Data: 2020.07.09 23:53
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Žiemą gydytojai protą vėdina ir raumenis treniruoja kalnuose ant slidžių

Ligita Sinušienė | 2013-02-09 00:03:08

Slidinėjimas kalnuose nuima psichoemocinį krūvį, atitraukia nuo kasdienos rutinos ir darbų, todėl ir yra labai populiarus medikų bendruomenėje. Net ilsėdamiesi užsienio kurortuose medikai kartais netikėtai išsiaiškina, kad kaimynystėje įsikūręs kolega. 

Slidininkai
Dažnas medikas žiemą ilsisi slidinėdamas. Kęstučio Jacikevičiaus nuotr.

Slidės populiarios tarp medikų

Neurochirurgą medicinos mokslų daktarą Kęstutį Jacikevičių „Vakarų Lietuvos medicinai“ pavyko pakalbinti ką tik grįžusį iš Italijos kurortų. „Turbūt nėra geresnio būdo pailsėti, - apie slidinėjimą kalba gydytojas. – Ilsiesi aktyviai ir fiziškai atitrūksti nuo darbų. Visiems labai trūksta fizinės veiklos – tiems, kurie dirba protinį, sėdimą darbą. Todėl ir reikia pasimankštinti. Vasarą man tai būna dviračiai, nardymas“.

„Turbūt nėra geresnio būdo pailsėti", - apie slidinėjimą sako gydytojas Kęstutis Jacikevičius. Asmeninio archyvo nuotr.

K. Jacikevičiaus nuomone, slidinėjimas medikų bendruomenėje labai paplitęs. Netgi susipažinus su kaimynais poilsiautojais paaiškėjo, kad jie irgi medikai. „Daugelis arba išbandę slidinėjimą, arba dar ruošiasi šiemet važiuoti. O kas pabando, tas ir nebegali liautis, - sakė neurochirurgas. – Austrijoje netgi vyksta jaunųjų neurochirurgų konferencijos kartu su slidinėjimu. Amerikoje irgi organizuojamas toks poilsis“.

Gydytojas paprastai į kalnus ištrūksta savaitei – sako, kad tiek laiko visiškai pakanka atitrūkti nuo darbų.

Nuima psichoemocinį krūvį

Kasmet, bet vis į kitą kurortą, vyksta ir chirurgas profesorius medicinos mokslų daktaras Artūras Razbadauskas. „Labai gerai pailsi. Tas kalnų oras išpučia mintis, nuima psichoemocinį krūvį. Niekada nevažiuoju ilsėtis tam, kad gulėčiau - visada renkuosi aktyvų poilsį, - kalbėjo gydytojas. – Juk darbe fiziškai nedirbame, nors chirurgas ir daug juda. O po slidinėjimo jauti jėgų padidėjimą kelis mėnesius. Esi mažiau pavargęs, geriau dirbi – juk esu ne vien chirurgas, bet ir dekanas Klaipėdos universitete“.

Kalbėdamas apie poilsį A. Razbadauskas negalėjo aplenkti ir gydytojų darbo krūvio: „Lietuvoje gydytojai dirba bent po du ar pustrečio etato, todėl jiems labai reikia gero poilsio. Ir apskritai atostogauti reikia du kartus per metus, ir ne tik medikams“.

Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad slidinėjimas – ganėtinai aktyvi fizinė veikla, ir negali iš karto stotis ant slidžių  iki tol visai nesportavęs. „Aš kartą per savaitę, savaitgaliais, lankau sporto klubą. Žinau, kad reikia bent du kartus, bet aš dažniau neturiu galimybės. O jei žmogus visus metus nesportuoja ir važiuoja slidinėti, traumų rizika labai didelė, - tvirtino chirurgas. – Pagaliau gali ir kitas įvažiuoti į tave“.

Gydytojas aiškino, kad jei visai nesitreniravęs žmogus pradeda slidinėti, gliukozė skyla į pieno rūgštį ir todėl pradeda skaudėti kojų raumenis. „Pieno rūgštis dirgina nociceptorius – skausmo receptorius, - moksliškai aiškino chirurgas. – Tačiau per kelias dienas pieno rūgštis išsivaikšto ir skausmas praeina. O jei kūnas yra treniruotas, jis gauna pakankamai deguonies, ir gliukozė skyla į anglies dvideginį bei vandenį“.

Kalnų oras vėdina plaučius

Pulmonologas Arvydas Valavičius irgi stengiasi reguliariai išvykti į kalnus, nors šiemet tokios pramogos ir nesuplanavo. Gydytojas neišskiria slidinėjimo, kaip turinčio ypatingą poveikį sveikatai, nes, pasak jo, bet kokia poilsio forma teigiamai veikia žmogaus savijautą ir organizmą. „Bet kokiu atveju kalnai, grynas oras vėdina plaučius, pagerina kvėpavimo funkciją“, - sako A. Valavičius.Dėl plaučių ligų prevencijos pulmonologas gal rekomenduotų rinktis slidinėjimo trasas kalnuose, o ne lietuviškas – lygumų? „Lietuvoje slidinėjimas yra kitoks, čia daugiau dirba raumenys, bet iš tiesų niekas tyrimų nedarė, ar būtent kalnų oras yra geresnis“, - atsakė portalo pašnekovas.

Esmė – malonumas ir saugumas

Reabilitologas Darius Kurlys, jei tik leidžia galimybės, žiemos atostogoms irgi renkasi kalnus. Kodėl? „Per atostogas visada reikia pakeisti aplinką, jeigu tai tik įmanoma, - sako. – O man kalnai patinka, jų erdvė, grožis, saulė. Ir sportas. Tai puikus atsipalaidavimo būdas“.

D. Kurlys įsitikinęs, kad tinkamas poilsis bent kelis kartus per metus būtinas ne tik gydytojams,  bet ir bet kuriam dirbančiam žmogui.

Paprašytas įvertinti slidinėjimo poveikį sveikatai kaip reabilitologas, pašnekovas aiškino, kad jis naudingas, kaip ir bet kuri kita sporto šaka. „Tik lietuvaičiai neturi galimybės išvykti į slidinėjimo kurortus arba jiems atrodo, kad gali ir patys išmokti slidinėti kalnuose. Bet iš tiesų – negali. Lygumų slidinėjimas visiškai skiriasi nuo kalnų. O kai pradeda savarankiškai slidinėti, tuomet ir ištinka įvairios traumos. Slidinėjimo esmė – saugumas ir malonumas, o ne sugrįžus pasakoti, kad nusileido kaip tikras profesionalas. Todėl net ir namuose nuolat slidinėjant pirmą dieną atvykus į kurortą reikalingas instruktorius. Net jeigu ir esi jau buvęs šiame kurorte, bet juk tai buvo prieš metus“.

Tiesa, reabilitologas nemano, kad būtina kaip nors ypatingai pasirengti slidinėjimui. Juk kurortuose yra įvairių trasų – pritaikytų ir naujokams, ir pažengusiems. Pats D. Kurlys jau yra išbandęs ir juodąsias trasas.

Psichiatrams ištrūkti tiesiog būtina

Psichiatras Vincas Šlioža artėjantį ilgąjį savaitgalį planuoja jau antrą kartą šią žiemą vykti slidinėti – į Tatrus. Savaitę jau praleido Austrijos kalnuose. „Man patinka gražūs vaizdai, aukštis, greitis, - susižavėjęs kalbėjo V. Šlioža. – Šįkart slidinėdamas buvau atsijungęs ir telefoną, tad „juodai atšokau“ nuo darbų. Tuo labiau, kad dar paskutinę savo darbo dieną prieš atostogas paciento skambučio sulaukiau dar 20.30 val. Tada ir supratau, kad telefoną turiu išjungti“.

„Psichiatras – ne chirurgas, su pacientu tenka glaudžiai bendrauti,  o jis pamiršta, kad tai yra psichiatro konsultacija, mano, kad gydytojas – jo draugas, - apie savo darbo niuansus su šypsniu pasakojo V. Šlioža. – Todėl tarp mūsų (psichiatrų) ir yra toks posakis - atostogaujančio psichiatro nėra“.

Dėl savo darbo specifikos, V. Šliožos teigimu, psichiatrui būtina atitrūkti nuo įprastos aplinkos. „Tinka viskas, kas neprimena kabineto, - juokiasi pašnekovas. – Žiemą tai slidinėjimas, vasarą, pavyzdžiui, - baidarės. Aš apskritai mėgstu aktyvų sportą“.

Gydytojas sakė nevengiantis ir Druskininkų slidinėjimo trasų. „Bet su Alpėmis nepalyginsi, - šypteli. – Bent kartą per metus būtina išvykti toliau“.