Saldžioji stevija – natūralus saldiklis (4)

Seniau maisto saldinimui buvo naudojami tik medus ir vaisiai. XIV amžiuje, pradėjus rafinuoti cukrų, jis buvo priskirtas prie saldų skonį suteikiančių maisto produktų. Pagrindiniai cukraus šaltiniai yra cukranendrės ir cukriniai runkeliai.

Cukranendrių ir cukrinių runkelių cukrus ne tik pasižymi saldžiu skoniu, bet ir yra kaloringas. Įrodyta, kad kalorijos, gaunamos iš šio produkto, gali turėti įtakos svorio augimui, tapti rizikos faktoriumi kai kurioms lėtinėms būklėms, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, diabetas, hipertenzija ir kt. Tad noras išlikti grakštiems bei sveikiems  privertė žmones ieškoti alternatyvių, tačiau už cukrų ne mažiau saldžių produktų. Idealiausia, jei to saldumo būtų pasiekiama negaunant papildomų kalorijų.

Vadinamieji dirbtiniai saldikliai tokius kriterijus atitinka - daugelis jų neturi kalorijų arba turi jų labai mažai.  Jų skystos, birios, žirnelių formos supaprastino maisto saldinimą, leidžia smaližiauti net becukriais konditerijos gaminiais.

Populiariausi dirbtiniai saldikliai yra aspartamas, acesulfamas K, ciklamatas ir kt. , tačiau apie jų saugumą ir poveikį sveikatai tebediskutuojama. O ir pats žmogus vis dažniau atsigręžia į gamtą, pradeda ieškoti natūralių, nežalingų žaliavų.

Augalas saldžioji stevija – būtent toks.

Apie augalą

Saldžioji stevija (lot. Stevia Rebaudiana) yra graižažiedžių šeimos daugiametis krūmas, išaugantis iki 1 m aukščio ir turintis 2-3 cm ilgio šiurkščius lapus. Augalas auga laukinėse aukštikalnių augimvietėse Pietų Amerikoje kartu su kitomis stevijos gentimis. Šių genčių suskaičiuojama iki 200, tačiau nė viena jų nepasižymi tokiu saldumu, kaip saldžioji stevija.

Šimtus metų vietiniai gyventojai saldžiosios stevijos lapus naudojo kaip saldiklį arbatoms bei maistui, taip pat kaip gydomąją priemonę širdies ligoms, nutukimui, padidėjusiam kraujospūdžiui, rėmeniui bei šlapimo rūgšties kiekiui organizme mažinti.

Šiuo metu augalas kultivuojamas ir komerciniais tikslais auginamas ne tik Brazilijoje, Paragvajuje, Urugvajuje, bet ir Centrinėje Amerikoje, Izraelyje, Tailande, Kinijoje.

Šiurkštūs saldžiosios stevijos lapai ir augalinės žaliavos milteliai yra 10-30 kartų saldesni už cukrų. Pasižymi ir beveik nejuntamu karčiu poskoniu.

80 metų tyrinėjant šį augalą mokslininkų laboratorijose, ne tik nustatyta kiekybinė ir kokybinė augalo kaupiamų medžiagų sudėtis (saldieji glikozidai steviozidai ir rebaudiozidai, flavonoidai apigeninas bei kvercetinas, augalinis sterolis betasitosterolis, chlorogeninė rūgštis, chlorofilas ir kt.), saugumas, bet, remiantis naujesniais tyrimais, - ir augalo teigiamas poveikis sveikatai. Tad kuo be savo saldumo šis augalas gali pasitarnauti mums?

Mažina cukraus kiekį kraujyje

Paragvajiečiai teigia, kad stevija gali efektyviai sumažinti cukraus kiekį kraujyje, padėti sergant diabetu. Anot jų, stevija stimuliuoja kasą, palaiko optimalią jos funkciją ir veiklą. Žinia, būtent kasa atsakinga už insulino išskyrimą į kraują. Gydytojai šiame krašte išrašo stevijos lapų arbatas diabeto prevencijai bei kaip papildomą gydymo priemonę sergant diabetu.

Brazilijoje stevijos lapų esktraktas ir kapsulės yra oficialiai patvirtinta priemonė diabetui gydyti.

Poveikis mažinti cukraus kiekį kraujyje aptariamas bei pagrindžiamas ir klinikiniuose tyrimuose. Pavyzdžiui, pusiau kontroliuojamuose klinikiniuose tyrimuose nustatyta, jog stevijos lapų ekstraktas tiriamiesiems asmenims sumažino cukraus kiekį kraujyje iki 35,2 proc. 68 valandoms. Beje, normalios cukraus koncentracijos kraujyje augalas neveikė.

Dar viena mokslininkų komanda nustatė, kad hipoglikeminį steviozidų poveikį lemia jo geba stimuliuoti insulino sekreciją per insulino sekreciją kontroliuojančias beta ląsteles.

Mažina kraujo spaudimą, normalizuoja širdies ritmą

1991 m. pastebėtas glikozido steviozido kraujospūdį mažinantis poveikis laboratorijos pelėms. 2000 m. dvigubai aklas tyrimas buvo atliktas su vyrais ir moterimis, kuriems nustatyta hipertenzija. Pirmoji dalis tiriamųjų gaudavo geriamąsias kapsules su 250 mg steviozidų ekstrakto triskart per dieną. Kita dalis – placebą. Jau po trijų tyrimo mėnesių pirmajai eksperimentinei grupei sistolinis ir diastolinis kraujo spaudimas sumažėjo ženkliai ir, vartojant preparatą toliau, nepakito. Ir priešingai - antrajai tiriamųjų grupei toks efektas kraujospūdžiui nebuvo užfiksuotas. Mokslininkai padarė išvadą, kad geriama steviozido forma yra gerai toleruojama ir ateityje galėtų būti vartojama kaip alternatyvi papildoma gydymo priemonė pacientams, sergantiems hipertenzija.

Stevijos poveikis normalizuoti širdies ritmą aptartas dar 1978 m. Vėliau buvo atlikta įvairių tyrimų, kurių išvados teigė, jog stevijos lapų esktraktas normalizuoja laboratorinių gyvūnų širdies ritmą, vartojant didesnes nei įprastas jo dozes. Kai kurios studijos išskyrė ir šlapimą varantį poveikį.

Gerina odos būklę

Dar netyrinėta moksliškai, bet jau pritaikoma praktiškai yra augalo savybė padėti problemiškai odai – tiek riebiai, tiek sausai, tiek glembančiai ar pavargusiai.

Pasakojama, kad stevija nuo seno naudojama esant tokioms odos problemoms, kaip aknė, seborėja, dermatitai, egzema ir t.t. Dar daugiau, augalas padeda greičiau užgyti įpjovimams, žaizdelėms.

Todėl nenuostabu, kad dėl stevijos raminančio, šviesinančio, odą lyginančio poveikio odai bei antioksidantų gausos  kosmetikos gamintojai suskubo kurti produktus brandžiai odai būtent su stevija. Taip pat ir priemones burnos žaizdelėms gydyti.

Pasižymi antimikrobiniu ir antivirusiniu poveikiu

Stevijos arbatą geriantys ar jos preparatus vartojantys žmonės pastebėjo, jog serga rečiau ir sveiksta greičiau. Sumažėjo peršalimo ligų atvejų, bakterinių infekcijų.

Ir iš tiesų, įrodyta, kad augalas užkertą kelią tokių bakterijų, kaip Streptococcus mutans, Pseudomonas aeruginosa, Proteus vulgaris,  augimui, dauginimuisi.

Dar daugiau, pagrįsta, jog saldžiosios stevijos ekstraktas inhibuoja rotavirusų replikaciją.

Antimikrobinį poveikį kol kas pritaiko tik burnos higienos priemonių gamintojai - jau  yra dantų pastų ir gaiviklių su stevija. Pastebėta, kad tokios priemonės efektyviai sumažina ėduonies riziką.

Gerina virškinimą

Augalas vartojamas virškinimo lengvinimui ir pagerinimui. Kinijoje stevijos žaliava, plikyta karštu ar užpilta šaltu vandeniu, mėgstama kaip priemonė virškinimo trakto veiklai pagerinti ir svoriui kontroliuoti, grakščiai figūrai išlaikyti.

Turi antioksidacinių savybių

Antioksidantai slopina organizmo laisvuosius radikalus, stabdo ląstelių senėjimą, gali padėti užkirsti kelią tokioms ligoms, kaip vėžys, Parkinsono liga, Alzheimerio liga ir pan.

Stevijos augalas kaupia sterolius ir antioksidantus triterpeną, flavonoidus, taninus. Keletas flavonoidų, pvz.: kempferolis, kvercetinas, chlorogeninė rūgštis ar izokvercetinas,  pasižymi itin ryškiu antioksidaciniu poveikiu. American journal of epidemiology paskelbta, kad kemferolis gali sumažinti kasos vėžio riziką iki 23 procentų. 2010 m. tyrinėjant augalo komponentų antioksidacinį poveikį nustatyta, kad parinkus tinkamą tirpiklį ir jo koncentraciją, saldžiosios stevijos lapų ekstraktas pasižymi stipriu natūraliu antioksidanciniu poveikiu.

Netyla diskusijos ir dėl priešgrybelinio, antivėžinio, imunitetą stiprinančio, priešuždegiminio, riebalų apykaitą gerinančio stevijos poveikio, tačiau kol sulauksime išsamesnių žinių, galime pasidomėti įmanomais šalutiniais reiškiniais.Nors stevija pripažinta saugiu vartoti augalu ir patvirtinta alternatyviu cukrui saldikliu tokių tarnybų kaip FDA (Food and Drug Administration, JAV), nerekomenduojama augalo vartoti nėščioms ir maitinančioms moterims, itin alergiškiems ar mažą kraujo spaudimą turintiems žmonėms.

Steviją vartojantieji ilgesnį laiką skundėsi tokiais nemaloniais reiškiniais, kaip pilvo pūtimas, pykinimas, galvos svaigimas ar nedideli raumenų spazmai. Kai kurie mokslininkai mano, kad ilgalaikis vartojimas gali sukelti ir priklausomybes ar net DNR pakitimus.

Tad ir šiuo atveju nepamirškime: sveika tas, kas saikinga.

Šaltiniai

Chan, P., et al. “A double-blind placebo-controlled study of the effectiveness and tolerability of oral stevioside in human hypertension.” Br. J. Clin. Pharmacol. 2000; 50(3): 215–20.

Anon. “Stevia components as sweetening agents and antibiotics.” Japanese Patent #8092,323. 1980.

https://www.webmd.com/vitamins-supplements/ingredientmono-682-stevia.aspx?activeIngredientId=682&activeIngredientName=stevia

https://www.agricultureinformation.com/forums/stevia/8089-medicinal-properties-stevia.html