Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Sportas šaltame ore: kada organizmui kyla pavojus

Šaltinis: vlmedicina | 2021-01-18 10:09:06

Karantino laikotarpiu dauguma žmonių sportuoja ir mankštinasi gryname ore. Specialistai pataria, kokių saugumo priemonių būtina imtis, kad atšalus orams sportas gamtoje nepakenktų kūnui.

Leidžiasi slidėmis nuo kalno
Kad sportas gamtoje būtų saugus ir nekiltų grėsmės sveikatai, būtina pasirinkti tinkamą sportavimo techniką. © Pixabay.com

Pasak slidinėjimo sporto trenerio Manto Točelio, kokioje temperatūroje galima sportuoti lauke, priklauso nuo žmogaus fizinio pasirengimo ir jo sveikatos būklės. Jo teigimu, kuo žemesnė oro temperatūra, tuo didesnis skirtumas bus tarp žmogaus kūno ir kvėpavimo temperatūros.

Šaltis ir vėjas – ne kliūtis mankštintis

„Sportuojant šaltame ore po sportine apranga būtina dėvėti termodrabužius, jie išgarins prakaitą ir palaikys normalią kūno temperatūrą. Vidinis drabužių sluoksnis leidžia kūnui nesušalti, o viršutinis – apsaugo nuo vėjo ir drėgmės. Svarbu pasirinkti tokią sportinę aprangą, kuri netrukdytų judėti. Taip pat sportuojant šaltame ore būtina dėvėti pirštines ir kepurę, dengiančią ausis, mūvėti šiltas kojines iki kulkšnių. Jei ruošiatės bėgimo treniruotei, patariama rinktis pašiltintus bėgimo batelius“, – sako M. Točelis.

Pasak trenerio, apšilimas yra labai svarbus, nes taip kūnas sušildomas ir pripratinamas prie šalčio. Apšilus būtinas tempimas – šaltu oru žmogus mažiau kontroliuoja savo judesius, todėl po tempimo pratimų raumenys bei raiščiai bus elastingesni ir taip sumažės traumų rizika. Apšilimą svarbu atlikti ne lauke, o šiltoje patalpoje. Per treniruotę reikėtų judėti energingai, kad nesumažėtų kūno temperatūra. Nors sportuojant šaltame ore sudeginama daugiau kalorijų, nei sportuojant šiltame ore, tačiau toks sportas kelia papildomą stresą širdies raumenims, todėl svarbu pernelyg neapkrauti kūno, treniruotė turėtų būti vidutinio intensyvumo“, – pataria M. Točelis.

Jo teigimu, šaltis ir vėjas nėra kliūtis mankštintis. Tačiau, jei sportuoti šaltyje nėra įprasta, patariama kūną paruošti temperatūros pokyčiams – pradėkite nuo nedidelio krūvio, pavyzdžiui, greito ėjimo, ir po truputį didinti treniruotės intensyvumą bei ją ilginti.

Atsiranda rizika paslysti

Draudimo bendrovės „Gjensidige” duomenimis, rankų ir kojų lūžiai sudaro 35 proc., raiščių ir raumenų patempimai – 20 proc. karantino metu užfiksuotų sveikatos nelaimių. Pasak šios draudimo bendrovės Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, dažniau žmonės susižaloja atlikdami buities ar ūkio darbus, tačiau dalis nelaimingų atsitikimų įvyksta sportuojant.

Pasak draudikės, karantino savaičių statistika patvirtina, kad būdami namuose žmonės ieško sportavimo būdų ir patalpose, ir gamtoje. „Žmonės susižeidžia darydami mankštą, dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai atliekant pratimus. Neišvengiama kritimų, kurie baigiasi gerokai rimtesnėmis traumomis – prakirtimais bei lūžiais, tačiau tai – pavieniai atvejai. Žiemą atsiranda papildoma rizika – paslydimas, todėl sportuojantiems žmonėms reiktų ją atsakingai įvertinti”, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Jos teigimu, kad sportas gamtoje būtų saugus ir nekiltų grėsmės sveikatai, būtina pasirinkti tinkamą sportavimo techniką. „Šiuo klausimu reikėtų pasikonsultuoti su treneriu. Jei po treniruotės juntami peršalimo simptomai, galvos ar pilvo skausmai, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Dėl raumenų skausmo nereikėtų nerimauti – jį galima malšinti namuose, tiesiog leidžiant sau dieną pailsėti“, – pabrėžia V. Katilienė.

Ji pabrėžia, kad itin atsargūs žmonės turėtų būti leisdamiesi nuo kalnų rogutėmis. „Žmonės nesisaugo ir nesaugo kitų, todėl įvyksta susidūrimai, kurie baigiasi traumomis – rankų ir kojų lūžiais, galvos sumušimais bei dantų skilimais. Leidžiantis rogutėmis nuo stataus ir aukšto kalniuko išsivysto nemažas greitis, todėl susidūrimai gali baigtis rimtomis ir sunkiomis nugaros bei galvos. Kad žiemos pramogos ant kalniuko nesibaigtų liūdnai, patariama prieš leidžiantis įsitikinti, kad prieš tai nusileidęs žmogus jau baigė nusileidimą ir pasitraukė nuo čiuožiamosios dalies. Nusileidus nuo kalniuko, reiktų kuo skubiau pasitraukti ir kilti į kalniuką laikantis saugaus atstumo nuo čiuožiamosios dalies“, – pataria draudikė.

Pasak V. Katilienės, šiemet itin padaugėjo žmonių, kurie leisdami laiką karantino sąlygomis nori aktyvesnio laiko ir mėgina slidinėti. „Tiems, kurie aktyviai nesportuoja, o dirba sėdimą darbą, reikėtų vengti intensyvaus vienkartinio krūvio. Reikėtų atsakingai įvertinti fizines galimybės, o norintiems sportuoti, pradėti nuo tinkamo fizinio krūvio“, – sako draudimo bendrovės atstovė.

Žiemą dehidratuoti lengviau

Pasak šeimos gydytojo Juliaus Dabkaus, sportuojantys žiemą šaltu oru turėtų žinoti kelias svarbias taisykles. „Gali atrodyti, kad mankštinantis ar bėgiojant žiemiškame ore kūnas praranda mažiau drėgmės nei vasarą, taip pat – nejaučiamas troškulys. Tačiau tai netiesa – daugiausia skysčių prarandame būtent šaltyje, nes daug laiko praleidžiame patalpose, kuriose oras labai sausas. Esant fizinei apkrovai, ypač žiemiškoje temperatūroje, galima pajusti pirmuosius dehidratacijos požymius – silpnumą ir svaigulį, todėl į treniruotę būtina pasiimti vandens“, – sako šeimos gydytojas.

Jo teigimu, šaltame ore rečiau jaučiame troškulį, tačiau kūnui skysčiai būtini ne tik numalšinti troškulį ir pernešti maisto medžiagas, bet ir užtikrinti efektyvią termoreguliaciją. Pavyzdžiui, bėgant reikėtų išgerti 2–3 gurkšnius vandens per vieną kilometrą. O jei planuojama ilgesnė treniruotė, prieš 2–3 valandas patariama suvalgyti nedidelį angliavandenių turintį užkandį, nes jie padeda palaikyti energiją.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikata be vaistų
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Peršalimas – po žiemos nusilpusio imuniteto padarinys: kaip stiprinti organizmą pavasarį
Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų