Netolygus sveikatos sistemos išteklių paskirstymas lemia aukštą mirštamumo lygį

Šiandien Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, svarstant anesteziologų-reanimatologų darbų problematiką COVID-19 pandemijos sąlygomis, pristatyti duomenys, išryškinantys aukštą intensyvios terapijos skyriuje reanimuojamų pacientų mirštamumo lygį Lietuvoje, lyginant su statistika Jungtinėje Karalystėje (JK).

Reklama

Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad posėdyje dalyvavęs Kembridžo universitetinės ligoninės skausmo tarnybų vadovas, gydytojas konsultantas anesteziologas Rokas Tamošauskas akcentavo, kad pirmojoje pandemijos bangoje JK reanimacijoje gydomų nuo COVID-19 pacientų mirštamumas buvo 47 proc.

JK dirbantis gydytojas pabrėžė, kad įdomu yra tai, jog šie pacientai reanimacijoje praleido daug laiko – buvo gydomi 10 dienų (tie, kurie išgyveno, buvo gydyti 23 dienas – mediana). Taip pat pristatė ir JK antros pandemijos bangos duomenis, kurie dar nėra galutiniai, tačiau šiuo metu matoma mediana yra 13 dienų (žmonių, kurie išgyveno ir buvo išrašyti), o tie, kurie neišgyveno – gydyti buvo 12 dienų. Taigi, JK tiek pirmos, tiek antros bangos metu reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje bendras išgyvenamumas nuo COVID-19 yra maždaug 60 proc.

R. Tamošauskas aptarė ir Lietuvos rodiklius (iš informacinės sistemos „Sveidra“). Duomenys rodo, kad pirmosios koronaviruso bangos metu ligonių, kurie buvo gydyti reanimacijos skyriuose ir kuriems taikyta invazinė ventiliacija, mirštamumas buvo didesnis negu JK – 65 proc. Pasak gydytojo, atkreipti dėmesį reikėtų į tai, kad didžioji dalis mirštančiųjų Lietuvoje mirė pirmąją gydymo reanimacijoje parą. Taip pat antrosios bangos duomenys kol kas rodo, jog reanimuojamų pacientų Lietuvoje mirštamumas yra 78 proc. bei tų, kurie mirė ir buvo ventiliuoti mažiau negu 24 val., yra apie 80 proc. Taigi, lyginant pirmosios bei antrosios bangos laikotarpius Lietuvoje, matomas padidėjęs ventiliuojamų pacientų mirštamumas.

Sveikatos reikalų komiteto posėdyje taip pat dalyvavęs Lietuvos anesteziologų-reanimatologų draugijos prezidentas doc. Tomas Jovaiša, pristatydamas su kolegomis parengtą intensyvios terapijos paslaugų COVID-19 pandemijos metu problemų bei galimų sprendimų planą, antrino R. Tamošauskui, kad Lietuvoje COVID-19 ligonių, kuriems taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, išgyvenamumas daugiau nei dvigubai mažesnis lyginant su kitų Europos šalių statistika. Bandydamas paaiškinti, kodėl ligoniai miršta per pirmąsias 24 valandas gydant intensyvios terapijos skyriuje, T. Jovaiša teigė, jog ligoniai, siunčiami gydyti į intensyvios terapijos skyrių, galbūt jau yra gyvenimo pabaigoje. Kaip problema taip pat išryškinta infrastruktūros ir žmogiškųjų resursų trūkumas – nėra tiek personalo, kad kokybiškai būtų gydomas toks kiekis ypač sudėtingų ligonių.

Klausimo iniciatorius – Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Linas Slušnys akcentuoja R. Tamošausko ir T. Jovaišos paminėtą problemą dėl netolygaus krūvio tarp regionų paskirstymo. Pasak jo, matomi reikšmingi skirtumai tarp Lietuvos ligoninių – vienoje gana mažo regiono ligoninės reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje buvo gydomi 15 pacientų, iš kurių 100 proc. neišgyveno, o kitoje panašaus dydžio ligoninėje per visą COVID-19 laikotarpį nebuvo gydytas nė vienas pacientas. Anot L. Slušnio, pandemija išryškino netolygų Lietuvos sveikatos sistemos išteklių paskirstymą, todėl bus priimti sprendimai minėtoms problemoms spręsti.