Nematomos pagalbos galia: kodėl spermos donorystė Lietuvoje šiuo metu itin svarbi

Ar žinojote, kad beveik pusę nevaisingumo atvejų nulemia vyro vaisingumo sutrikimai? Šis skaičius iškalbingas – vis daugiau šeimų susiduria su iššūkiais, kuriems spręsti reikia ne tik medicinos pagalbos. Vienas tokių būdų – spermos donorystė. 

Pasak „Northway“ lytinių ląstelių banko veiklos koordinatorės Kristinos Mateikienės, mūsų šalyje apie spermos donorystę vis dar žinoma per mažai. „Ši procedūra daugeliui atrodo neįprasta, neaiški, gal net nejaukiai skambanti, – sako ji. – Bet iš tiesų tai galimybė ne tik padėti kitiems, bet ir sužinoti savo sveikatos būklę, įsivertinti vaisingumą ir padaryti ką nors iš tiesų prasmingo.“

Kodėl donorų trūksta?

Pašnekovė sako, kad nepaisant didelio poreikio, Lietuvoje spermos donorų vis dar labai trūksta. Viena iš priežasčių – ši donorystė yra mūsų šalyje visiškai neatlygintina, nekompensuojamos nei kelionės, nei laiko sąnaudos. Kitaip nei daugelyje užsienio šalių, pavyzdžiui, Danijoje ar Jungtinėje Karalystėje, kur donorams mokama arba padengiamos jų patirtos išlaidos, Lietuvoje tokio mechanizmo nėra.

Nepaisant to, donorai mūsų šalyje taip pat gauna itin vertingą naudą – nemokamus išsamius sveikatos tyrimus. Potencialiam donorui atliekama spermograma, kraujo ir šlapimo tyrimai, tikrinama dėl lytiškai plintančių bei paveldimų ligų, detaliai aptariami tyrimų rezultatai. K. Mateikienė sako, kad tai dažnai ir būna vienintelis motyvas: „Jauni žmonės nesupranta, kad nevaisingumas dažnai neturi jokių simptomų. O čia – proga sužinoti, kokia tikroji jų vaisingumo būklė.“

Deja, didelė dalis norinčiųjų tapti donorais yra netinkami. Apie pusė paimtų spermų netinka dėl prastos kokybės – jose nėra judėjimo, nėra pakankamo spermatozoidų kiekio. Su tokia problema susiduria net dvidešimtmečiai. „Šie rezultatai kelia nerimą ir dar kartą patvirtina, kad vyrų vaisingumo klausimai šiandien yra rimtas iššūkis“, – pabrėžia specialistė.

Kaip viskas vyksta?

Norint tapti spermos donoru, pirmiausia svarbu atitikti kelis pagrindinius kriterijus: būti 18–35 metų amžiaus, nerūkyti, nevartoti narkotinių medžiagų, nepiktnaudžiauti alkoholiu, turėti ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą, tinkamą kūno masės indeksą ir būti ne žemesniu nei 178 cm ūgio.

Svarbus ir pasiruošimas – prieš procedūrą vyras turi bent 2–3 dienas susilaikyti nuo lytinių santykių. „Pasitaiko, kad vyrai ateina turėję santykius tą pačią dieną, o tada išgirsta, kad jų spermograma – labai prasta. Jie išsigąsta, sutrinka, bet realybė tokia, kad tokiu atveju spermatozoidai tiesiog nespėjo atsistatyti“, – aiškina Kristina Mateikienė. Kita vertus, ilgesnis nei savaitės susilaikymas taip pat nepageidautinas, nes tuomet irgi prastėja spermos kokybė. Prieš procedūrą taip pat rekomenduojama bent savaitę visiškai nevartoti alkoholio.

Donorystė – visiškai anonimiška

Pasak pašnekovės, spermos donorystė Lietuvoje – visiškai anonimiška. Tai reiškia, kad nei pora, kuri naudojasi donoro sperma, nei pats donoras negali sužinoti vienas apie kitą jokios asmeninės informacijos. Suteikiama tik bendra informacija: donoro ūgis, svoris, plaukų ir akių spalva, kraujo grupė, išsilavinimas, netgi pomėgiai. Susitikti ar gauti donoro nuotraukų taip pat negalima.

Donoro pasirinkimas – tarp pageidavimų ir genetikos netikėtumų

Mūsų šalyje, kaip ir visame pasaulyje, pora, planuojanti pasinaudoti spermos banko paslaugomis, donorą pagal išvaizdos ir kitus parametrus gali pasirinkti pati. Nes, pavyzdžiui, jei abu partneriai yra šviesiaplaukiai, žydraakiai, o medikas atsitiktinai parinktų rudaplaukį, tamsesnio gymio donorą ir jo genai dominuotų, gimusio vaiko išvaizda, tikėtina, būtų kitokia nei tėvų.

Nors, pasak pašnekovės, kai kurioms poroms tai – visai nesvarbu, nemažai jų domisi smulkiausiomis detalėmis. „Vis dėlto, svarbu suprasti, kad genetika – nenuspėjama. Nors galima pasirinkti donorą pagal tam tikrus bruožus, niekas iš anksto negali pasakyti, kaip susidėlios genetinė dėlionė“, – sako Kristina Mateikienė.

Ar tai išties prasminga?

Pasak pašnekovės, pagalbinis apvaisinimas naudojant donoro spermą – vienas sėkmingiausių nevaisingumo gydymo būdų. Remiantis moksliniais tyrimais, per pastaruosius kelis dešimtmečius vyrų spermos kokybė pasauliniu mastu suprastėjo net 40 proc. Mokslininkai perspėja – jei tendencija nesikeis, po kelių dešimtmečių natūralus moters apvaisinimas daugeliui vyrų taps sudėtingas. Todėl spermos donorystė tampa ne tik medicinine, bet ir socialine būtinybe.

Donorų dėka poros ne tik susilaukia vaikų – kartais tai gelbsti jų santykius, nes ilgas nevaisingumo laikotarpis dažnai tampa psichologiniu išbandymu abiem partneriams. Taigi, donorai tampa tarsi nematomais herojais.

Priimkite prasmingą sprendimą ir prisidėkite prie gyvybės stebuklo

Nors spermos donorystė – neatlygintina procedūra, ji atveria duris į kilnią misiją – sukurti gyvybę ir suteikti viltį tiems, kuriems jos labai reikia.

„Jeigu esate 18–35 metų amžiaus vyras ir atitinkate aukščiau nurodytus kriterijus, apsvarstykite šią galimybę. Jūsų sprendimas dalyvauti donorystės programoje gali tapti neįkainojama dovana ilgai jos laukusiai šeimai“, – baigdama pokalbį kviečia K. Mateikienė.