Jei vos peršalęs pulsi gerti stiprius antibiotikus, gali patekti tarp tų 25 tūkstančių Europos gyventojų, kurie kasmet miršta nuo antibiotikams atsparių bakterijų sukeliamų ligų. Galbūt šis teiginys ir per daug drastiškas, bet šiuos vaistus reikia vartoti griežtai tik pagal gydytojo nurodymus. Deja, kartais gali net ir tai nepadėti, jei medikai piktnaudžiauja plataus spektro antibiotikų skyrimu.
Miršta nuo atsparumo vaistams
Europos Sąjungoje (ES), Islandijoje ir Norvegijoje antibiotikams atspariomis bakterijomis per metus užsikrečia apie 400 tūkst. žmonių, o 25 tūkst. miršta nuo jų sukeliamų ligų.
Lietuvos Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių valstybės registras neturi statistikos, kiek Lietuvos gyventojų miršta nuo antibiotikams atsparių bakterijų sukeliamų ligų. Tai portalui patvirtino laikinai einanti registro vadovė Vilė Cicėnienė. „Nėra buvę, kad prie mirties priežasties būtų įrašyta diagnozė – atsparumas antibiotikams, - aiškino pašnekovė. - Dažniausia mirties priežastis – tuberkuliozė. Tačiau mirties liudijimuose yra įrašoma ne viena mirties priežastis, o kelios, jei tokių yra. Tad per metus pasitaiko iki 10 atvejų, kad dar būna prierašas apie atsparumą vaistams“.
Besaikis vartojimas - grėsmingas
Veiksmingai kovoti su šiomis ligomis trukdo didėjantis atsparumas antibiotikams, kylantis dėl besaikio jų vartojimo medicinoje ir veterinarijoje. Tuo tarpu dauguma ES valstybių neturi įstatymų, kurie įpareigotų ir skatintų racionaliai vartoti vaistus, - skelbia Europos parlamento (EP) spaudos tarnyba. Todėl praėjusį antradienį Europos parlamentas priėmė rezoliuciją, kurioje pažymima, kad antibiotikai turi būti parduodami tik pagal receptą.
EP spaudos tarnyba atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, jog antibiotikų skyrimas mažesnėmis nei terapinės dozėmis Europos Sąjungoje yra draudžiamas, šiuo metu ES šalyse galioja labai skirtinga antibiotikų vartojimo ir platinimo tvarka, o kai kuriose vis dar galima jų gauti be recepto. Deja, Lietuva patenka tarp šių šalių. Kaip „Vakarų Lietuvos medicinai“ tvirtino Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė ir Pacientų saugos skyriaus vyr. specialistė Akvilė Sinkevičiūtė, Lietuvoje daugelio bakterijų atsparumas antibiotikams didėja kasmet. O, pavyzdžiui, bakterijos K. pneumoniae, kuri sukelia infekcijas sunkiems ligoninių pacientams, atsparumas yra vienas didžiausių Europoje ir 2011 m. siekė net 61 proc. R. Valintėlienės teigimu, sparčiai auga ir pneumonijas bei kitas kvėpavimo takų infekcijas sukeliančių bakterijų pneumokokų atsparumas. Visuomenės sveikatos centro atlikti tyrimai parodė, kad būtent viršutinių kvėpavimo takų infekcijoms gydyti Klaipėdos krašto gydytojai dažniausiai ir skiria antibiotikus. Nors tai virusinės, o ne bakterinės infekcijos, todėl joms gydyti antibiotikai netinka.
Siūlo perspėjimą informaciniame lapelyje
EP kviečia vykdyti įvairias veiksmingas visuomenės informavimo apie tinkamą antibiotikų vartojimą kampanijas. Vienas iš siūlymų - informaciniame vaisto lapelyje pateikti tokį įspėjimą: „Vartokite šį antibiotiką tik tuo atveju, jei jam receptą išrašė gydytojas, ir tik taip, kaip nurodė gydytojas. Dėl netinkamo antibiotikų vartojimo gali išsivystyti jums ir kitiems žmonėms žalingas atsparumas.“
Šiai idėjai labai pritaria ir Higienos instituto specialistės: „Tai labai svarbus raginimas, labai tikiuosi, kad Lietuvoje bus pritarta šioms nuostatoms. Mūsų šalyje atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai linkę antibiotikais gydytis patys. Savigydos antibiotikais paplitimas Lietuvoje – vienas aukščiausių Europoje. 2003 m. Europoje atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvoje savigyda antibiotikais siekė net 23 proc. Tai buvo pats aukščiausias rodiklis iš visų tyrime dalyvavusių šalių. Po įstojimo į Europos Sąjungą buvo sugriežtinta antibiotikų išrašymo tvarka, tačiau pagal 2009 m. Higienos instituto pakartoto savigydos tyrimo Lietuvoje rezultatus– mūsų šalies gyventojai vis dar labai linkę antibiotikais gydytis patys, be gydytojo paskyrimo (savigydos paplitimas – 7,8 proc., o, pvz., Švedijoje ir kitose Skandinavijos šalyse savigyda nesiekia vieno proc.)“.
Lyginant su kitomis ES šalimis Lietuvos gyventojai taip pat turi nepakankamai žinių apie antimikrobinio atsparumo problemą. Eurobarometro tyrimo duomenimis, 2010 m. tik 20 proc. respondentų Lietuvoje žinojo, kad antibiotikai neveikia virusų. Švedijoje šis skaičius siekė 70 proc. Europos vidurkis - 40 proc. Pasak R. Valintėlienės ir A. Sinkevičiūtės, šiemet Klaipėdoje atlikto savigydos ir žinių apie antibiotikus tyrimo metu paaiškėjo, kad tik trečdalis respondentų turi pakankamai žinių apie atsparumo antibiotikams problemą.
Atsiliekame nuo skandinavų
Portalo pašnekovės aiškino, kad atsparumo antibiotikams didėjimą skatina neracionalus antibiotikų vartojimas ir plataus spektro antibiotikų skyrimas. Praėjusių metų Klaipėdos teritorinės ligonių kasos duomenų analizė parodė, kad tarp atskirų uostamiesčio pirminių sveikatos priežiūros įstaigų antibiotikų išrašymas vaikams skyrėsi 69 kartus, o plataus spektro antibiotikai sudarė net 95, 6 proc. visų išrašomų. „Švedijoje, Danijoje ne tik vaikams, bet ir suaugusiems ambulatoriniame sektoriuje paprastas penicilinas sudaro daugiau nei 50 proc. skiriamo penicilino. O mokytis iš tokių šalių reikėtų, nes atsparumo problema tose šalyse yra valdoma“, - akcentavo R. Valintėlienė ir A. Sinkevičiūtė.
Specialistės aiškino, kad daugiausiai informacijos apie antibiotikams atsparias bakterijas galime sužinoti iš Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo, kuriam visos Europos šalys, taip pat ir Lietuva, teikia duomenis apie iš kraujo išskirtų bakterijų atsparumą.
Mirties atvejai nefiksuojami
Ar yra skaičiuojama, kiek žmonių Lietuvoje miršta nuo atsparių antibiotikams bakterijų sukeliamų ligų? Pasak pašnekovių, tokios statistikos nėra nei Lietuvoje, nei kitose šalyse. Anot jos, tai dažniausiai sužinoma iš fragmentinių klinikinių tyrimų. „Tačiau Lietuvos ligoninėse vykdomos hospitalinių infekcijų epidemiologinės priežiūros duomenys rodo, kad infekcijas ligoninėse sukelia atsparios bakterijos, ypač daug tokių infekcijų yra reanimacijos ir intensyviosios terapijos, chirurgijos skyriuose“, - sakė pašnekovės.
Specialistės įsitikinusios, kad Lietuvoje antibiotikų suvartojimo kontrolė nėra pakankama: „Vykdydamas ImPrim projektą Higienos institutas Klaipėdos regione apklausė 300 gyventojų. Trečdalis respondentų, kurie antibiotikais gydėsi be gydytojo paskyrimo, antibiotikų įsigijo vaistinėje be recepto. Todėl receptų apskaitos sugriežtinimas neabejotinai prisidėtų prie teisingo antibiotikų vartojimo. Tačiau tai iki galo neišspręstų problemos, nes iš to paties tyrimo duomenų matyti, kad vis daugiau gyventojų įsigyja antibiotikų internete (apie 30 proc.), taip pat iš kitų šaltinių (iš giminių, draugų, turguje), todėl būtina ne tik griežtinti tvarką, bet ir šviesti visuomenę antimikrobinio atsparumo tema, suteikti pakankamai žinių, kad gyventojai suvoktų savo atsakomybę sprendžiant šią problemą ir keistų savo elgseną. Svarbu, kad kiekvienas suprastų, kad netinkamai vartodami antibiotikus darome žalą ne tik sau, bet ir aplinkiniams – sudarydami sąlygas atsirasti ir plisti atsparioms bakterijoms“.
Blogiausia, kas gali nutikti - mirtis
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) vyriausioji specialistė Ramunė Visockytė antrina Higienos instituto specialistėms, pritardama EP siūlymui dėl perspėjimo antibiotikų informaciniame lapelyje: „Tai labai gera mintis, nes kai žmonės valgo vaistus kaip saldainius, sulaukiame skaudžių pasekmių. Nuo saldainių tunkama, o antibiotikai sukelia pašalinį poveikį: mieguistumą, niežulį, alergiją ir pan. Blogiausia, kas gali nutikti – mirtis“.
Tiesa, specialistės teigimu, Lietuvoje nėra užregistruota dėl netinkamo antibiotikų vartojimo ištikusių mirčių, tačiau farmakologinis budrumas yra. „Dabar mūsų tarnybai apie pašalinį vaistų poveikį gali pranešti ne tik juos skyrę gydytojai, bet ir patys pacientai“, - sakė R. Visockytė. Tiesa, tokių pranešimų tarnyba benaž nesulaukia. „Buvo vienai mano giminaitei toks atvejis: gydytoja išrašė vaistų nuo širdies, bet nepažiūrėjo, kad ji serga astma. Pradėjusi gerti vaistus ji atsidūrė reanimacijoje. Grįžo namo, pamanė: „Vaistai brangūs, gaila išmesti. Gal dabar nieko blogo nebenutiks?“. Vėl pradėjo juos gerti ir antrą kartą atsidūrė reanimacijoje. Tad jai paaiškinau, kad kreiptųsi į VVKT“.
Kontroliuojami pinigai – ne vartojimas
R. Visockytė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje parduodamų vaistų informaciniuose lapeliuose yra perspėjimai apie galimus šalutinius poveikius. Anot jos, galbūt norėdamos ir apsidrausti, farmacijos kompanijos stengiasi tų galimų neigiamų reakcijų prirašyti kuo daugiau. Tačiau perspėjimo apie atsparumą antibiotikams nėra. Galbūt EP siūlomą prierašą derėtų netgi išryškinti, tarkim, raudona spalva? „Manau, kad būtų gerai“, - pritarė specialistė.
VVKT atstovė atkreipė dėmesį, kad esamos antibiotikų pardavimo kontrolės nepakanka, nes griežta vaistinių atskaitomybė vykdoma tik kompensuojamiems bei psichotropiniams ar narkotiniams vaistams. „O jei vaistas nekompensuojamas, vaistininkas tik pasižiūri į receptą ir jį grąžina pirkėjui, - į vaistų pardavimo kontrolės trūkumus kreipė dėmesį R. Visockytė. – Tačiau VVKT inspektoriai atlieka planinius ar neplaninius patikrinimus, apsimesdami pirkėjais ir bandydami įsigyti antibiotikų be receptų. Mūsų įstatyminė bazė yra sudėtinga, neįmanoma visko sukontroliuoti. Be to, lietuviai – labai išradingi, sugeba be recepto įsigyti net psichotropinių vaistų“.
Kas gresia vaistininkui, neteisėtai pardavusiam receptinius vaistus? „Gali tekti kursus iš naujo lankyti, gal skiriama bauda. Gal jis pasakys, kad vaistinių tinklai jį verčia parduoti kuo daugiau vaistų? Gali ir darbą dėl to prarasti“, - aiškino specialistė.
Ligita Sinušienė