Data: 2020.07.10 10:29
Šis puslapis atspausdintas iš:

www.vlmedicina.lt
spausdinimas

Vytautas Valevičius. Kiek žmogus turi žinoti apie save ir sveikatą

Vytautas Valevičius | Šaltinis: vlmedicina | 2016-05-30 10:52:07

Prieš keletą šimtmečių paplito populiarus posakis: “Žinojimas – jėga“. Dabar mes jau skęstame informacijos pertekliuje, nes ji sklinda ne tik iš televizorių, radijo ar interneto, bet ir telefonai ir panašūs pypsiukai mus tik kviečia, ragina, siūlo. Senesnius tai erzina, jaunesni tiesiog nereaguoja. Problema, deja, glūdi tame, kaip atskirti paprastą pelno siekimą nuo asmeniui naudingo žinojimo. Formaliai atsakymas yra žinomas – reikalingas kritinis požiūris, sugebėjimas kritiškai mąstyti. Deja, tai prieinama tik mažumai.

Vytautas Valevičius. © Algirdo Kubaičio nuotr.

Galima pastebėti, kad žmonės retai elgiasi protingai, t.y. sveikata rūpinasi tuomet, kai jos nėra. Liga beveik kiekvieną priverčia kitaip pažvelgti į save, į savo kūną, rečiau į galvojimą (psichikos ligų atveju). Pirma, kas krenta į akis, labai nedaug žmonių supranta kūno sandarą ir jo pagrindinius veikimo mechanizmus. Nenoriu per daug ironizuoti apie Lietuvos gyventojus, tačiau nedidelis JAV tyrimas atskleidė, jog vos ne pusė moterų nesuprantą ginekologų, nes jis kalba apie tai, ko jos nežino. Pas mus irgi nereta situacija, kai gydytojas „siūlo“ pacientui pasirinkti gydymo būdą, tačiau retas galėtų susivokti, kas yra geriau. Natūralu, gydytojas yra specialistas, o ligonis – ne. Kai kada tai gerai, tačiau ir medikai daro klaidų ir todėl visi turėtų turėti minimalų žinių kiekį apie savo kūną ir jo ligas, kad suprastų gydytojų kalbą ir veiksmus. Kitas dalykas – tai sugebėjimas nustatyti, kuomet reikia pagalbos, kuomet – ne. Gal užteks nueiti pas kaimyną ir pasitarti. Gal reikės nueiti į vaistinę ir nusipirkti? Kuris veiksmas yra būtinas, kuris reikalingas? Kitaip sakant, pačiam tenka pabūti gydytoju ir atskirti laikiną negalavimą nuo rimto susirgimo pradžios.

Dar didesni vargai užgriūna, jei reikia pasirinkti gydytoją. Kuo remiantis reikėtų „imti“ tą ar kitą. Pagal jaunumą ar senumą? Patyręs lyg ir geriau, bet dažnas jų nežino nei naujų gydymo ar tyrimo metodų, nei naujų vaistų. O jaunas dar nepasiekęs gydymo kokybės, kuri ateis su patyrimu. Vaistų pasirinkimas visuomet verčia suprasti, kad žinių apie savo kūną ir jo sąveiką su kai kuriais cheminiais junginiais reikia žinoti tiek, kad neapsinuodytum ir pasiektum sveikatą. O dar vaistinėse galima pasimatuoti kraujospūdį. Tos žinios gali gąsdinti, jei neįsivaizduojame, kas yra kraujotaka ir kraujas. Čia ta anatomijos mokslo dalis, kurią mokėmės ankstyvoje jaunystėje ir spėjome pamiršti. Formaliai labai daug žinių apie kūną ir ligotumus bei jų profilaktiką duoda mokyklos. Bėda tik ta, kad vaikystės žinios lengvai išsibarsto, nes jų svarbos tuomet individas negali suvokti. Mokyklų teikiamų žinių kiekis išmetamas gana greitai, nes daugelis iš jų neturi praktinio taikymo.

Skelbiama, kad pasaulinė medicinos technologijų industrija šiandien verta apytikriai 340 milijardų JAV dolerių. Europos Sąjunga ir JAV dalijasi 31 ir 39 procentus pasaulinės rinkos. Vien Europoje ši pramonės šaka sukūrė daugiau nei 575 tūkstančių darbo vietų. Inovatyviausiu aukštųjų technologijų sektoriumi laikoma medicinos technologijų rinka Europoje verta 100 milijardų eurų, joje veikia 25 tūkstančiai įmonių. Per pastaruosius septynerius metus ji kasmet paauga vidutiniškai 4 proc. Ši ekspertų pavyzdine laikoma Europos industrija sparčiai auga ir Lietuvoje.

Kadangi medicina yra ir verslo sritis, todėl siekiančių lengvo pasipelnymo, klaidinančios informacijos pertekliaus niekuomet nepavyks visiškai pašalinti. „Stebuklingi“ higieniniai įklotai, priemonės nuo prostatos ligų ar impotencijos, įvairiausi maisto papildai ar atjauninančios procedūros – vargu ar kada nors išnyks. Jei yra pirkėjų, rasis ir pardavėjų. Žmonės eina nuspėti ateitį pas raganą ar gydosi pas šamaną. Formaliai tai jų teisė. Bet realiai sergantis asmuo, laiku nesikreipęs į reikiamą specialistą, žudosi. Geriausias šiuolaikinis pavyzdys yra Stivas Jobsas (Steve Jobs). Ne vieną milijardą dolerių valdęs, jis nusprendė vėžį gydyti netradiciniais metodais. Rezultatas – mirė nuo pagydomo vėžio formos.

Nežinojimas žudo. Taip dabar reikėtų performuluoti F.Bekono mintį. Tik vėl neįmanoma nubrėžti aiškių ribų: kiek būtina žinoti dabar gyvenančiam žmogui apie save, savo kūną ir mąstymą. Remiantis JAV patirtimi, galima aiškiai tvirtinti, kad nežinojimas:

  • Padidina klaidingos diagnozės galimybę;
  • Pareikalauja ilgesnio laiko ir daugiau testų teisingai diagnozei nustatyti;
  • Liga diagnozuojama vėlesnės ir potencialiai labiau mirtinos stadijos;
  • Mažina profilaktinių vizitų pas gydytojus ir pasitenkina žemesniu pasitikrinimo lygiu;
  • Didina ir ilgina buvimo ligoninėse laiką;
  • Didina skubios pagalbos naudojimą;
  • Mažina sveikatos priežiūros specialistų reikalavimų suvokimą;
  • Neleidžia visiškai įsitraukti į ligos gydymą.

O ir Europos Sąjungos šalyse ta pati situacija. Skirtumai sveikatos prasme reiškia, kad žmonės, kurių sveikatos raštingumas yra žemesnis, anksčiau miršta; jiems sunkiau vartoti vaistus pagal nurodymus; susiduria su didesne ilgalaikio sveikatos sutrikimo tikimybe; rečiau dalyvauja ligos profilaktikoje, pvz., vėžio atrankinėse patikrose, imunizacijoje.

Be to, jie turi daugiau nesveikų įpročių; mažiau sveikų įpročių; jiems būdingas žemas sveikatos įsivertinimo lygis bei žemesnis atsakas į visuomenės sveikos gyvensenos kampanijas.

Lietuvos sveikatos specialistų ši problema kol kas nedomina. Geriausiu atveju gyventojų sveikatos raštingumas yra suvedamas į šaltinių aptarimą. Pateikiu tik Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo duomenų apžvalgos išvadas (Lietuvos gyventojų sveikatos raštingumo tyrimo duomenų apžvalga, Vilnius, 2012):

1. Pagrindiniai Lietuvos gyventojų sveikatos informacijos šaltiniai yra televizija, gydytojai ir kiti sveikatos priežiūros specialistai, spauda ir internetas. Vyrų ir moterų pagrindiniai informacijos šaltiniai nesiskiria, tik moterys jais pasinaudoja dažniau nei vyrai. Vyresnio amžiaus žmonės dažniau naudojasi sveikatos priežiūros specialistų patarimais, klausosi radijo sveikatos laidų, jaunesni – dažniau informacijos ieško internete.

2. 43,1 proc. respondentų būna sudėtinga suprasti gydytojo ar kito sveikatos priežiūros specialisto patarimus, trečdaliui ‒ vaistų vartojimo instrukcijas ar sveikatos priežiūros įstaigų platinamus leidinius, penktadaliui – radijo ir televizijos laidas. Nesuprantančiųjų skaičius didesnis tarp vyresniojo amžiaus, vyriškos lyties, žemesnio išsilavinimo, nedirbančių, blogesnės sveikatos būklės respondentų.

3. 43,5 proc. respondentų pažymėjo, kad jų gauta sveikatos informacija sąlygojo jų sveikatos elgsenos pokyčius. Jaunesni respondentai dažniau keitė mitybos įpročius, vidutinio amžiaus – didino fizinį aktyvumą, o 60 m. ir vyresni – dažniausiai mažino druskos vartojimą.

4. Siekiant padidinti perduodamos sveikatos informacijos prieinamumą jaunesnio amžiaus, daugiau išsilavinusiems, sveikiems gyventojams dažniau naudotinas internetas, o vyresnio amžiaus, žemesnio išsilavinimo, blogesnės sveikatos asmenims dažniau naudotinos radijo laidos, specialistų patarimai.

5. Siekiant pagerinti gyventojams perduodamos sveikatos informacijos suprantamumą (jos efektyvumą) teikiant sveikatos patarimus, rengiant sveikatos laidas ir sveikatos žinias propaguojančius leidinius, reikia atkreipti dėmesį į gyventojų, kuriems ši informacija skirta, amžių, išsilavinimą, užimtumą bei sveikatos būklę.

Kaip matome iš pateiktų rezultatų, Lietuvos biurokratai iš Sveikatos apsaugos ministerijos struktūrų net nesuprato esmės – svarbu ne šaltinis, o žinojimo, supratimo lygis. Apie tai kalba amerikiečiai, kiti europiečiai, bet ne Lietuvos biurokratai. Sveikatos žinių platinimu neturi apsiriboti vien tik mokykla. Bazinės žinios irgi kinta. Vadinasi, teks mokytis visą gyvenimą. Kritinis požiūris į naujoves neišgelbės nuo visų klaidų, bet pagelbės prisitaikyti prie kintančių gyvenimo ir gydymo nuo jo sąlygų.

Šiame straipsnyje pateikta subjektyvi autoriaus nuomonė, todėl VLMEDICINA.LT už turinį neatsako.