Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Artroskopijos pradininkas E. Eriksonas: „Vertėtų uždrausti moterų futbolą – apsaugotume jų sąnarius“

Ligita Sinušienė | 2013-10-01 00:01:12

Nėra kraujo, keli nedideli pjūviai, o nauda – didžiulė. Tokius artroskopijos privalumus įvardija Klaipėdos universitetinės ligoninės Sporto traumų sektoriaus vedėjas Markas Fiodorovas, praėjusią savaitę surengęs tarptautinius artroskopijos kursus. Į juos atvyko ir šio chirurginio metodo  pasaulyje pradininkas iš Švedijos  profesorius dr. Einaras Eriksonas.

Einaras Eriksonas
Artroskopijos pasaulyje pradininkas profesorius dr. Einaras Eriksonas per visą savo profesinę karjerą atliko apie 20 tūkst. tokių operacijų. Algirdo Kubaičio nuotr.

Sužavėjo operacijos preciziškumas

Jau ne vienus metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) artroskopijos kursus organizuojantis Sporto traumų sektoriaus vedėjas  gydytojas ortopedas traumatologas Markas Fiodorovas „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė artroskopija susidomėjęs dėl precizinių, mažų operacijų, kurių metu nereikia daryti didžiulio pjūvio: „Man niekada nepatiko dideli pjūviai, daug kraujo. O čia – keliais nedideliais pjūviais padarai labai daug. Mane mokė dr. Juozas Belickas, rezidentūrą atliekant Kauno klinikinėje ligoninėje“.

Dar iki šiol M. Fiodorovas puikiai atsimena ir pačią pirmąją savo operaciją 2002 m.: „Labai drebėjo rankos, labai jaudinausi, bet po jos jaučiausi kaip tikras vyras, atlikęs svarbų darbą, - šypsosi pašnekovas. – tai buvo paprastas menisko plyšimas“.

Dabar per metus KUL atliekama apie 1200-1300 artroskopinių operacijų.

Pirmoji treniruotė – tik prižiūrint profesionalui

Pašnekovo teigimu, KUL yra sudariusi sutartis su „praktiškai visais“ sporto klubais, įvairių sporto šakų komandomis, kad įvykus traumoms čia jiems būtų suteikta pagalba. O daugiausia traumų, kaip teigia Sporto traumų skyriaus vedėjas, patiria futbolininkai ir krepšininkai. Traumų pobūdis priklauso ne tik nuo sporto šakos, bet ir nuo metų laiko. Pavyzdžiui, šiuo metu vyrauja „sporto salės traumos“ (rankininkų – peties raiščio, krepšininkų, futbolininkų – kelio), žiemą labai dažnai susižaloja slidininkai.

Markas Fiodorovas
KUL Sporto traumų sektoriaus vedėją Marką Fiodorovą artroskopija sužavėjo minimalių pjūvių ir maksimalaus operacijos efektyvumo deriniu. Algirdo Kubaičio nuotr.

„Dabar populiaru slidinėti ir labai daug tokių slidininkų mėgėjų, ypač – pirmą kartą atsistojusių ant slidžių, patiria kelio raiščio plyšimus. Tokios traumos tęsiasi iki pat pavasario. O kelio raiščius slidininkai pažeidžia todėl, nes daugelis jų nesisamdo trenerio, vežasi savo slides, nelabai moka jas sureguliuoti, netinkamai sureguliuoja apkaustus, tad griūvant slidė nenusimauna nuo bato. Jei nori pradėti slidinėti ar užsiimti bet kokia kita sporto šaka, būtina treniruotes pradėti su profesionaliu treneriu, kuris ne tik pamokys paties slidinėjimo, bet ir sureguliuoti apkaustus“, - patarimų negailėjo ortopedas.

Kita traumų priežastis – nemokėjimas apšilti prieš intensyvią fizinę veiklą. „Pamokyti apšilimo negalėčiau – nesu kineziterapeutas, bet dar kartą pabrėžiu, kad prieš pradedant sportuoti, pirmiausia reikia kreiptis į trenerį, kuris ir pamokys. O neteisingai atliekant judesius, kyla ir uždegimai, įvyksta ir įvairūs plyšimai“, - sakė gydytojas.

Skyrius dažniausiai sulaukia traumas patyrusių vyrų, nes pastarieji, pasak pašnekovo, dažniau užsiiminėja kontaktiniu sportu (krepšiniu, futbolu)  nei moterys. „O krepšinis – traumuojantis sportas“, - sako gydytojas.

M. Fiodorovas irgi sportuoja – užsiiminėja buriavimu. Ortopedas sako, kad atsargumo jo išmokė būtent profesija: „Reikia įvertinti savo galimybes, situaciją. Kol nebuvau gydytojas, darydavau viską ir kiek pajėgiu, o dabar, kai jau puikiai žinau, kas gali nutikti, jei pervertinsiu savo jėgas, visuomet laikausi ribų“.

Artroskopijai pradžią davė aistra fotografuoti

Kursų pertraukėlės metu kelias minutes „Vakarų Lietuvos medicinai“ skyrė ir artroskopijos žvaigžde vadinamas šio chirurginio metodo vienas iš pradininkų pasaulyje  svečias iš Švedijos profesorius dr. Einaras Eriksonas.

Esate laikomas vienu iš artroskopijos chirurgijos pradininkų pasaulyje. Kaip kilo mintis pradėti tokias operacijas?

Jaunystėje labai domėjausi fotografija. Studijuodamas urologiją pro cistoskopą fotografuodavau šlapimo pūslės vidų. Nuo to ir kilo idėja pradėti operuoti kelio sąnarius.

Artroskopijos kursai
Tarptautiniai artroskopijos kursai uostamiesčio ligoninėje pritraukė ortopedus iš visos Lietuvos ir iš už jos ribų. Algirdo Kubaičio nuotr.

Kokia buvo pradžia? Ar sunku buvo skintis kelią naujam chirurgijos metodui 1971-aisiais?

Buvo sunku prasimušti pro senesnius profesorius, kurie sakė: „Ne, ne, ne! Tai neįmanoma“. Sunku buvo įtikinti ligoninės vadovybę, bet plyšo vyriausiojo gydytojo meniskas. Jis nenorėjo chirurginio pjūvio, tad  pirmasis mano pacientas, kuriam atlikau artroskopijos operaciją, buvo mano vadovas. Po to viskas ir prasidėjo. Vėliau pradėjau mokyti ir kolegas Europoje.

Kiek tokių operacijų esate atlikęs per visą savo profesinę karjerą?

Apie 15-20 tūkstančių.

Kuo skiriasi Lietuvos ir Švedijos artroskopijos lygis?

Lietuviai dirba taip pat. Skirtumas tik tas, kad švedai tai pradėjo anksčiau.

Kas lemia sąnarių traumas? Kaip galima jų išvengti?

Traumas sukelia aktyvus žmonių gyvenimas, sportas. Norint jų išvengti prieš intensyvias treniruotes reikia padaryti gerą apšilimą. Profesionalūs sportininkai tam skiria visą valandą ar net dvi. Merginos, moterys gali išvengti daugelio traumų, jei atsargiau sportuotų. Pavyzdžiui, moterys po šuolio nusileidžia ištiestomis kojomis, o, vyrai – atsitūpę. Labai daug kelio sąnario moterys patiria žaisdamos futbolą. Moterims apskritai reiktų uždrausti futbolą (juokiasi), bet jeigu yra geri treneriai, jie turi jas išmokyti.

Traumų sunku išvengti ir žaidžiant krepšinį: metan kamuolį į krepšį šokama aukštai, pasukami keliai ir dar ranka stumia kamuolį pirmyn. Tačiau kalbėdamas apie krepšinį negaliu nepastebėti – esate tokia mažas šalis, bet taip puikiai žaidžiate krepšinį.

Ortopedai
Ortopedijos specialistus domino modernūs gydymo būdai ir priemonės. Algirdo Kubaičio nuotr.

O pats tikriausiai irgi sportuojate? Juk esate vadovavęs Švedijos sporto medicinos asociacijai.

Esu užsiiminėjęs orientaciniu sportu – slidinėjimu, plaukimu.

Tikriausiai medikui daug lengviau išvengti traumų net intensyviai sportuojant?

Traumų neišvengia ir medikai, ypač ekstremaliame sporte. Man irgi yra tekę patirti traumų.

Į Lietuvą atvykote pirmą kartą? Kokia mūsų šalis švedo akimis?

Taip, Lietuvoje esu pirmą kartą. Tai – graži šalis, bet sunki kalba (šypteli).

Kokį įspūdį Jums sudarė Klaipėdos universitetinė ligoninė?

Graži, moderni, aukšto lygio ligoninė. Ir konferencijos pranešimų lygis labai geras. Panaši ligoninė į Švedijos, tik mūsų šalyje gydymo įstaigoms skiriamas didesnis finansavimas nei čia. Tačiau džiaugiuosi, kad Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, už gydymą pacientui nereikia mokėti, gydymo išlaidas apmoka ligonių kasos.

Ačiū už pokalbį.

ligita@vlmedicina.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų