Data: 2020.07.09 08:11
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Žmonių, sergančių depresija, smegenų sandara kitokia

vlmedicina.lt | 2015-07-15 14:00:50

Tik per pastarąjį dešimtmetį mokslo ir medicinos pasaulyje intensyviau pradėta kalbėti apie tai, kad psichikos ligos gali atsirasti dėl įvairių pokyčių smegenyse. Ir atvirkščiai, įvairios psichikos ligos gali sukelti naujus pokyčius smegenyse. Ne per seniausiai prie psichinių ligų ir pokyčių smegenyse pridėti ir imuniniai procesai (jų pokyčiai), taip atnešdami vis naujų ir viena už kitą įdomesnių teorijų, kodėl susergame psichinėmis ligomis.

Smegenys
© Fotolia.com asociatyvioji nuotr.

O šįkart mes apie būklę, vadinamą didžiąja depresija, arba dar kitaip -  klinikine depresija. Kas gi tai? Ogi nuolatinė beviltiškumo ir desperatiškumo būklė. Būklė, trukdanti dirbti, studijuoti, miegoti, mėgautis gyvenimu, artimųjų ir draugų kompanija. Kai kurie žmonės tokios būklės gali išvis nepatirti per visą savo gyvenimą, tačiau dažnai žmonės patiria tokią būklę nors kartą per gyvenimą. Kai kurie ir kelis kartus ar, blogiausia, nuolat.

Medikai klinikinę depresiją apibrėžia dar ir kaip minėtus reiškinius, trunkančius kasdien ne trumpiau nei dvi savaites. Pagrindiniai dalykai, kuriais skundžiasi sergantieji depresija, yra nuovargis ir energijos, motyvacijos ką nors daryti stoka, beprasmiškumo ir kaltės jausmas, prasta koncentracija ir dėmesys, nemiga arba persimiegojimas, interesų rato susiaurėjimas, izoliacija, mintys apie savižudybę ar mirtį, svorio praradimas arba priaugimas.

Ne kartą buvo atlikti tyrimai, kurių metu buvo matuojamas ir sergančiųjų didžiąja depresija smegenų aktyvumas. Tokie tyrimai dažnai atliekami pasitelkiant magnetinį rezonansą. Aktyvumas įvairiuose smegenų regionuose depresija sergančiųjų ir nesergančiųjų žmonių grupėse skiriasi, tačiau naujausias tyrimas atskleidė ir kitą dalyką – žmonės, kenčiantys nuo klinikinės depresijos, turi ženkliai mažesnį hipokampą, nervų sistemos sritį, atsakingą už prisiminimų formavimąsi. Esant mažesnei šiai sričiai ar ją pažeidus, prisiminimų formavimasis išskreipia ir sutrinka. Be to, ši sritis turi įtakos mūsų koordinacijai ir navigacijai.

Tyrimas buvo atliktas Sidnėjaus universitete, o apie jį rašoma žurnale “Molecular Psychiatry”. Tyrime dalyvavo 9 tūkst. žmonių. Beveik 2 tūkst. jų - sergantieji depresija, o likę – sveiki asmenys. Surinkti duomenys apie jų sveikatos būklę, magnetinio rezonanso tyrimo išvados. Net 65 proc. sergančiųjų depresija turėjo mažesnį hipokampą.

Toks ir kiti panašūs tyrimai tik dar kartą įrodo, koks sudėtingas ir painus yra psichinių ligų ir būklių mechanizmas.

Šaltinis

Schmaal L, Veltman D, et al. Subcortical brain alterations in major depressive disorder: findings from the ENIGMA Major Depressive Disorder working group. Molecular Psychiatry. 2015.