Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Kraujo donorams padidėjo valstybinė pensija

Šaltinis: vlmedicina | 2022-08-09 10:18:58

Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena, kad neatlygintinai kraujo davę donorai nuo birželio 1 d. jau gali pretenduoti į didesnes valstybines pensijas ir skatina gyventojus dėl jų kreiptis anksčiau, nelaukiant, kol sueis pensinis amžius, jei kraujo jau paaukota 40 kartų arba 200 kartų - plazmos. Ši valstybinė pensija nuo pirmojo vasaros mėnesio padidėjo dešimtadaliu - iki 130,58 Eur. Fiksuojama nemažai atvejų, kai tokias pensijas gauti galintys donorai tiesiog pamiršta dėl jų kreiptis ir jos nėra skiriamos, tad NKC ragina nedelsti.

Kraujas ir lipdukai su kraujo grupe
Kraujo donorystė / VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Iki birželio šios pensijos dydis siekė 118,7 Eur, o pakeitus pensijų bazės indeksavimo koeficientą, nuo birželio 1 d. ji pakilo iki 130,58 Eur.

Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, reguliariai neatlygintinai kraujo aukojantys žmonės gali pretenduoti į Garbės donoro vardą ir antrojo laipsnio valstybinę pensiją. Sulaukus pensinio amžiaus ši pensija taps dar viena, t. y. papildoma - vietoje vienos žmogus galės gauti dvejas pensijas.

NKC direktorius Daumantas Gutauskas tikisi, kas ši valstybės padėka simboliškai paskatins kraujo donorus, kurie nepailsdami aukoja kraują ir prisideda gelbėdami kitų gyvybes. Be to, nemažai donorų pamiršta labai svarbų dalyką – kreiptis dėl šios valstybinės pensijos.

„Būtent todėl labai noriu priminti ir paraginti, kad 40 kartų kraujo arba 200 kartų plazmos paaukoję donorai, nesvarbu kiek jiems yra metų, jau dabar gali kreiptis dėl valstybinės pensijos skyrimo – pateikti reikiamus dokumentus NKC, susitvarkyti formalumus tam, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus nebereikėtų to daryti. Be to, kartais žmonės išvis pamiršta kreiptis ir dėl to valstybinės pensijos negauna. Tad geriau nedelsti ir susitvarkyti formalumus dabar, pavyzdžiui, būnant 40-ies metų, kai kraujo donoras jau gali pretenduoti į tokią pensiją, o sulaukus senatvės tiesiog pradėti gauti šią valstybės padėką už pasiaukojimą kraujo donorystei“, - primena D. Gutauskas.

NKC vadovas primena, kad vieno žmogaus donacija gali išgelbėti net trijų pacientų gyvybes, todėl aukojantieji kraują prisideda prie gyvybių gelbėjimo ir padeda papildyti rezervą, kas yra ypač svarbu.

Šiuo metu Lietuvoje yra 58 garbės donorai, gaunantys šią pensiją. Garbės donoro vardas suteikiamas žmogui, ne mažiau kaip 40 kartų neatlygintinai davusiam kraujo ar 200 kartų – plazmos. Kartu įteikiamas tai patvirtinantis ženklas ir pažymėjimas. Garbės donoras įgyja teisę į antrojo laipsnio valstybinę pensiją, kuri mokama sulaukus senatvės pensijos amžiaus.

NKC duomenimis, nuo 2022 m. sausio iki liepos pabaigos atlikta daugiau nei 38 tūkst. donacijų, surinkta 17,1 tūkst. litrų kraujo. 2021 m. NKC įvyko daugiau nei 64 tūkst. donacijų, surinkta beveik 29 tūkst. litrų kraujo.

Primenama, kad kraujo duoti gali tik visiškai sveikas žmogus. Prieš atvykstant duoti kraujo patariama lengvai pavalgyti, išgerti daugiau skysčių, būti pailsėjus, išsimiegojus. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Aukoti galima nuo 18 iki 65 metų: vyrai per metus gali duoti kraujo šešis kartus, moterys – keturis. Tiesa, gali būti taikomi tam tikri apribojimai dėl sveikatos būklės ar neseniai įvykusios operacijos.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveikatos apsauga
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų