Data: 2020.08.11 04:09
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Žolinės puokštė - ir ritualinė, ir apsauginė, ir vaistinė

Dalia Šimkutė | Šaltinis: vlmedicina | 2016-08-14 20:59:27

„Žolinė – Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmės – tai šventė, kurios metu padėkojama už atliktus ir būsimus darbus. Ši šventė ženklina perėjimą iš vieno būvio į kitą, iš vasaros į rudenį“, – sako Plungės rajone, Platelių seniūnijos Visvainių kaime, gyvenanti žolininkė Vaiva Jundulaitė-Kuosienė. Portalui VLMEDICINA.LT ji papasakojo, kokie augalai renkami šios šventės puokštei, kokių žolelių reikėtų prisidžiovinti žiemai.

Žolinės puokštei Vaiva renka augalus ir iš laukų, ir iš augančių šalia namų.Asmeninio archyvo nuotr.

Gamta parodė kryptį

V. Jundulaitė-Kuosienė prieš 18 metų persikėlė iš miesto į apsuptą miškų vienkiemį kaime, nuo tada pasikeitė ir jos darbas, ir gyvenimo būdas.

„Pati gamta parodė kryptį, kuo užsiimti“, - šypsosi Vaiva, augalus ne tik renkanti iš pievų ar pamiškių, bet ir auginanti savo ūkyje.

Žinias apie žoleles ji kaupė nuo vaikystės, daug sužinojo iš amžinatilsį močiutės.

„Ji tarpukaryje buvo vaistininkės padėjėja, pažinojo daugybę augalų, mane nuo mažens vesdavosi ir į miškus, ir į pievas žolelių pasirinkti. Nemažai jų augindavo ir prie namų kieme. Kišenėje ji visada nešiodavosi džiovintų ajerų šaknų, kurias dažnai kramtydavo, matyt, nuo dantenų skausmo“, – prisiminė žolininkė. Jos močiutė visada turėdavo namuose prisidžiovinusi reikalingiausių vaistinių augalų: liepžiedžių, šalpusnių, beržo ir žemuogių lapų, prie namų augindavo katžolių, mėtų.

Iš savo močiutės V. Jundulaitė-Kuosienė perėmė ir Žolinės šventimo tradiciją. „Mano močiutė gyveno Alsėdžiuose, prie bažnyčios, tad dažnai su ja ten lankydavausi. Žolinės išvakarėse prisiskindavome augalų ir kitą dieną nešdavomės pašventinti į bažnyčią“, – pasakojo pašnekovė.

Vaivos Jundulaitės-Kuosienės asmeninio archyvo nuotr.

Žolinės puokštės

Vaiva, kaip ir vyresnės šeimos moterys, puokštei renka augalus ir iš laukų, ir iš augančių šalia namų. Ji skina šiuos augalus: balzaminį skaistenį, kuris gerina virškinimą, širdies darbą, gydo nuo moteriškų ligų – kaip ramunėlių pakaitalas, bet stipresnio poveikio; diemedį – seniau buvo tikima jo energetine apsauga nuo blogųjų dvasių, kerų, burtų, jis išvaro ir organizmo parazitus; prieš įvairus uždegimus kovojančią medetką; katžolę, kuri vartojama prieš gimdymą, po gimdymo, taip pat raminančiai veikia vaikus. Šios žolelės sudaro puokštės pagrindą, taip pat prideda ir pievose žydinčių kraujažolių, dobilų.

Ankstesniais laikais kaimo gyventojai tokią puokštelę kartais pagražindavo darželio jurginu ar šlamučiu, žingsniuodamos link bažnyčios, nusiskindavo ir vieną kitą kadugio šakelę, kurios deginamos sudžiūvusios apvalo erdvę. Tarp šiai šventei skirtų augalų būdavo ir avižų ar grūdų varpų, kurios simbolizuoja pilnatvę, derliaus apstumą, pasiruošimą rudens atėjimui.

„Taigi puokštė buvo ir ritualinė, ir apsauginė, ir vaistinė. Su ja nuėjęs į bažnyčią padėkoji už darbus, kurie jau atlikti ir kurie mūsų laukia. O pašventintas parsineštas žoleles laikydavo užkištas seklyčioje už balkio. Jos saugojo namus nuo perkūnijos, ligų ir kitų negandų, susirgus iš jų virdavo arbatas ir duodavo ligoniui“, – atskleidė V. Jundulaitė-Kuosienė.

Dar galima rinkti

Paklausta, kokius augalus šiuo metu dar galima rinkti, pašnekovė atsakė, kad tebežydi kraujažolės, jonažolės, dobilai, nors ne tokios gyvybingos, kaip pavasarį ar vasaros pradžioje, bet džiovinimui yra tinkamos. Rugpjūčio mėnesį antrąjį derlių (pirmasis – iki birželio mėnesio) galima pasiskinti ir iš darželių – melisų, medetkų, ežiuolių (imunitetą stiprinantys augalai), nenunykę ir raudonėlių lapeliai.

O kokių džiovintų žolelių ji patartų kiekvienai šeimininkei turėti namuose? Pasak V. Jundulaitės-Kuosienės, reikėtų susidžiovinti nuo peršalimo ligų bei kasdienėms arbatoms skirtų žolelių.

Kasdienei arbatai tinka gaurometis, kuris nekelia kraujo spaudimo, gerina virškinamojo trakto darbą, tinka ir vaikams, ir suaugusiems; dažniau gerti galima ir žemuogių lapų (reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje), raudonėlių, kiaulpienės lapų, mėtų arbatas.

Nuo peršalimo ligų gerti liepžiedžių, aviečių lapų (iš organizmo pašalina pieno rūgštį, apsinuodijus) arbatas; nuo kosulio – čiobrelius, valantys organizmą – beržo lapai, dobilų žiedai; nuo uždegimų – medetkos, ramunėlės.

Šiuo metų laiku žolininkė pataria išsivalyti nuo parazitų organizmą – dukart per dieną prieš valgį vartoti džiovinto pelyno, sumaišyto su balzaminiu skaisteniu, miltelius, užgeriant vandeniu. Šį mišinį galima duoti net vaikams nuo pusantrų metų amžiaus (žinoma, tik keletą dienų), o suaugusieji gali gerti savaitę, padaryti mėnesiui pertrauką ir vėl pakartoti. Galima profilaktikai ir vieno pelyno pagerti.

„Mes neįsivaizduojame, kad parazitų gali būti ne tik žarnyne, bet ir kepenyse, kraujyje, tad šis mišinys juos išvaro iš mūsų kūno“, – paaiškino Vaiva.

Ji įspėjo, jog aromatinius augalus reikia vartoti saikingai, nes kai kuriuos žmones veikia kvapas. Tad pirmiausia užsiplikius vertėtų pauostyti, ar jis nesukelia nemalonių pojūčių.