Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Norite iš maisto gauti džiaugsmo – subalansuokite mitybą

Šaltinis: vlmedicina | 2021-09-27 10:46:23

Atvėsus orams, norime sušilti tiek iš išorės, tiek iš vidaus, ir nė nesuprasdami pradedame valgyti, valgyti ir dar kartą valgyti. Deja, pasirinkus tik greitai pasisavinamų angliavandenių prisotintus užkandžius, pasitenkinimas ir džiaugsmas išnyksta taip pat greit kaip ir atsiradęs. Maistas daro įtaką ne tik mūsų fizinei, bet ir psichologinei savijautai.

Įvairus maistas
Maistas / Asociatyvioji nuotr.

„Organizmui visus metus yra būtinas visavertis, vitaminų ir kitų naudingų medžiagų gausus maistas. Į valgiaraštį svarbu įtraukti kuo įvairiausių produktų: nuo daržovių, vaisių ir kiti mėsos ir pieno. Subalansuota mityba yra ypatingas raktas į gerą savijautą, todėl savo pirkėjams užtikriname platų aukščiausios kokybės daržovių, vaisių, šviežių uogų, ekologiškų produktų pasirinkimą ištisus metus. Žinoma, rudenį daugiausia dėmesio kreipiame į sezonines derliaus gėrybes ir siūlome jas pirkėjams vos tik jos sunoksta“, – pranešime žiniasklaidai sako Vilma Juodkazienė, prekybos tinklo „Iki“ maisto ekspertė.

Šiai nuomonei pritaria ir gydytoja dietologė Dalia Vaitkevičiūtė. „Kiekvienas iš mūsų turi suprasti, kad mūsų kūnas yra tarsi namai, kuriuose vyksta gyvenimas. Tik sveikuose namuose yra gera gyventi. Maistas, kurį pasirenkame, teikia džiaugsmą ir pasitenkinimo jausmą. Todėl svarbu nepiktnaudžiauti mažai naudos turinčiais užkandžiais, ypač kai organizmui reikia dar daugiau įvairių medžiagų imunitetui palaikyti ir stiprinti šaltuoju sezonu“, – sako D. Vaitkevičiūtė ir dalinasi savo įžvalgomis apie mitybą rudens sezonu.

Gydytojos dietologės patarimai, kaip atrasti džiaugsmą maiste:

Viduržemio jūros mitybos šalininkai – jaučiasi laimingesni, turi daugiau energijos. Gerai psichologinei būsenai palaikyti žmogaus organizmui reikalingos tokios maistinės medžiagos kaip omega–3 riebalų, EPA ir DHA rūgštys. Šių medžiagų galima rasti žuvyse, ypač lašišoje, silkėje, jūros gėrybėse, kai kuriuose augalinės kilmės aliejuose.

Vitaminas B ir vitaminas D. Gerai nuotaikai svarbu B grupės vitaminai, esantys avižose, pupelėse, žirniuose, jautienoje, špinatuose, kiaušiniuose, žaliosiose lapinėse daržovėse, citrusiniuose vaisiuose. Nedera pamiršti ir laimės vitamino – vitaminas D lemia geresnę nuotaiką, kognityvinę sveikatą, padeda išvengti depresijos. Vitamino D gausite valgydami riebios žuvies, kiaušinių trynių.

Piktnaudžiaujant paprastaisiais angliavandeniais – nuotaika tik prastės. Paprastieji angliavandeniai, kurių daugiausia yra greitajame maiste, makaronuose, saldžiuose gėrimuose, desertuose, cukruje, turi vadinamąjį aukštą glikeminį rodiklį. Tai reiškia, kad suvartoję daug paprastųjų angliavandenių turinčio maisto, labai greitai pasisotiname, gauname energijos ir atitinkamai jaučiamės geriau. Tačiau tai trunka labai trumpą laiką ir netrukus vėl norisi ką nors suvalgyti. Tad piktnaudžiaujant paprastaisiais angliavandeniais nuotaika tik prastėja, gresia nutukimas, įvairios ligos. Tuo tarpu kompleksiniai angliavandeniai – lėčiau įsisavinami, ilgesniam laikui suteikia sotumo jausmą bei energiją. Pavyzdžiui rinkitės: grūdus, kruopas – avižas, soras, grikius, bolivines balandas, ruduosius ryžius, pilno grūdo produktus, nesaldžius vaisius, daržoves.

Nėra vienos taisyklės, kada ir ką valgyti. D. Vaitkevičiūtė pastebi, kad yra nuomonių, jog angliavandenių reikėtų vengti vakare ir juos keisti baltyminiu maistu. Jos nuomone vertėtų visada atsižvelgti į individualų atvejį, vietoj aklo vadovavimosi bendromis taisyklėmis. Pasitaiko, kad kai kurių žmonių organizmai sunkiau virškina baltymus, todėl jiems kaip tik reikėtų vengti baltyminio maisto prieš miegą. Jeigu žmogus sportuoja, po jo kai kada kaip tik rekomenduojama suvartoti angliavandenių gausaus maisto, kad organizmas atsigautų. Žinoma, jei turite antsvorio, sergate cukriniu diabetu, greitųjų angliavandenių reikėtų vengti. Gydytojos dietologės teigimu, nėra bendros taisyklės, kada ir ką valgyti, tinkamos visiems žmonėms. Svarbu subalansuota mityba, fizinės veiklos ir poilsio režimas tiek rudenį, tiek bet kuriuo sezonu.

Nesakykite saldumynams „ne“ – saikas svarbiausia. Normalu, kad kartais mums norisi pasilepinti kuo nors, kas nebūtinai sveika, bet dieviškai skanu. Tiesiog svarbu, kad tai netaptų kasdienybe arba reiktų stengtis rinktis sveikesnes alternatyvas – vaisius, džiovintas datules, bananus. Gydytoja dietologė išduoda, kad pastaruosiuose gausu natūralaus cukraus, todėl jie veikia mūsų organizmą panašiai kaip šokoladas – suvalgius nuotaika iškart pagerėja ir atsiranda daugiau energijos.

Fizinis aktyvumas. Nors mityba yra viena iš sudedamųjų mūsų geros savijautos šaltinių – fizinis aktyvumas bei miego ir poilsio režimas taip pat prisideda prie to, kaip mes jaučiamės. Tad rudenį svarbu ne tik tinkamai maitintis, bet ir neapleisti mėgstamų fizinių veiklų bei kokybiškai pailsėti.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Sveika mityba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Peršalimas – po žiemos nusilpusio imuniteto padarinys: kaip stiprinti organizmą pavasarį
Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų