Data: 2020.07.08 11:06
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

ŽIV: užsikrėtusiųjų 2 tūkstančiai, gydosi tik 40 procentų

2020-05-12 09:56:02

Gydytojai, bendraujantys su pacientais, užsikrėtusiais žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), teigia, kad dažnai susiduria su klaidingais įsitikinimais dėl šios ligos. Užsikrėtusiems žmonėms tokia diagnozė vis dar atrodo neįveikiama ir daugiau nei pusė užsikrėtusių ŽIV pacientų Lietuvoje nesigydo. Šviečiamoji iniciatyva „ŽIV kaip lėtinė liga“ yra skirta padrąsinti pacientus kontroliuoti šią ligą, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

Lietuvoje gyvena apie 3 tūkst. užsikrėtusiųjų ŽIV, tačiau gydosi tik 40 procentų. Tai yra prasčiausias rodiklis visame Europos regione. Jungtinės Tautos (JT) siekia tikslo, kad būtų gydoma bent 90 proc. apie savo ligą žinančių pacientų.

„Kai kurie žmonės nesigydo, nes jiems trūksta žinių apie gydymą arba jie nesupranta gydymo svarbos. Žinoma, daugiausia užsikrečiama per nesaugius lytinius santykius ar narkotikus. Tačiau ŽIV paciento portretas keičiasi, užsikrečia įvairaus socialinio statuso žmonės, dirbantys, gyvenantys aktyvų socialinį gyvenimą“, - sako projektą organizuojančios ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis.

„ŽIV neturi būti priimamas kaip nuosprendis, todėl tuos pacientus, kuriems nesmagu pasisakyti šeimai ar gydytojui, kurie gėdijasi diagnozės, norime paskatinti nesislėpti ir neignoruoti šios ligos. Nors ŽIV nėra išgydomas, šiuolaikinė medicina sudaro galimybes šią infekciją puikiai kontroliuoti. Kaip ir kitomis lėtinėmis ligomis sergantys pacientai, taip ir ŽIV infekuoti žmonės neturi jaustis pasmerkti, o priešingai – jie gali džiaugtis gyvenimu ir sveikata, jeigu yra sėkmingai gydomi. Todėl raginame nelaukti ir pradėti gydymą vos sužinojus diagnozę“, – kviečia ŽIV užsikrėtusiems pacientams ir jų artimiesiems padedančios organizacijos vadovė.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus vedėjas Aidas Kaušas nurodo, kad patys gydytojai, kalbėdami su ŽIV infekuotais pacientais, šią ligą dažnai lygina su kitomis lėtinėmis ligomis.

„Manau, kad iniciatyva labai taikli ir reikalinga, nes ji padės paaiškinti, jog užsikrėtusiųjų ŽIV padėtis nėra tokia beviltiška, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk ŽIV infekuoti pacientai turi reguliariai išgerti tabletę kaip ir kai kuriomis kitomis ligomis sergantys žmonės. O laikydamiesi gydymo nurodymų ir vieni, ir kiti gali kontroliuoti ligą ir gyventi savo gyvenimą nejausdami ligos padarinių ir nekeldami pavojaus aplinkiniams“, – tvirtina gydytojas infektologas.

Jam pritaria Vilniaus universiteto Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja profesorė Raimonda Matulionytė.

„ŽIV gydymą vaistais pritaikome prie žmogaus gyvenimo būdo ir ritmo – nereikia keisti savų įpročių. Svarbu tik reguliariai išgerti tą vieną ar dvi tabletes, o tuomet ŽIV tampa viena iš lėtinių ligų. Kaip ir kitokius vaistus vartojantys žmonės, taip ir sėkmingai gydomi ŽIV užsikrėtę pacientai gyvena savo įprastą gyvenimą“, – primena profesorė.

Pasaulio sveikatos organizacija įvardino ŽIV infekciją kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai. Kad ji būtų suvaldyta, Jungtinių Tautų AIDS programoje yra iškeltas tikslas – pasiekti, kad iki 2030 metų būtų identifikuoti 90 proc. ŽIV turinčių pacientų, o 90 proc. žinančių savo diagnozę būtų gydomi. Taip pat siekiama, kad 90 proc. gydomų pacientų kraujyje virusas nebūtų aptinkamas – tai yra ligos geros kontrolės požymis.

„Naujausiais 2018 m. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, mažose valstybėse, tokiose kaip Andora, Malta ar Monakas, yra gydoma 100 proc. visų diagnozuotų ŽIV užsikrėtusių pacientų. Visos Vakarų Europos vidurkis taip pat viršija JT nubrėžtą 90 proc. ribą. Tačiau Rytų Europos vidurkis perpus mažesnis, o Lietuva išsiskiria prasčiausiu rezultatu“, – pasakoja „Demetros“ vadovė S. Kulšis.

Anot iniciatyvos organizatorių ir gydytojų, yra siekiama, kad dauguma pacientų, kuriems dabar yra skiriamas gydymas, galėtų kontroliuoti savo ligą ir kad jų kraujyje esamo viruso kiekis sumažėtų iki neaptinkamo ir neperduodamo kitiems. Gydymas gali ir turi būti skiriamas visiems pacientams iš karto, vos nustačius diagnozę, nelaukiant, kol liga įsisenės, nes negydomas ŽIV virusas naikina imuninę sistemą ir grasina mirtimi.

„ŽIV kaip lėtinė liga“ – tai šviečiamoji iniciatyva pacientams, jų artimiesiems ir visuomenei. Ja siekiama padrąsinti pacientus kontroliuoti ŽIV infekciją, kaip kiti žmonės kontroliuoja savo lėtines ligas, tokias kaip astma, cukraligė ar hipertenzija, o taip pat mažinti su ŽIV infekcija susijusią stigmą mūsų visuomenėje. Socialinė iniciatyva vykdoma bendradarbiaujant su ŽIV srityje dirbančia nevyriausybine organizacija „Demetra“ ir sveikatos priežiūros bendrove „GlaxoSmithKline Lietuva“.