Neurologai sunerimę: „Lietuvoje insultu sergama per daug“

Kasmet spalio 29-tąją dieną visame pasaulyje yra minima Pasaulinė insulto diena. Ja siekiama atkreipti dėmesį į šį ūminį sutrikimą, kuris kasmet Lietuvoje paliečia daugiau nei 10 tūkst. žmonių. Todėl Lietuvos neurologai vieningai stengiasi informuoti visuomenę apie rizikos veiksnius, kuriuos suvaldant, galima užkirsti kelią insulto atsiradimui.

Reklama

Spalio mėnesį paminėtos dvi medicinai svarbios datos – Pasaulinė trombozės ir Pasaulinė insulto dienos. Ta proga, kasmetinę tradicinę konferenciją Trakuose surengė Lietuvos insulto asociacija. Anot jos prezidento prof. Daliaus Jatužio, Lietuvoje insultu sergama per daug – ši liga kasmet paliečia 8-9 tūkst. žmonių.

„Trombas yra krešulys, užkemšantis kraujagyslę, o ji gali būti bet kuri. Užkimšus širdies kraujagyslę, įvyksta miokardo infarktas, užkimšus smegenų kraujagyslę – išeminis insultas, kojos kraujagyslę – kojos gangrena. Atkimšti galima dviem būdais – arba trombą tirpinant vaistais, arba pašalinant jį chirurgiškai“, - pranešime žiniasklaidai pasakoja VUL Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas neurologas, Lietuvos neurologijos asociacijos ir insulto asociacijos prezidentas med. m. dr. prof. Dalius Jatužis.

Kartu su neurologais nerimauja ir kardiologai. Ne tik dėl insulto, bet ir dėl miokardo infarkto. Abi šios ligos glaudžiai susijusios su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje, kurį reguliuoti galima dieta, fiziniu aktyvumu ir, žinoma, statinų grupės vaistais. Jie ne tik efektyviai mažina cholesterolio kiekį, bet ir apsaugo kraujagysles nuo ankstyvos ateroslerozės ir trombų susidarymų.

„Tiek miokardo infarktas, tiek insultas – abi šios ligos yra labai tampriai susijusios su kraujagyslių senėjimu, su aterosklerozės procesu. Arterijose formuojasi aterosklerotinės plokštelės, kurioms įplyšus, formuojasi kraujagysles užkemšantis trombas. Tokiu būdu ir įvyksta šitie ūminiai įvykiai, skirtumas tik kuri arterija: širdies ar smegenų, infarktas arba insultas“, - tvirtina VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro gydytoja kardiologė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė prof. Jelena Čelutkienė.

Vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių aterosklerozės išsivystymą, yra padidėjusi blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje. Tai mažojo tankio cholesterolį, kuris formuoja aterosklerozines plokšteles. Sveikam žmogui jis turėtų neviršyti 3,0 mmol/l, o sveika mityba ir judrus laisvalaikis gali būti puiki prevencinė priemonė tinkamam cholesterolio kiekiui palaikyti. Tačiau gydytojai pabrėžia, jog jeigu cholesterolio kiekis kraujyje yra padidėjęs, jį sumažinti galima tik vaistais.

„Žinodami, jog cholesterolio kiekis yra padidėjęs, turime imtis priemonių jam reguliuoti. O tam priemonių yra visokių: dieta, fizinis aktyvumas ir, žinoma, vaistai – medikamentai, kurie tiek mažina cholesterolio kiekį, tiek apsaugo kraujagysles nuo ankstyvos aterosklerozės ir trombų susidarymo. Kalbant apie kraujagyslių pažeidimus dėl cholesterolio, be statinų neišsiversime. Tai yra pagrindinis vaistas, mažinantis cholesterolio kiekį“, - sako med. m. dr. prof. Dalius Jatužis.

Pasak profesoriaus, trombozė yra tas reiškinys, kurios būtų galima išvengti, žinant rizikos faktorius ir juost tinkamai tvarkant. Cholesterolio padidėjimas yra vienas iš svarbiausių rizikos veiksnių, tačiau, deja, net 90 proc. pacientų arba nevartoja medikamentų, arba vartoja juos netvarkingai. Todėl net ir žinodami apie riziką, jie vis tiek išlieka didelės rizikos zonoje.

„Galima visgi pasidžiaugti, jog remiantis Lietuvos higienos instituto ir Lietuvos kardiologų draugijos statistika, kartu su didėjančiu statinų vartojimu mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų Lietuvoje pagaliau mažėja. Tačiau, kai tik tai nutraukiamas statinų vartojimas, cholesterolio kiekis grįžtą į tą pradinį, per didelį lygį, todėl statinus reikia vartoti nuolat, jog palaikytumėt tinkamą cholesterolio kiekį kraujyje“, - teigia prof. Jelena Čelutkienė.