąlygas pneumonijai išsivystyti“, – pasakoja medikė.

Plaučių uždegimas būna dviejų tipų: hospitalinis, kada susergama ligoninėje, ir įgytas visuomenėje. K. Lebedevaitė sako, kad pastarąjį pneumonijos tipą galima įtarti, kai pacientui naujai atsiranda kosulys, skrepliavimas, karščiavimas, krūtinės skausmas, padažnėja kvėpavimas, o būklę lydi ir tokie simptomai kaip bendras silpnumas, nuovargis, galvos svaigimas, vaikams – neretai pilvo skausmas. Vyresni pacientai dažnai patiria netipiškus simptomus – nebūna karščiavimo, o pradiniai simptomai pasireiškia sutrikusia sąmone, dezorientacija ar lėtinių ligų paūmėjimu.

Komplikacijos ir gydymo eiga

K. Lebedevaitė pažymi, jog įtariant pacientui plaučių uždegimą, visų pirma atliekami baziniai kraujo tyrimai dėl uždegiminių pakitimų įvertinimo. Kad patikslintų diagnozę, medikai taip pat dažnai atlieka ir krūtinės ląstos rentgenogramą. Norint įvertinti ir nustatyti ligos sunkumą, atliekami papildomi kraujo tyrimai bei apskaičiuojamas rizikos balas. Medikai vertina, ar pacientui yra sutrikusi sąmonė, o kraujo tyrimuose stebima padidėjusi šlapalo koncentracija, taip pat įvertinamas kvėpavimo dažnis, arterinis kraujo spaudimas.

Pasak šeimos gydytojos, vertinant paciento būklę, svarbu atsižvelgti ir į amžių – vyresni nei 65 metų asmenys turi įvairių papildomų rizikų, todėl sunkios pneumonijos tikimybė būna didesnė. Tik įvertinus visus minėtus rodiklius medikai sprendžia, kur sergantysis turėtų būti gydomas.

„Jauniems, gretutinių ligų neturintiems pacientams, kurie nesiskundžia kvėpavimo nepakankamumu, ši liga gali būti gydoma antibiotikais, tačiau būtina, jog šeimos gydytojas nuolat sektų gijimo eigą. Vyresniame amžiuje, pasireiškus sunkiai pneumonijos formai, esant gretutinėms ligoms ar gydymui namuose pasirodžius neveiksmingam, pacientas paguldomas į ligoninę, kur stebima jo būklė, paskiriama intraveninė antibiotikoterapija, simptominis gydymas bei deguonies terapija“, – paaiškina šeimos gydytoja.

Medikė pabrėžia, kad plaučių uždegimas dažnai sukelia kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kuris gali būti lengvas arba progresuojantis. Pasireiškiant lengvai kvėpavimo funkcijos nepakankamumo formai, užtenka gydymo vidaus ligų skyriuje, tačiau kada šis reiškinys progresuoja ir didėja deguonies poreikis bei blogėja kvėpavimo efektyvumas – ligoniui būtina intensyvi priežiūra reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.

„Taip pat esant infekcijos židiniui plaučiuose, galimas sisteminis išplitimas, kai bakterijų randama net kraujyje – tuomet žmogui išsivysto sepsis. Pasireiškiant šiai itin sudėtingai būklei, pacientui reikia ypatingos priežiūros ir intensyvaus gydymo“, – kalba K. Lebedevaitė.

Kaip apsisaugoti nuo plaučių uždegimo?

Šeimos gydytoja įvardija, jog norint apsisaugoti nuo plaučių uždegimo, rekomenduotina dažnai plauti rankas, siekiant išvengti bakterijų, tinkamai prižiūrėti burnos ertmę, gyventi fiziškai aktyvų gyvenimą bei grūdinti organizmą. Taip pat – visavertiškai maitintis ir vengti tokių žalingų įpročių, kaip rūkymas. Vis dėlto, net ir griežtai vadovaujantis šiomis taisyklėmis, nesukuriama visiška garantija, kad infekcijos pavyks išvengti.

Anot K. Lebedevaitės, dažniausiai bakterinį plaučių uždegimą sukelia pneumokokas, mediciniškai įvardijamas kaip Streptococcus pneumoniae, tačiau šį ligos sukėlėją galima suvaldyti pasiskiepijant ir taip apsaugoti save nuo pavojingos ligos.

„Skiepai nuo pneumokokinės infekcijos yra pasiekiami kiekvienam. Jau nuo 2014 metų jie yra įtraukti į nacionalinės imunoprofilaktikos programą, todėl skiriami kūdikiams, siekiant apsaugoti juos nuo pneumokokinių infekcijų. Sergantiems sunkiomis lėtinėmis ligomis vakciną kompensuoja valstybė“, – priduria medikė.