D. Dainytė-Uribė: „Pirminis skambančių dubenų garsas atveria duris į sveikatą ir laimę“(1)
Širdies ir kraujagyslių, endokrininei, nervų sistemoms sustiprinti gali padėti ir dubenų skambėjimas. Taip teigia muzikos terapeutė, save dar vadinanti žaidėja garsais, Diana Dainytė-Uribė. Specialiomis medinėmis lazdelėmis suduodant į Tibete išlietus ar nukaltus indus, moters tvirtinimu, galima ugdyti ir didesnį pasitikėjimą savimi, išlaisvinti kūrybingumą.
Gamybai naudojama ir aukso
Su muzikos ir garso terapeute susitikti teko Šventosios sveikatos centre „Energetikas“, kur ji skaitė paskaitą išsėtine skleroze sergantiems pajūrio gyventojams. Nustebino didžiulė manta, kurią gležno sudėjimo moteris gabenosi į konferencijų salę. Krepšiuose netelpantys kilimėliai sudarė įspūdį, kad rengiamasi stovyklavietei. Tačiau visi šie rakandai, paaiškėjo, reikalingi garsų terapijai. Rengdama stalą praktinei paskaitai D. Dainytė-Uribe pirmiausia jį nuklojo chaki spalvos medžiagos atraiža, ant viršaus klojo plėvelę, į kurią paprastai pakuojamos prekės, baldai – tą su burbuliukais, kuriuos taip mėgsta tarp pirštų suspaudę sprogdinti vaikai, poroloninį užtiesalą. „Tam, kad nesusidarytų nereikalinga vibracija nuo medinio stalo“, - darbo prasmę atskleidė terapeutė.
Pagaliau ant taip parengto stalo atsidūrė skirtingo dydžio dubenys, išvaizda primenantys vario indus, ir mediniai pagaliukai, kai kurių iš jų galai buvo apsukti vilna. Kaip vėliau „Vakarų Lietuvos medicinai“ aiškino Diana, Tibeto dubenys nėra variniai, tai yra vien iš šios medžiagos. Jų gamybai naudojama net dvylika metalų, į kai kuriuos net dedama tauriųjų. „Paprastai vieno indo gamybai panaudojami trys keturi skirtingi metalai. Pagrindą sudaro varpų bronza, į kurią įmaišoma alavo, vario, būna – ir cinko, - pasakojo moteris. – Kitas medžiagos mišinys – geležis, švinas, gali būti ir gyvsidabrio, aukso, sidabro. Metalų proporcijos suteikia ir unikalų skambesį. Be abejo, tam įtakos turi ir dubenų dydžiai“.
Pirmoji pagalba peršalus
Konkretus dubuo ar keli parenkami individualiai kiekvienam, atsižvelgiant į tai, kaip žmogus reaguoja į jų skambesį. „Skambintoja“ tvirtina, kad pasirinkimą lemia ir tos dienos nuotaika, savijauta. Kitą kartą tas pats žmogus galįs norėti ir kito indo, skirtingo dydžio – kitokio skambėjimo.
Beje, Diana turi ir didžiulį dubenį, į kurį žmogus net gali įlipti. Moteris šypsosi, kad jį ypač mėgstantys jos mažamečiai vaikai. Jei neįlipa, tai bent pasėdi. Pašnekovė nustebina, kad ir įvairias peršalimo ligas visų pirma ji gydanti Tibeto dubenų skambėjimu. Net ir vaikai, vos sunegalavę, prašo mamos paskambinti. Ir tai padeda. Terapeutė tvirtina, kad toks terapijos būdas išties stiprina organizmo imunitetą. „Apskritai, gydantis bet kokias ligas, rekomenduoju kaip pagalbinę priemonę naudoti tokią terapiją. Net geriant įvairius vaistus, juk indų skambėjimas nesukelia jokių komplikacijų, tad visuomet tinka“, - sako moteris.
Tiesa, yra bene vienintelė išimtis. Moteris tokios terapijos nerekomenduoja turintiems tam tikrų emocinių sutrikimų, linkusiems į haliucinacijas.
Kūnas reaguoja į obertonų gausą
Tačiau apskritai, anot mūsų portalo viešnios, skambantys dubenys tinka absoliučiai visiems žmogaus gyvenimo tarpsniams - nuo besilaukiančių mamų, jau gimusių kūdikių, vaikų, jaunimo, iki suaugusių, senjorų ir palydėti į anapus. „Ypač tinka pacientams, sergantiems ilgai besitęsiančiomis, chroniškomis ir net sunkiai pagydomomis ligomis. Žinoma, tai ne alternatyva, o papildoma priemonė, kai žmogus turi galimybę mobilizuoti savo vidinius resursus, kad gydymas duotų maksimalios naudos“, - sako D. Dainytė-Uribė.
Kaip organizmą veikia dubenų skambesys? „Vienas pagrindinių dubenų veikimo principų - obertonų gausa, į kuriuos žmogaus kūnas reaguoja kaip į stiprų rezonansą. Neretai klientai mini, kaip garsas "suranda" pažeistas ar silpnesnes kūno vietas lyg jas užpildydamas. Taip jos yra balansuojamos ir harmonizuojamos, - aiškino terapeutė. – Prisimenu atvejį, kai vienos paskaitos metu pasakojau apie skambėjimo poveikį ir sudaviau į didžiulį dubenį. Į jį atsirėmusi moteris paprašė lazdele suduoti dar kartą į indą. Po savaitės ją atsitiktinai sutikau, ji pribėgo visa švytinti prie manęs ir papasakojo, kad nuolat skųsdavusis nugaros skausmais, bet po to paskutinio suskambinimo tarytum kas joje atsivėręs, ir skausmų nė karto nebepajutusi“.
Viena iš sveikatos sąlygų
Tęsdama aiškinimą apie dubenų skambėjimo poveikį žmogaus organizmui, garso terapeutė paminėjo žmogaus smegenų skleidžiamas skirtingas bangas: „Beta bangos, esant aktyviai smegenų būsenai, vyrauja žmogui dirbant. Alfa bangos rodo atsipalaidavimo būseną, meditacijos. Ši būsena reikalinga organizmo procesams regeneruoti, atkurti imuninei sistemai. Jei žmogus patiria stresą darbe, namuose, tai yra jo smegenys nuolat skleidžia beta bangas, jam gali prireikti ir pagalbos norint pasiekti alfa būseną. Štai tuomet ir padeda skambantys dubenys, - aiškino mūsų pašnekovė. – Kita vertus, kiekvienam alfa būseną patirti reikalingos kitokios sąlygos. Pavyzdžiui, mokslininkų nustatyta, kad Albertas Einšteinas, spręsdamas eilinius, jam įprastus uždavinius, būdavęs alfa būsenos, jo smegenys aktyviai pradėdavusios dirbti tik išrandant tam tikrus dalykus“.
Pasak Dianos, mūsų smegenys skleidžia dar dvejopas bangas – teta, visai prieš užmingant ar prieš gilią meditaciją, ir delta – esant giliam miegui, net be sapnų. „Tam, kad žmogus būtų sveikas, reikalingi trys dalykai – sveika mityba, fizinis aktyvumas ir meditacija, - sakė moteris. – Meditacijos nereikia suprasti kaip išskirtinai rytiečiams būdingos. Tikinčiam žmogui tai gali būti malda, kitam – laikas, praleistas malonioje aplinkoje, trečiam – gal žvejyba ir panašiai. O daliai žmonių tai išgyventi padeda būtent Tibeto dubenys“.
Pirminis garsas
Skambantys dubenys yra taikytini tiek užklupus ligai, tiek ir sveikiems, kad būtų apsisaugota nuo streso ir įtampos. „Daugelis mini gerumo ir pilnatvės jausmą. Galima spėti, kad, kaip ir meditacijos metu, skambant dubenims išsiskiria laimės hormonas beta endorfinas, - toliau kalbėjo moteris. – O man tas skambesys – tartum pirminis garsas, universalesnis už skleidžiamus muzikos instrumentų. Muzikos sudėtinės dalys – ritmas, aukštis, tembras, o skambant šiems indams tembras yra, aukštis – sąlyginis, o ritmas – itin paprastas. Gali jį kartoti ir kartoti, bet vis tiek nepriimsi to skambesio kaip monotoniško“.
Tibeto dubenų istorija siekia 3-4 tūkstančius metų, į vakarietišką kultūrą jie pateko tik hipių laikais. Nuo tada ir pradėtas tirti jų gydomasis poveikis, o tyrimams dirvos esama išties labai įdomios. „Vakaruose jie atliekami jau nuo septintojo dešimtmečio. Fiksuojama dubenų skambesio įtaka smegenims, smegenų bangoms, nervų sistemai, širdies ritmui ir kraujospūdžiui. Norėtųsi panašių tyrimų atlikti ir Lietuvoje. Gal tai būtų išsėtine skleroze sergančių žmonių grupė ar naujų medicinos prietaisų poveikio stebėjimai. Mielai norėčiau dalyvauti tyrimuose, bendradarbiaujant ir kitiems specialistams“, - prasitarė moteris.
Terapija galima ir be kontakto
Dubens skambėjimą, padedant terapeutei, teko patirti (žodis „išgirsti“ šiuo atveju anaiptol netinka) ir šio straipsnio autorei. Savijauta nenupasakojama, tarytum aidas skambėtų nuo viduje esančio beribio šulinio. Į dubenį specialia lazdele „žaidėja“ garsais sudavė, laikydama jį krūtinės aukštyje.
Beje, Diana tvirtino, jog yra žmonių, kurie terapinį dubenų skambėjimą patiria net neuždėjus jų ant kūno.
Susiję straipsniai
