Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kokias ligas diagnozuoja ir gydo gydytojai hematologai ir kada į juos kreiptis

Šaltinis: vlmedicina | 2022-08-19 09:00:55

Apklausų duomenimis, daugelis žmonių negali tiksliai atsakyti, ką veikia gydytojai hematologai ir kada reikėtų kreiptis į šiuos specialistus. Kokias ligas diagnozuoja ir gydo gydytojai hematologai ir kada į juos kreiptis?

Kraujo mėginiai
Kraujo mėginiai / Archyvo nuotr.

„Hematologija – tai mokslas apie kraują ir kraujo ligas. Hematologai yra aukštos kvalifikacijos sveikatos priežiūros paslaugų specialistai, kurių specializacija yra kraujo ir kraujo komponentų ligos. Tai apima kraujo ir kaulų čiulpų ląsteles, limfmazgius, blužnį, jų ištyrimą, diagnostiką ir gydymą“, – aiškina medicinos centro „Northway“ gydytoja hematologė Eglė Simaškienė.

Pasak jos, į gydytojus hematologus dažniausiai kreipiamasi dėl pakitimų bendrame kraujo tyrime (leukocitų, trombocitų skaičiaus sumažėjimo, mažakraujystės), limfmazgių ar blužnies padidėjimo ir krešėjimo sutrikimų. Svarbiausia gydytojo hematologo darbo dalis – surasti kraujo ligos priežastį ir paskirti efektyvų gydymą. Gydytojas hematologas taip pat suteikia išsamią informaciją apie efektyvias profilaktines priemones, kurios padeda išvengti kraujo sistemos ligų paūmėjimo ir komplikacijų, pateikia individualias rekomendacijas.

Kada susirūpinti?

Gydytojos teigimu, kraujo ligos yra sudėtingos ir neretai apie jas nesignalizuoja jokie specifiniai simptomai. Dažniausiai į hematologus kreipiamasi dėl anemijos (mažakraujystės), taip pat esant leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių), trombocitų (už krešėjimą atsakingų ląstelių) skaičiaus svyravimui, krešėjimo sistemos sutrikimams, kakle, pažastyse, kirkšnyse atsiradus mazgeliams ar guzeliams, savaime besiformuojančioms hematomoms, padidėjus limfmazgiams ar blužniai.

Nepaaiškinamas nuovargis, bendras silpnumas, savaiminis svorio mažėjimas, plaukų slinkimas, kaulų skausmai, stiprus naktinis prakaitavimas, be infekcijos esanti temperatūra ir kiti nespecifiniai požymiai, būdingi ne tik hematologinėms, bet ir kitoms ligoms, taip pat gali būti priežastis, dėl kurios šeimos gydytojas gali rekomenduoti pasikonsultuoti su hematologu.

Pasak E. Simaškienės, net ir reguliariai atliekamas bendras kraujo tyrimas ne visada padeda nuspėti kraujo ligą – yra tokių ligų ir būklių, kai šis tyrimas nieko blogo nerodo, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį ne tik į kraujo tyrimus, bet ir į anksčiau išvardintus simptomus.

Kaip diagnozuojama

Įtariant kraujo ligą, gydytojas hematologas atlieka visus reikiamus tyrimus ir tik tuomet skiria reikalingą gydymą.

„Kraujo ligoms diagnozuoti atliekami išsamūs kraujo tyrimai, dažnai pasitelkiami radiologiniai metodai (echoskopijos, rentgeno nuotraukos ir kt.), rečiau – kaulų čiulpų intervenciniai tyrimai (kaulų čiulpų punkcija ar biopsija), limfmazgių biopsijos. Siekiant išsiaiškinti, kas sukėlė mažakraujystę, gali būti skiriami feritino (organizmo geležies atsargų įvertinimo), vitamino B12 kiekio tyrimai, kiti specifiniai kraujo tyrimai, gastroskopija, kolonoskopija, pilvo organų echoskopija. Nepavykus išsiaiškinti mažakraujystės priežasties, atliekama kaulų čiulpų punkcija ar biopsija, padedančios diagnozuoti mielodisplazinį sindromą, mielofibrozę, kaulų čiulpų veiklos sutrikimus, kurie irgi gali sukelti anemiją. Prireikus gali būti atliekama ir limfmazgių biopsija“, – pasakoja gydytoja hematologė.

Pasak specialistės, dažniausiai tenka diagnozuoti ir gydyti geležies stokos, megaloblastinę ir kitų rūšių mažakraujystę, hemofiliją, kitus kraujo krešumo sutrikimus, kraujo kūnelių kiekio ir funkcijos pokyčius. Kartais nustatomos ir piktybinės kraujo ligos – leukemija, limfoma ir kitos. Kuo anksčiau tai pavyksta padaryti, tuo lengvesnis gydymas ir geresnės prognozės pasveikti.

Anemija: kas tai?

Gydytojai E. Simaškienei dažniausiai tenka konsultuoti sergančiuosius mažakraujyste (kitaip – anemija). Šia liga sergantys pacientai paprastai skundžiasi nuolat jaučiamu silpnumu, vangumu, galvos svaigimu, įprastai jie būna išblyškę, didesnio fizinio krūvio metu juos vargina dusulys.

Mažakraujystė išsivysto, kai kraujyje sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, kiekis. Dėl to organizmui pradeda trūkti hemoglobino, pablogėja audinių aprūpinimas deguonimi. Šiuos pokyčius gali nulemti sutrikusi eritrocitų gamyba arba padidėjęs jų praradimas. Eritrocitų gamybą sutrikdo vitamino B12, folio rūgšties ar geležies trūkumas, jis gali būti susijęs su mityba, tam tikrų vaistų poveikiu, atsirasti dėl kaulų čiulpų pažeidimo, užsitęsusio kraujavimo. Eritrocitai prarandami sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis – inkstų, onkologinėmis. Taigi, mažakraujystė gali būti daug rimtesnės ligos požymis, todėl, pirmą kartą nustačius šią būklę, visada reikėtų apsilankyti pas hematologą dėl detalesnio ištyrimo.

Pasak gydytojos, vis dar neretai susiduriama su problema, kad mažakraujyste sergantiems pacientams šeimos gydytojai, remdamiesi tik bendro kraujo tyrimo rezultatais, skiria įvairius geležies preparatus. Dažnai pacientai maisto papildų su geležimi nusiperka patys, savo nuožiūra. Tačiau juos vartojant ilgą laiką, pagerėjimas būna laikinas arba būklė pablogėja. Taip gali būti laiku nediagnozuotos pavojingos ginekologinės, skrandžio, žarnyno ligos – opaligės, uždegimai, inkstų veiklos sutrikimai, onkologinės ligos. O nenustačius jų laiku, prarandama galimybė efektyviai gydyti ir išvengti komplikacijų.

Nepiktybinės kraujo ligos gali būti gydomos mikroelementais, vitaminais, gliukokortikosteroidais ar specifiniais, tai ligai tinkamais, vaistais. Piktybinių ligų gydymas apima chemoterapiją, radioterapiją, kamieninių kaulų čiulpų ląstelių transplantaciją. Delsiant kreiptis į specialistą, negydomos ligos progresuoja, o jų gydymas tampa sudėtingesnis.

Klastingoji limfoma

Viena dažniausių piktybinių ligų, su kuria susiduria kraujo ligų gydytojai – limfoma. Ji sudaro maždaug trečdalį per metus diagnozuojamų visų kraujo piktybinių ligų. Mūsų šalyje kasmet diagnozuojama apie 350–500 naujų šios ligos atvejų.

Tai limfinės sistemos, atsakingos už mūsų imunitetą, liga. Limfinių ląstelių (limfocitų) yra limfmazgiuose, blužnyje, kraujyje, kaulų čiulpuose, tonzilėse, žarnyne, plaučių audinyje ir daugelyje kitų organų. Todėl ir limfoma gali pasireikšti bet kurioje kūno vietoje ir organe, o jos požymiai gali būti labai skirtingi. Dažniausias šios ligos simptomas – limfmazgių padidėjimas. Tačiau ja sergantis žmogus gali jausti tam tikrus simptomus skrandyje, o liga diagnozuojama endoskopijos metu. Pasitaiko atvejų, kai žmogus be priežasties nuolat kosėja ir, atlikus tyrimus, paaiškėja, kad padidėję tarpuplaučio limfmazgiai spaudžia bronchus. Kai limfoma atsiranda galvos smegenyse, skundžiamasi galvos skausmais, gali prasidėti traukuliai, paralyžius. Kitais atvejais pakyla temperatūra, prakaituojama, krenta svoris. Tačiau būna atvejų, kai sergantysis nejaučia jokių simptomų ir kraujo, limfmazgių pokyčiai nustatomi profilaktinio kraujo tyrimo, rentgenogramų ar echoskopijų metu.

Pasak gydytojos hematologės, ankstyva ligos diagnostika dažniausiai priklauso nuo to, kurioje vietoje yra limfoma ir kaip greitai ji progresuoja. Lėtai augdamas limfmazgis dažniausiai nesukelia nemalonių pojūčių, todėl pokyčiai gali būti nustatomi tik profilaktinių tyrimų metu. Kitos limfomos, atvirkščiai, yra labai agresyvios. Jeigu jos pasireiškia matomoje vietoje, dažniausiai pacientai nedelsdami kreipiasi į gydytoją. Be to, kai limfoma progresuoja greitai, staigiai didėjantis limfmazgis sukelia skausmą.

Tačiau kad ir kokia klastinga ši liga, ji nėra nuosprendis. Labai dažnai, kokios amžiaus pacientas bebūtų, pavyksta pasiekti visišką šios ligos remisiją ir užtikrinti tolesnį visavertį gyvenimą.

Gydytojos teigimu, užbėgti už akių šiai klastingai ligai galima atliekant profilaktinius tyrimus. Pasak specialistės, bent kartą per metus kiekvienas savo sveikata besirūpinantis žmogus turėtų profilaktiškai apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad šis apžiūrėtų, skirtų kraujo tyrimus, echoskopiją.

Kraujo ligų profilaktika

Pasak gydytojos hematologės, daugelis piktų ar retų hematologinių susirgimų gali atsirasti dėl genetinių priežasčių, tačiau daugumos ligų priežastys nėra žinomos. Kitos ligos atsiranda dėl tam tikrų elementų, vitaminų stokos maiste. Tad geriausia profilaktika yra tokia pati, kaip ir daugelio kitų ligų – sveika mityba, normalaus kūno svorio palaikymas, pakankamas fizinis aktyvumas (bent 150 min./sav.), žalingų įpročių atsisakymas, geras ir pakankamas miegas, profilaktiniai kraujo ir vidaus organų tyrimai.

Sergant mažakraujyste labai svarbi ir tinkama mityba, nes su maistu gaunamą geležį ar vitaminą B organizmas daug geriau įsisavina. Sergant kraujo krešėjimo sutrikimais dažnai reikia koreguoti ir kasdienius įpročius, gyvenimo būdą.

„Gerėjant diagnostikai ir medicinai sparčiai žengiant į priekį, kai kurias piktybines kraujo ligas šiandien galima visiškai išgydyti. Svarbiausia – nepamiršti pasirūpinti savo sveikata laiku“, – optimistine gaida baigia pokalbį gydytoja hematologė E. Simaškienė.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų