Kieno kriterijų neatitiko devyniasdešimtmetė močiutė, kad iš jos atėmė slaugą?(3)

 

Kiek Lietuvoje kainuoja slaugos pašalpa? Trys tūkstančiai litų, tūkstantis... Suma turbūt priklauso nuo paciento ir jo artimųjų likimą valdančio gydytojo arba tiesiog nuo šių finansinių galimybių. O neretai slaugos pašalpa ir visai neturi kainos – ji tiesiog neskiriama. Taip nutiko vienai klaipėdietei, kuri nepanoro viešai atskleisti savo pavardės. Juk dar turėsianti vaikščioti pas gydytojus, - paaiškino. Kaip reiktų jiems į akis pažiūrėti?

 

 

 

 

„Jūs ką? Susimokėti negalite!?“

 

 

Moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) pasakojo prižiūrinti sergančią, kaip gydytojai įtarė, Alzheimerio liga motiną. „Prieš septynerius metus po galvos auglio operacijos mama grįžo namo ir buvo visai be orientacijos“, - pasakojo klaipėdietė.

 

 

Moteris domėjosi motinos liga, sužinojo, kad labai naudinga kuo daugiau žaisti su pirštais. „Mano mama visą gyvenimą dirbo, niekada laiko veltui neleido, tad davėme jai virbalus, - dalinosi savo patirtimi portalo skaitytoja. – Iš pradžių ji siūlų priraizgydavo, prinarpliodavo, bet per kokius šešerius metus pradėti gražėti tas jos mezgimas. Pradėjo ir kalbėti“.

 

 

Operacija senai moteriai atlikta, kai jai buvo 82 metai. „Mama visai neblogai laikėsi, bet kartkartėmis pargriūdavo. Paskui jau būdavo, kad visą savaitę nieko nepažįsta. Sako: „Slankioja po namus nepažįstamos moterys“. Tad apie išėjimą į parduotuvę negalėjo būti nė kalbos. Kai jau buvo visai blogai, nieko nebepažino, iškviečiau greitąją. Ir paklausiau: „Ką man daryti?“ O man atsakė: „Jūs ką, susimokėti negalite!?“ Paklausiau, kiek. „Tūkstantį“, - atsakė“.

 

 

Davė mažiau – kiek turėjo

 

 

Tačiau dėl mamos slaugos vargstanti moteris visai nesmerkia medikų, pasiimančių sau į kišenę. Ir pabrėžė jokiu būdu nesakanti, kad šeimos gydytoja nedėjusi pastangų, kol negavusi pinigų. „Gal ji tiek laiko ir nesusigaudė tose tvarkose? – svarstė. – Bet ne šeimos gydytojui, pasirodo, reikėjo duoti, o psichiatrui. Daviau truputį mažiau, nes pinigų nebeturėjau – 800 litų“.

 

 

Tačiau vis tiek slaugą savo mamai teko tiesiog išsikovoti. „Nuėjau į neįgalumo nustatymo tarnybą su dokumentais, kuriuos davė gydytoja, bet darbuotoja tuos dokumentus šveitė į mane ir šūktelėjo: „Eikit lauk! Jūs mums nepriklausot!“ Mūsų šeimos gydytoja tik patampė pečiais“.

 

 

Vis dėlto per vargus ir per pinigus sergančiai moteriai dvejiems metams buvo skirta slaugos pašalpa. Kas mėnesį – 650 litų. Dukra dar pridėdavo šiek tiek nuo savo atlyginimo, kad galėtų motiną prižiūrinčiai pensininkei kas mėnesį mokėti po 800 litų už pusę dienos, kol pati grįžta iš darbo.

 

 

Psichiatrė irgi tikrinama

 

 

Didieji vargai klaipėdietei prasidėjo baigiantis dvejų metų slaugos terminui. „Žinojau, kad slauga baigsis, tad iš anksto užsiregistravau pas psichiatrą. Nesiverčiau per galvą, laukiau savo eilės, nors gydytoja net kelis kartus atidėjo vizitą. O balandžio pabaigoje priėmusi klausia: „Kur jūs buvot?! Reikėjo reguliariai dvejus metus lankytis pas mane”.

 

 

Moteriai paaiškinus, kad gydytoja jos nebuvo perspėjusi dėl nuolatinių vizitų, ši atšovusi, kad pasako visiems. „Jei taip, aš nebežinau. Arba jau man pačiai gal medikų pagalbos reikia, nes aš neprisimenu.

Kita vertus, ta daktarė irgi natūraliai galėjo užmiršti pasakyti, o aš irgi galėjau neprisiminti per visus rūpesčius“.

 

 

Lyg tyčia, tą dieną mama labai neblogai jautėsi. Tad gydytoja ir nutraukė slaugą. „Mane  irgi tikrina“, - lyg ir pasiteisino. Šią istoriją portalui pasakojusi moteris sakė girdėjusi, esą jos motiną gydžiusi psichiatrė yra žinoma kaip mėgėja už kyšius skirti slaugą. „Kas žino, gal ji buvo viršijusi kažkokį limitą? – svarstė pokalbininkė. – Argi negali būti nustatyta kokia nors tvarka, kad gydytojas įduotų lapelį, kuriame būtų surašytas reikalingas gydymas ir lankymosi pas specialistą laikas“.

 

 

Ekonominė žala valstybei

 

 

 „Išėjus gydytojai mama labai susijaudino, vėl suprastėjo jos sveikata. Nebegalėjau mokėti slaugei, tad teko ją atleisti. Kadangi dėl mamos dažnai važiuodavau iš darbo į namus, tas mano blaškymasis pradėjo labai trukdyti darbui, nuolat atsiprašinėdavau, nebegalėdavau po darbo pasilikti. Į darbą išeidavau 7 val. ryto, grįždavau 17 val., ir radau kartą mamą iškritusią iš lovos. Juk ir valgyti, net jei paruošdavau, ji nepasiimdavo. Dabar jau manau, kad tie pensininkai, kurie šaukia: „Jūs siekiate mums išmarinti!” yra teisūs.

 

 

Savo istoriją pasakojanti moteris yra finansininkė, tad sugebėjo paskaičiuoti, kad valstybei net ekonomiškai labiau apsimoka skirti slaugos pašalpą ir sudaryti sąlygas paciento šeimos nariams dirbti, nei šiems praradus darbą mokėti bedarbio pašalpas: „Dvejus metus prie valstybės skiriamų 690 lt už mamos slaugą dar šiek tiek pridėdavau ir 800 litų mokėjau ją prižiūrinčiai moteriai. Samdydama slaugę ir pati nenutraukdama darbo santykių, sumokėdavau valstybei 973 litų mokesčių per mėnesį. Slaugė, leidžianti gautas pajamas į apyvartą,  taip pat multiplikavo grąžą valstybei (čia matau naudą valstybei). Neturėdama pakankamų lėšų atsilyginti samdiniui bei negalėdama palikti mamos vienos be priežiūros, atsistojau į darbo biržą ir bent 6 mėnesius gausiu bedarbio pašalpą. Manau, kad man dar bus skirtos kompensacijos už šildymą, gal dar ką nors“.

 

 

Tylus senukų naikinimas

 

 

Apibendrindama savo mintis moteris daro prielaidą, kad jos motiną gydžiusi psichiatrė (redakcijai pavardė žinoma, bet moteris nenorėjo jos viešinti) prieš dvejus metus slaugą skyrė tik dėl kyšio. „Šiemet ta pati gydytoja kartu su komisija sąmoningai sutartinai kenkėjiškai veikia prieš Lietuvos valstybę (vietoj skiriamos 690 Lt pašalpos netenka 973 Lt grynųjų pajamų bei 800 Lt multiplikuojamų pajamų per apyvartą, skiria bedarbio pašalpą 650 Lt 6 mėn. + įvairios kompensacijos = 2263 Lt per mėnesį nuostolis valstybei bent pirmus 6 mėnesius. Nenagrinėju kitų ekonominio poveikio efektų, - aiškino finansininkė. – Be to, tos gydytojos kvalifikacija abejotino lygio, nes oficialiai pripažinta, jog praėjusius dvejus metus ji mano mamos negydė (gydė šeimos gydytoja), bet jos būklė tiek pagerėjo,  kad 90-metės slaugyti nebereikia - pati gali sau valgyti nusipirkti, pasigaminti ir t. t.“

 

 

Paskutinė portalo skaitytojos prielaida – Lietuvoje iš tiesų vykdoma nusenusių žmonių tyli naikinimo politika.

 

 

Moteris komisijos sprendimą apskundė. Deja, sulaukė biurokratinio atsakymo - niekas jos motinos neatvyko apžiūrėti, bet rėmėsi ta pačia komisijos išvada. „Beje, su komisijos išvada  niekas manęs nesupažindino. Ką jie norėjo, tą surašė, - piktinosi moteris. - Pakalbinau vieną advokatę, pasiūliau padaryti rezonansinę bylą. Atsakymas toks: baik tu, niekada! Pati daviau 3000 litų kyšį ir sutvarkiau anytai slaugą“.

 

 

Informacijos teikimo tvarka – įstaigos vadovo rankose

 

 

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento specialistai „Vakarų

Lietuvos medicinai“ paaiškino, kad  nuolatinė slauga nustatoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo bei sveikatos apsaugos ministrų 2005 m. gegužės 4 d. įsakymu „Dėl specialiųjų nuolatinės slaugos, nuolatinės priežiūros (pagalbos), lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos ir transporto išlaidų kompensacijos poreikių nustatymo kriterijų sąrašo, tvarkos aprašo ir pažymų formų patvirtinimo“. Specialistai aiškino, kad reikalingus dokumentus pildo gydantis gydytojas, dažniausiai – šeimos.

 

 

Specialiuosius poreikius nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT). Asmuo užpildytus dokumentus pateikia ar išsiunčia juos į NDNT teritorinį skyrių. Sprendimas dėl specialiųjų poreikių nustatymo priimamas per 15 dienų nuo visų reikalingų dokumentų NDNT gavimo.

 

 

Portalui specialistai paaiškino, kad specialieji poreikiai pakartotinai vertinami baigiantis nustatytam specialiųjų poreikių terminui (kaip ir buvo aprašomuoju atveju); pasikeitus asmens sveikatos būklei; asmeniui ar tikslines kompensacijas mokančiai institucijai nesutinkant su NDNT teritorinio skyriaus priimtu sprendimu arba jei atlikus NDNT teritorinių skyrių priimtų sprendimų patikrinimą paaiškėja, kad jie buvo priimti nepagrįstai.

 

 

Ar įstatymai numato, kaip gydytojas privalo pacientą ar jo artimuosius supažindinti su paciento lankymosi pas specialistus tvarka, kai jam yra nustatyti specialieji poreikiai terminuotam laikui? Iš SAM atsakymo portalui tampa aišku, kad konkreti informacijos pateikimo forma nėra nustatyta. „Informaciją pacientui gydytojas turi  pateikti atsižvelgdamas į jo amžių ir sveikatos būklę,  jam suprantama forma, paaiškindamas specialius medicinos terminus“, - paaiškinimas skamba šitaip. Tiesa, šis paaiškinimas privalomas tik apie paciento sveikatos būklę (jam pateikus asmens dokumentus), ligos diagnozę, sveikatos priežiūros įstaigoje taikomus ar gydytojui  žinomus kitus gydymo ar tyrimo būdus, galimą  riziką, komplikacijas, šalutinį  poveikį, gydymo  prognozę ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti  ar atsisakyti siūlomo gydymo, taip pat apie padarinius atsisakius siūlomo gydymo. Tačiau nė žodžiu neužsimenama, kaip pacientas ar jį prižiūrintys artimieji turi elgtis, šiam nustačius specialiuosius poreikius.

 

 

Įstatymai numato, kad išvardintos  informacijos teikimo tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.

 

 

O į NDNT siunčiamų pacientų skaičius nėra reglamentuojamas, nes į šią tarnybą jie siunčiami tik pagal sveikatos būklės kriterijus. Į šią tarnybą siunčia gydantysis gydytojas, įvertinęs  paciento sveikatos būklę.

 

 

„Vakarų Lietuvos medicinai“ pasidomėjus, ar SAM žinoma, kad dėl slaugos skyrimo gydytojai priima tūkstantinius kyšius, bei kaip su tuo kovojama, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Giedrė Maksimaitytė nurodė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (SADM).

 

 

Slaugos kompensacijoms - 360 673,8 tūkst. lt

 

 

„Jei gaunama informacija apie kyšininkavimą sveikatos priežiūros įstaigose ar tarnyboje, yra kreipiamasi į teisėsaugos institucijas dėl jos ištyrimo“, - paaiškino SADM Ryšių su visuomene skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Burbaitė.

 

 

Specialistė paaiškino, kad pagal nustatytą tvarką sprendimus dėl slaugos tikslinės kompensacijos poreikio priima ir tai patvirtinančią pažymą išduoda NDNT teritoriniai skyriai. „Šių sprendimų nepriima gydantys gydytojai sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jie negali ir panaikinti jau nustatyto sprendimo, - pabrėžė. - Asmuo dėl šio poreikio nustatymo turi kreiptis į gydantį gydytoją, kuris

išsamiai ištyręs asmens sveikatos būklę parengia dokumentus ir užpildo siuntimą į NDNT. Kai ši tarnyba nustato poreikį ir išduoda pažymą, asmuo ar jo artimieji su šia pažyma turi kreiptis į savivaldybę kompensacijai gauti“.

 

 

L. Burbaitė paaiškino, kad asmeniui nesutinkant su tarnybos sprendimu, jis šį sprendimą gali skųsti tarnybos direktoriui. Skundą nagrinėja NDNT Sprendimų kontrolės skyrius. „Šis skyrius taip pat vykdo planines ir neplanines patikras, siekiant kontroliuoti, ar teisingai teritoriniai tarnybos skyriai priėmė sprendimus (taip pat - ir dėl nuolatinės slaugos tikslinės kompensacijos poreikio), - sakė specialistė. - Jei netenkina Sprendimų kontrolės skyriaus sprendimas, asmuo gali šį sprendimą skųsti Ginčų komisijai. Ginčų komisijos sprendimas NDN tarnybai yra privalomas“.

 

 

O kas turėtų tikrinti?

 

 

Tačiau išgirdusi klausimą, kiek per metus įstaiga nustato neteisingų sprendimų dėl specialiųjų poreikių nustatymo, NDNT direktoriaus pavaduotoja Vytautė Polujanskienė labai nustebo: „Kad būtų neteisėtai nustatyti, dar tokio atvejo iš viso negirdėjau. O kas turėtų nustatyti, kad specialieji poreikiai neteisėtai nustatyti?“.

 

 

Išgirdusi trumpai perpasakotą klaipėdietės istoriją, kai pacientę gydanti gydytoja savo atsisakymą skirti slaugą devyniasdešimtmetei močiutei motyvavo pasiteisinimu „Mane irgi tikrina“, V. Polujanskienė kalbėjo: „Tai nieko nereiškia, kad slauga buvo skirta prieš dvejus metus. Vadinasi, pacientė neatitiko kriterijų, jei tas gydytojas neskiria“.

 

 

SADM duomenimis, pernai slaugos išlaidų tikslinėms kompensacijoms skirta 360 673,8 tūkst. litų. Ir jokie limitai joms nenumatyti.

 

 

Ligita Sinušienė

 

 

ligita@vlmedicina.lt