Dėl ŽIV pasitikrinti galima savikontrolės testais
Dėl ŽIV pasitikrinti galima greitaisiais savikontrolės testais. Greitieji savikontrolės testai populiarėja ir yra ypač aktualūs COVID - 19 pandemijos kontekste. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pastebėjo, kad karantino metu trečdaliu padaugėjo asmenų konsultacijų dėl greitųjų ŽIV testų rezultatų interpretacijos po savarankiškai iš vaistinių ar e-parduotuvėse įsigytų ŽIV testų.
Siekiant mažinti nediagnozuotų ar pavėluotai nustatomų ŽIV infekcijos atvejų rodiklius, „pasitikrink pats“ paslaugos šalyse rekomenduojamos tarptautinių organizacijų. Savikontrolės testus įsigyti galima vaistinėse ir e-parduotuvėse.
Greitieji ŽIV testais yra patikimi. Gavus teigiamą rezultatą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją dėl tolesnės ŽIV ligos diagnozės patvirtinimo (ar atmetimo).
Pasitikrinti dėl ŽIV rekomenduojama:
jei kosulys tęsiasi ilgiau kaip mėnesį;
dažnai (daugiau kaip 2 k./per metus) sergate bronchitais, plaučių, gerklės, ausų ir kitais uždegimais;
jei karščiuojate ilgiau kaip mėnesį;
jei viduriuojate ilgiau kaip mėnesį;
be priežasties netekote daug svorio (daugiau kaip 10 proc.);
jei nuolat jaučiate nuovargį ir silpnumą;
naktimis gausiai prakaituojate;
padidėjus kaklo, pažastų ar kirkšnies limfmazgiams;
jei sergate lytinių organų, burnos, stemplės ar gerklės kandidoze;
jei turite burnos ir/ar genitalijų opų, neišnykstančias ilgiau kaip 1 mėn.;
susirgus tuberkulioze;
turintiems daug lytinių partnerių (daugiau kaip vieną per metus);
vartojant narkotines medžiagas, ypač švirkščiamuoju būdu.
Šį penktadienį prasideda Europos ŽIV ir hepatitų testavimo savaitė, kuri truks iki kito penktadienio (gegužės 21 dienos). Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono pranešime, skirtame testavimo savaitei, pažymima, kad pagrindinis testavimo savaitės tikslas yra paskatinti, kad daugiau žmonių pasitikrintų dėl ŽIV ir hepatitų bei sumažinti pavėluotos diagnozės atvejus. ULAC duomenimis, Lietuvoje ŽIV infekcija vėlyvos – AIDS – stadijos pastaraisiais metais vidutiniškai diagnozuojama dešimčiai procentų naujų atvejų.
Pasak ULAC gydytojos I. Čaplinskienės, ŽIV infekcija ir virusiniai hepatitai (B ir C) metus ar net dešimtmečius turi besimptomę ligos eigą, todėl žmonės nejaučia jokių simptomų ir nežino, kad yra užsikrėtę. Netaikant gydymo, ilgainiui minėtos ligos progresuoja iki sunkių, kartais net gyvybei pavojingų, komplikacijų. Negana to, tokie žmonės rizikuoja užkrėsti kitus patys to net nežinodami. Ankstyva diagnostika ir savalaikis gydymas duoda didelę naudą ne tik sergančiąjam, bet ir visuomenei – sustabdomas tolesnis ligų progresavimas bei pristabdomas jų plitimas.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, ES/EEE šalyse mažėja žmonių, kurie nežino, kad yra užsikrėtę ŽIV infekcija, tačiau vėlyvoji diagnozė išlieka aktuali – kas antram žmogui ŽIV infekcija nustatoma pavėluotai. Apie hepatito B diagnozę nežino keturi iš penkių, o hepatito C – trys iš keturių gyventojų ES/EEE šalyse.
Dėl hepatitų taip pat galima pasitikrinti greitaisiais savikontrolės testais, kuriuos galima įsigyti vaistinėse ir e-parduotuvėse. Gavus teigiamą rezultatą, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, kuris, esant reikalui, atliks papildomus tyrimus, ar išrašys siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją nemokamai konsultacijai.
ULAC duomenimis, pernai ŽIV infekcija diagnozuota 139 asmenims, iš kurių dauguma (85 asmenys) ŽIV užsikrėtė lytinių santykių metu.
Susiję straipsniai
